Karoliai gražiausi patys įvairiausi (iš Londono ir Vilniaus) ir puikios salotos

Tai kokia gi varna man įgnybo, kad visai mečiau karolius nerti? Nesakyčiau, kad nustojau rinkti burbuliukus jiems, oi ne. Tiesą sakant, taip uoliai rinkau, kad net iš dviejų šaltinių teko surinkti. Aš vis svajoju, kad ateis diena, kai aš mokėsiu su visais savo prietaisais tvarkytis… nes dabar vis jaučiu to raštingumo spragas. Bet gal čia naujiems metams paliksiu, o dabar renku po truputį iš visų kampų, dropboxų ir evernotų, ir iphonų karolius, kurie bus iš mano dviejų savaičių.

Londono Covent Gardenas eglę atsitempęs buvo jau spalio pabaigoje, būtent kai aš ten buvau. Tiesa dar stovėjo nepapuošta, o gal visi jos žaislai sukabinti turguje ir Covent Gardeno paviljono viduje? Šiais metais ten kabo stebuklingai dideli ir masyvūs kaip kokios planetos burbulai. Aš kol kas tik tiek užsiminsiu apie artėjančius smagumus, o dabar dar vandens prisisėmus į burną būsiu, kad neatsibostų.

Londone tikėjausi padaryti gerą apsipirkimą, bet kažkaip ne itin ką nukoviau, gal man nieko nereikia? Manau, kad turiu visko daug.  Pora suknelių paėmiau, bet daugiau laiko praleidau spoksodama į virtinas. Kaip visada išsiskiria Selfridges. Tos vitrinos kaip kokia paroda. Jei būsite Londone pasidairykite. O čia mažas mano karoliukas.

Laura Beaumont, mano kursiokė ir draugė, laiko lietuviško medučio padėklą. Lietuvos ambasadoje Londone dariau pristatymą apie Lietuvišką maistą. Torto kepti nepasiryžau, jį puikiausiai iškepė Lituanicos konditerijos cechas. Visiems svečiam patiko. Aišku, Laurai taip pat. Kiti dalykai, kuriais vaišinau, buvo kąsniai su juoda duona, varškės sūriu, medum ir agurku, ir populiarumo sulaukęs mažas bulvinis žemaitis su slaptais gerais priedais ir baravykais ant viršaus.

Su Judita pusryčiavom vėlai, valgėm kiaušinius benediktus su lašiša… oi oi oi oi oi, kodėl niekas nedaro jų Vilniuje? Tik namų virtuvėje? Jei kur yra, ir aš nežinau, pasakykite. (čia buvom Raoul’s Notting Hille)

Balthazar. Restoranas, kuris transportavosi iš Niujorko į Londoną. Atrodo viskas lygiai taip pat kaip Niujorke, man net dejavu įvyko, kai įėjau į vidų. Ten turėjom puikius pusryčius su draugu ir Izabelės krikšto tėčiu Arvidu ir vaikais. Pripiešėm visas staltieses. O šalia restorano yra kepykla. Štai kaip duonos meniu atrodo. Aš pirkau dėžutę gardumynų. (kaip kitaip) 

Kur Londono centre arba tiksliai pačiam Soho vidury gauti medaus torto? Tikrai yra, rasite jį vieno ruso kepykloj/kavinėj, kurių, pasirodo, visas tinklas yra. Vadinasi „Vasara“, tiksliau – „L’eto“. Mane ten nuvedė Edgaras Montvidas. Medaus torto buvo paskutinis gabaliukas likęs, va kur populiarumas. Aš jį ir paėmiau – minkštas meduoliškas ir biskvitinis, užskaitau. Visi kiti dalykai taip pat atrodo viliojančiai. Truputi roustic ir goslūs tie kepiniai. Ne ištiuninguoti ir išcackinti. Dirba ten daug lietuvių.

Edgaras ir Vilma. Su Edgaru pasimatėm keletą kartų, tai yra nuostabu. Ir svarbiausia, buvau jo pasiklausyti Die Fledermaus (Šikšnosparnis) operoje, pastatytoje ENO. Edgaras, aišku, buvo ten geriausias. Kaip gi kitaip? Dabar eisiu jo klausyti ir žiūrėti lapkričio pabaigoje į Kongresų rūmus – „Visos jos tokios“… Svarbu nepraleisti.

Gal žinote, kas čia per grybas???? Radau Hampšyro miške, kai lankiau savo draugę Lottą…

Nesiskiriu su šiuo šaliku, kurį man dovanojo Le Muse, jaučiuos kaip už pečiaus ir pečiuje, ir šiaip jaukumo apgaubta. Ačiū.

Vilniaus City Opera, rokas ir Vilniaus sporto rūmai. Nors esu ten buvus šimtus kartų, bet buvo malonu ten būti šį sekmadienį. Valio Daliai, kuri vienintelė, man rodos, gali pajudinti tokius projektus.

Izabelei kepiau šokoladinį suflė. Ateina dabar toks metas, tiesa, kai šokoladinį suflė reikia kepti.

Obuoliai su širdelėm. Štai ir tokių Tymo turguje galima rasti, mylimiesiems. Aš pirkau vaikams.

Na o čia labai puikus salotų su bolivinėmis balandomis receptas – skanu, sotu, miela, malonu.