Bug 2 hug vis pakviečia mane teisėjauti kokiam nors konkursui ir apdovanoti laiminguosius, su malonumu sutinku – Astą pažįstu per bendrus draugus ir esu neabejinga megztiems dalykams. Tikiuosi, Asta pati greitai parašys čia bloge apie mezgimo stebuklą. O dabar norėčiau parašyti apie tą jų neseniai nuvilnijusį pirmo gimtadienio konkursą… kurio metu man teko peržiūrėti arti šimto nuotraukų ir net nejučia pabūti tuose gimtadieniuose… ir pajusti tą mamų ir tėčių susijaudinimą ir pasididžiavimą tuo pirmuoju gimtadieniu… 

Gimtadienį reikia švęsti bet kokiu oru ir bet kokiomis aplinkybėmis. Aišku, gimtadienis yra svarbiausia šventė tėvams, vaikui, nemanau, kad yra didžiulis skirtumas, ar jo tortas boružės, ar drambliuko formos. Aš matau, kad esu visai atsilikusi nuo tortų madų. Iš principo nepasiduodu tortų-skulptūrų madai, nes tortas turi atrodyti kaip tortas, jau tokia aš esu senamadiška – tortas turi būti skanus, subalansuotas ir atrodyti kaip tortas. Aš piktybiška šituo klausimu ir ne kartą esu iš savo vaikų atėmusi ar nuėmusi tą šlykštaus cukraus raudonos ar rožinės spalvos paklodę nuo biskvito, nes ten yra tik cukrus, glicerinas ir maistiniai dažai… hmmm, jau geriau papildoma ledų porcija arba dvi. Pirmam Izabelės gimtadieniui aš torto nekepiau dėl kelių priežasčių – buvo didžiulis giminės balius ir krikštynos, ir, nors tortą buvau užsikepusi kepti, bet paskui buvau paprotinta to nedaryti, nes, atseit ir taip turėsiu ką veikti: šventėm mes dar ir krikštynas, sodyba Aukštadvaryje prie ežero ir visi kiti privalomi dalykai su dainom iki ryto… Tortas buvo medaus, mano tetos Narcizos iškeptas, iš jos ir aš tą tortą išmokau daryti. Jurgio pirmam ir visiems vaikų po to sekusiems gimtadieniams aš tortus dariau pati, ir padaryčiau dar visiems kitiems vaikams.  Tortą savo vaikui galima iškepti su uogom ir šokoladu, ir nebūtina, kad jis primintų vieną ar kitą herojų… Klausykite, šitame plastinių operacijų ir plastmasinių žaislų amžiuje bent jau tortas tegul atrodo kaip tortas ir pasipuošia tegul jis tradiciškai: su šokoladu, sausainiais, saldainiais ar, geriausia, uogomis, jei sezonas…

Aišku, kiekvienas renkasi tokį tortą, koks jam patinka, čia, kaip sakant, dėl torto išvaizdos nesiginčijama, bet esu tvirtai įsitikinus – geriau pačių padarytas, bet tikras šviežias ir kaip tortas, tegul kreivais šonais, bet mylinčių mamos ar tėčio rankų darbo. Ir, kalbant apie tuos tortus, iš karto prisimenu savo draugės Indrės žodžius: „Beata, kaip iškepti pačiai tortą, aš noriu būti ta mama, kuri pati kepą tortą savo vaikui…“. Tikrai nemanau, kad, jei tortas bus pirktas, atsivers dangus ir gimtadienis nebebus toks svarbus, bet esu įsitikinus, kad kiekvienas gali iškepti tortą, kiekvienas gali jį papuošti, kad ir pačiais paprasčiausiais būdais, ir tai tikrai nėra kažkokio specialaus išsilavinimo reikalaujantis užsiėmimas… 

Taigi, peržiūrėjusi visą bamblių albumą, jutau tą jaudulį ir tėvų džiaugsmą, tą išskirtinį pasiruošimą, kuris išsiveržia balionais, gėlėmis, popierinėmis girliandomis, fejerverkais ir ryškiais tortais… Neįmanoma išrinkti vieno, nes visi gražūs ir visų gimtadieniai yra patys patys svarbiausi ir įsimintiniausi, bet vis tik pabandysiu, nes kas čia per konkursas, jei nebus laimėtojo… Bet… nors konkursui pažadėtas buvo vienas prizas – knyga ir prijuostė – aš noriu pakeisti savo pažadą, ir leisiu sau prizą padalinti į dvi dalis: vieniems knyga, kitiems prijuostė, bei apdovanosiu dar keturis nugalėtojus – kiekvienam po šeimos kalendorių… 

 Gimtadienio tortas – gali kiekvienas_Beatos Virtuvė

Pirmos vietos nugalėtojas vadinasi „Visi pučia –  jubiliatai žiūri“. Ši nuotrauka puikiai iliustruoja pirmojo gimtadienio realybę… kaip viskas yra iš tikrųjų… Nuotraukoje net šeši veikėjai, iš kurių dauguma labai rimtai įtempę savo skruostus pučia tortą… Visi pučia… Ir Tėveliai, ir, spėju, močiutė, ir tetutė ar kokia giminaitė… Jubiliatai, tuo tarpu, tik stebi… Štai toks yra tas pirmasis gimtadienis, didžiulis įvykis visai šeimai, visų širdys spurda, ir visi choru pučia tą vieną (šiuo atveju dvi) žvakę…Taigi, už šeimą ir už palaikymo komandą šiai nuotraukai skiriu pirmą vietą. Nes Šeima yra svarbiausia. Tikiuosi, šeima kitam gimtadieniui gal jau iškeps tortą iš mano knygos???

Antroji vieta ir prijuostė keliauja Gustavui. Čia jau ir visas nuotykių filmas matosi: visų pirma, gimtadieniui nebūtinas tortas, (iš ryto ir rytinė šokoladinė košė gali būti gimtadieninė), visų antra, ši nuotrauka – pažinimo džiaugsmas…Per tuos metus kokį didžiulį žingsnį žengė vaikas – nuo kūdikio iki jau pirmus žodžius rutuliojančio jubiliato… Spėju, kad gimtadienio berniukas nusprendė pirštuku žvakutę išbandyti…Taigi, už smalsumą, pažinimą ir mamas, kurios visada paglostys, pabučiuos ir padės užpūsti žvakę arba pirštuką…

Na ir dabar – keturios nuotraukos ir jubiliatai, kuriems atitenka plojimai ir kalendoriai.

Aš pati, stovėjus prie bačkos grūdamų kopūstų, be abejonės suprantu ir palaikau ir simpatizuoju gimtadienininkui, kuris padeda seneliui rauginti kopūstus.

Už puikią nuotaiką, ir meilės kupiną naminį tortą pažymėti reikia ir šį jubiliatą. 

Na ir be abejonės, negalima nepastebėti ir neįsimylėti publikos ir visų simpatijų sulaukusios foto… „Gimtadienis yra gėrissss“ – taip norėčiau užrašyti po šia nuotrauka. 

Ir štai dar viena. Ją pavadinčiau, „Nėra blogo oro, yra netinkami drabužiai“.

 

Oi, iš tiesų tai visas mamas ir tėčius, ir jubiliatus sveikinu su esminiu gimtadieniu, ir tegul kiekvienais metais jie būna vis skanesni.

Žinote, kai dirbau prie savo naujausios knygos, joje, jei dar nežinote, yra visas skyrius tortams, visi įgyvendinami. Mano redaktorės Gabjotos vyras, pirmą kartą perskaitęs tik instrukcijas, iškepė Napoleoną, taip, tikrai taip. Ir atsimenu tą smagią dieną, kai šventėm dvigubą gimtadienį ir gaminom daug daug tortų, kurie buvo nufotografuoti ir įdėti į knygą, ir, aišku, suvalgyti… Mes tada per vakarą su sese padarėm nei daug nei mažai – 7 tortus… 

O čia tik keletas tortų receptų, bet puikiai galima apsieiti ir be torto, o kepti keksiukus…

Visais metų laikais užsisaldinti tinkantis Bananų ir karamelės tortelis (Banoffe Pie), ne tortas, bet beveik – Riešutinis ir šokoladinis pyragas su šokoladiniu padažu ir avietėmis, ir pats tikriausias tortas – šokoladinis kavos, dar vienas populiarus morkų pyragas labai lengvai transformuojamas į tortą. O čia sausainių Sausainių ir varškės tortas iš Kepinių knygos.

Ilgiausių metų, ilgiausių!!!

 

Komentarai
  1. Bet, miela Beata, kokia tu teisi! Mes nespėjome sudalyvauti tam konkurse, nes gimtadienis pasibeldė po jo, bet ne tai norėjau pasakyti… Norėjau pasigirti, kad tortą savo vaikiui aš iškepiau PATI! Tie, kas žino mano santykius su puodais/samčiais/virykle, tai nutuokia kokį Sizifo pastangų vertą darbą atlikau 🙂
    O motyvacija buvo ta vienintelė – noriu to naminio, šleivo kreivo, trupiniais nubarstyto, su meile kepto (net prikandus lūpą po išrasojusia panose..:)) – TIKRO torto!
    Ir labai džiaugiuosi tuo naujosios knygos skyriumi, nes gimtadienių laukia dar ne vienas ir ne du.Nes šiemet patylomis sau pasižadėjau, kad būsiu ta mama, kuri kepa savo vaikams tortus 🙂

  2. Oij, kaip man patiko parašymas, kad visgi tikras tortas yra tas naminis, paprastas, o ne barbės, macvynai, teletabiai ar dar visokie ryškūs sintetiniais papuošimais apkloti tešlainiai. Šiemet teko dalyvauti keliuose mažylių gimtadieniuose ir visur buvo tie „netikri” tortai. Mano mažylio pirmasis gimtadienis dar tik bus birželio mėneį, bet tikrai kepsiu tortą pati! Ir dabar jau žinau kokia bus viena iš mūsų šeimos tradicijų – per vaiko gimtadienį valgyti iš natūralių produktų pagamintą, mano keptą tortą. O juk tas gimtadienis kiekvienais metais bus birželio mėnesį, tai jau ir šviežių uogų bus, oij grožių galima bus pridaryti, mmmm…

  3. Šaunios mamytės ir nuostabioji mūsų Beata, labai daug gerų receptėlių čia randu 🙂 Džiaugiuosi, kad vis daugiau atsiranda mamų, kepančių savo vaikams tortus! Prieš metus ir aš nusprendžiau, kad reikia pamėginti pagaminti tortą, ir tai jau ne taip ir sunku. Na būsiu nepopuliari, dukrytės pirmajam gimtadieniui dariau du (vieni seneliai atvažiavo per tikrąją gimtadienio dieną, o pas kitus darėm šventę savaitgalį) tortus : Boružę ir ežiuką, tačiau žinau ką į juos įdėjau ir nors mažoji princesė dar jų nelabai valgė, bet galu gale pati žinau ką valgiau, taigi dariau tortus pagal save, be jokių maistinių dažų, be margarinų ir pan., o kokią spalvą davė kakava ir rudu du, tokia ir buvo geriausia 🙂 Ne būtinai jau boružėlė turi būt skaičiai raudona 🙂

  4. … savo pirmagimio pirmajam gimtadieniui LABAi norejau iškepti ir iskepiau tortą – tai buvo mano dovana is visos širdies savo sūnui. Keistas jausmas, bet labai reikėjo… Dabar bus trečiasis gimtadienis, ir trečias tortas mano gyvenime. Tegul netobulas, bet is visos širdies …

Rašyti komentarą