Oi sula sula sula

Oi, beržų sula tu nuostabioji. Lietuva, kaip žinia, turi daugiausiai požeminio vandens visame pasaulyje, bet tai tik šiaip pastebėjimas. Svarbiausia yra nuostabus gamtos ciklas ir prabudimas, kuris vyksta dabar. Tas stebuklingas virsmas, kurį galėčiau sulyginti tik su tokiu gražumu, kaip mažo vaiko budinimasis iš miego, raudonais žandais dar muistantis po lengvai šiltai vos drėgną pavalgę, markstantis ir trinant akis – norisi tik sėdėti ir žiūrėti. O ar jaučiate, kaip viskas dabar kvepia? Jaučiuosi palaiminta, kad galiu gyventi gamtos apsupty ir kiekvieną dieną jausti tą neįtikėtiną kvapą ir matyti tą miglą, kuri kyla nuo upės kas rytą…O dar praėjusią savaitę su Bronele vykome po Lietuvą pasivažinėti, tai visą kelią matėm, kaip paukščiai grįžta sau tvarkingomis V. Taip taip, jis ateina. Taip ir dabar, aplink tik spėk apsidairyti, juk jaučiate ir patys, kad jausmas kitoks, rytas kitoks ir vakaras kitas.

Man, prieš metus persikrausčiusiai iš megapolio Londono į ramybės ir gamtos oazę (palyginus su megapoliu) Vilnių, vienas iš ryškiausių atsiminimų buvo Gabjotos (draugės, kolegės ir mano knygų redaktorės) atvilkta beržų sula… Aš jos nuo tada, kai buvau visa apimta grįžimo ir sulos ragavimo euforijos, laukiau VISUS metus. Ir vėl vėl vėl dabar tas metas  beržų ir klevų sulos (pirma klevų, paskui beržų). Aš pati nežinau, kaip, ir nežinau, kur, bet dėkoju Aukščiausiam, kad mano gyvenime yra žmonių, kurie man jos dovanoja. Ar gali būti kas nors geriau???

Galbūt aš čia su savo euforija apie beržų sulą skambu kaip atsilikėlė ir neišmanėlė, tai sakau jums, mano mielos: žingsnį pirmyn ir papasakokite kas jums sula, kur gaunate ir ką su ja darote? Juk dabar sulos laikas toks trumpas… Girdėjau, kad vieni šaldo, kiti raugina, treti konservuoja? Ką girdėjote, o gal pačios kažką darote su ja?

Ir dar trumpai apie mocarelą. Mocarela yra karvės pieno minkštas sūris, kuris gaminamas kaitinant pieną, iki baltymai koaguliuoja. Senasis rankinis būdas yra gaminti sūrį ranka, sutelkiant jį visą į vieną gumuliuką. Aišku, žinote, kad kilmė šio sūrio yra itališka. Mocarelos yra visokios. Mocarela iš karvės pieno vadinasi mozzarella fior di latte. Mocarela iš buivolės pieno yra mozzarella di bufala. Buivolių pienas vos ne du kartus riebesnis nei karvės, ir jo buivolės duoda mažiau nei tūla karvė. Čia tas pats, kas su vynu ar belekuo kitkuo. Nes juk jei Juozo Statkevičiaus mažos juodos suknelės būtų parduodamos prekybcentriuose šalia bulvių, nebūtų jokio ekskliuzyvo, taip ir čia. Mažai yra gerai, bet mažai dar reiškia – brangiai arba brangiau, bet ką jau čia sakyti, verta, kartais tikrai verta. Aš, aišku, kraipau galvą kiekvieną kartą, kai perku tą buivolių mocarelą, bet paskui valgai ir supranti. Ji minkšta, gosli ir tinkamo sūrumo, jokiu būdu ne guminė. Pasakysiu atvirai, Nicholsonas dabar yra apsėstas to sūrio, tad jo visada būna namie. Aš aišku naudojuos galimybe ir negailiu mocarelos į savo salotų lėkštę.

Tad štai kaip atrodo eilinės vakarienės salotos su bufala ir kitais mėgstamais mano dalykais: vyšniniais pomidorais, cukinija lengvai pakepta, avokadu, mangu ir  balzaminiu sirupu. Tada belieka tik citrinos sultimis beigi alyvuogių  aliejumi pašlakstyti.