Šiandien, tiksliau, gal jau kokias tris dienas vis pripuolamai pasisuku virtuvėje – gi ruošiuos egzaminams. Kai prieš tai dvi dienas iš eilės vis nesugebėjau tinkamai iškepti steak’o, perplakiau grietinėlę desertui ir sudeginau karamelę, ir pamiršau kajeno pipirus į suflė, man tai – nei kiek nė motais. Bet šiandien, likus vienai dienai iki egzamino, kai nuo vakar pradėjo eiti mielųjų kursiokių reportažai (vienai merginai ne iš mūsų grupės labai greitai buvo pasakyta ateiti kitą kartą perlaikyti egzamino) apie jų jau laikytus egzaminus, nuotaikos mano stovykloje radikaliai pasikeitė.
Šiandien nuotaikos nervingo pobūdžio. Žinot, tos tokios nuotaikos, kai mintys trumpos, gerklėj kriaušė užstrigus, o skrandį gręžia nematoma ranka. Aš juk suaugus moteris, dieve mano, esu ne vieną tiesioginį eterį atlaikius ir ką? Nieko! O dabar ??? Kas čia per bala iš manęs beliko???
Kai mokykloje buvo egzamino treniruotė, tai savo nervingumu nustebinau pati save. Šiaip paprastai, gana susikaupus ir vientisa viduje esu, bet dabar buvo viskas suskystėję kaip želatina, mušė prakaitas ir nervas ėmė. Galiu prisipažinti, kad egzamino repeticijoje daugiau mažiau viską padariau nepatenkinamai. Tai kas bus rytoj? Aštuoni dalykai turi būti atlikti, anot egzaminuotojų, nepriekaištingai.
Kai ten bebūtų, aš net, drąsuolė, norėjau pasikeisti egzaminą į pirmadienį, visa laimė, kad viena senbuvė mane paprotino nedaryti nesąmonių ir geriau namie pasibandyt dalykus. Nors egzamine gaminsim tai, ką darėm po kelis kartus pamokose. Bet vienas dalykas, kai gamini pamokoje ir galima vienas kitam padėti, ir svarbiausia, plepėti, o kitas dalykas visą tai atlikti tobuloj tyloj. Na, man čia sunkiausia. Tiesa, ir dainuoti nervų nuraminimui negalima.
Dabar apie suflė, kuris rytoj bus matuojamas su liniuote. Per egzaminą visi suflė egzaminuotojams pateikia vienu metu, tada suflė pamatuojamas ir toliau eini dirbti su kitais dalykais. Ar galite įsivaizduoti tą su liniuote matuojamo suflė dramą?
Suflė – prieštaringas patiekalas, senamadiškas, kaip mano pirmasis mobilus telefonas Nokia-plyta (skaičių neatsimenu, kas atsimena?), bet lygiai taip pat visų mėgstamas, įvairiaveidis ir praktiškas kaip Wolkswagen Golf. Iš tiesų, kaip ir golfu važinėti gali nuo pensininkės iki daigo, taip ir suflė gali perteikti daug skirtingų skonių ir aromatų. Iš esmės, tai nieko daugiau, kaip kiaušiniai plius truputis miltų ir tada visokių skonio nešėjų ir stiprintojų. Rytoj egzamine – raudonų svogūnų ir rozmarino suflė su feta. Jei užeitų noras pasigaminti, tikrai nesikuklinkite. Tiesa, visai nemažai dalykų reikia atsiminti ir tinkamai pasiruošti (kepimo skardą įkaitinta, orkaitė 200 C, indeliai, sviestu ištepti, džiuvesėliais pabarstyti, čia taip vadinamas mise en place, kuris, atrodo, jau įkaltas man į galvą). Dar svogūnus būtina supjaustyti itin smulkiai ir juos ištroškinti, pakepinti labai švelniai ir minkštai, o vėliau neperplakti baltymų.
Ta Nokia tai buvo 1610 bei 1611 – „neužmušamasis” – praėjusio amžiaus mobilusis pasididžiavimas:)
O tas jausmas, kai gręžia skrandį juk ne vienam pažįstmas, kaip ir tas- kai atleidžia ir apima begalinis gėris, kad viskas pavyko ir baigėsi;)
Sėkmės, Beata!
Nenukabink nosies, viskas tau pasisiseks puikiai, kaip ir visada, tik dabar isivaizduojama baime tau drebuli kelia. Sekmes egzaminuose, ir auksciau nosi.
Mise en place 🙂 Man jau irgi senokai įkaltas į galvą, kaip ir begalė kitų prancūziškų terminų. Neįtikėtina kaip giliai prancūzai visam pasaulyje kulinarijos terminuose pėdsakus paliko. Ir niekas net nedrįsta jų keisti į savas kalbas ar pervadinti. Šventi terminai ir viskas.
Sėkmės egzamine! Aš, laikydama savuosius, pirmais kartais susimoviau neįtikėtinuose dalykuose, apie kuriuos net negalvojau kad gali būt blogai kas nors. Kaip persūdymas ir pan. Visi sudėtingieji dalykai išėjo gerai, dėl kurių bijojau, bet prisidėjo tokios absurdiškos klaidos, kad paskui belieka tik pačiam galvą į sieną trankyt dėl tokio aplaidumo. Bet tai reiškia, kad kiekviena detalė svarbi, net ir ta, kuri savaime suprantama. Nes strese ir įtampoj labai lengva pamiršt paprasčiausius dalykus.
Dievaz, Beata, jei zinai kokius patiekalus galinsi per egzamina tai ir gamink namie iki nukritimo, kol atkalsi ranka. Maniau, kad nezinai, ka tau duos gamint. jei zinojai is anksto tai vienintelis pasiteisinimas gali but, kad seima ant sprando sedi, ir todel negali treniruotis. Kitu nezinau.
raitykis rankoves, sukask dantis, isgerk kavos arba apelsinu sulciu (Vit C duoda energijos) ir i virtuve! Pasidaryk sau egzamina pati. Ryt bus ne taip baisu.
Mano egzai tik taip ir buvo laikomi. nors galutiniu kalusimu ir nezinodavau, bet varydavau per ju simtus (tukstancius?) kol vos ne mintinai ismokau.
Beata, kaip suprantu, egzaminas buvo šiandien, ane? Tai kaip gi sekėsi???!!!
Gal Nokia 3310? 🙂
manau, kad savikritiškumas gali būti ir neobjektyvus.. juk kažkas iš šalies TURĖTŲ/ PRIVALĖTŲ pagirti ir padrąsinti.. nes pats vienas savyje nieko stebuklingo negali sukurti, be kitų pagalbos.. kaip vyras giria namuose, taip ir egzamine kažkas turėtų tai padaryti.. 🙂 kito būdo nėra… pats sau per galvą neperšoksi, o jei ir peršoksi, kažin, ar labai apsidžiaugsi… jei niekas to net nepastebės… (na, žodžiu, be Dievo pagalbos sunkoka)… trečio asmens.. ar antro.. pagal situaciją.. aš, pvz., labai nemėgstu kritikos, bet kartais galiu pakęsti ir ją.. nes kitoje situacijoje suvaldau viską ir be balso pakėlimo.. šiaip, geriau ramiau, bet kad visi tų emocijų tiek pertekę… žodžiu, linkiu užkariauti santūraus egzminuotojo simpatiją ir ją laiku gauti..
O man tai gaila Beatos artimųjų. 😀 Ar jūs įsivaizduojat, kad jie dabar priversti tik tą sufle ir valgyti, tai Beata dabar mokosi 🙂 Turbūt jau ir šeima, ir draugai, ir visi kaimynai atsivalgė sufle 😀
nokia 5110
norėčiau aš būti ta Beatos kaimyne 🙂
Beata,
kaip man smagu, kad turi tiek draugiau, tave palaikanciu sunkia minute.
O pries egzaminus visada … pakyla, ech, ka cia tau sakyti, jei pati laikyciau irgi taip pat jausciaus.
Bet kokiu atveju, sekmes!