Gaminimas paprastas – sumaišykite varškę, kiaušinį ir dilgėles.
Tuomet po šaukštą kraukite miltus ir maišykite, o vėliau – minkykite, kol tešla smarkiai nebelips prie rankų. Atgnybkite gabaliuką, rankomis suformuokite volelį ir supjaustykite poros centimetrų ilgio kąsneliai. Na, kaip gaminami varškėčiai, daug aiškinti nereikia.
Tuomet sumeskite juos į verdantį vandenį ir po gerų 5 minučių galite kviesti valgytojus. Per tą laiką suspėsite pasigaminti padažą.
Viską sumaišykite nedideliame puode ant viryklės ir pakaitinkite. Į lėkštes dėkite varškėčius, užpilkite padažo ir – ant stalo.
Pabandžiau šitą receptėlį. Dilgėles pakeičiau špinatais (ne taip paprasta šiais laikais savo kieme rasti dilgėlių ☺). Ir padažėlį šiektiek ‘sulietuvinau’ – idėjau apkepintų kumpio gabalėlių. Gavosi laaaabbbai skaniai. Mano vyras, prieš pasiūlant vakarienę, pasakė, jog AŠ VĖL SU TOM SAVO ŽOLĖM. Bet paragavęs, paprašė dar
Truputį bijojau bandyti tokį seną Beatos receptą, bet pabandžiau. Kaip skanu! Į padažą dar įbėriau truputį prieskonių su druska. Mmmmm! Vyras kreivai žiūrėjo, kai atsinešiau dilgėlių. bet ir jam labai patiko. Ačiū už receptą!
Aciu uz recepta. Pati gyvenu Vokietijoje. Butinai gaminsiu, bet bandysiu su varske (Quark). Tiesa, ji kremine, bet nera is anksto pasudyta. Yra skirtingo riebumo: 20%, 40%, 50%. Manau, labiausiai panasi i lietuviska yra 20% varske. Ji zymiai liesesne. Taip vadinamas Frischkäse- panasus i lietuviska tepama sureli. Ji naudoju kepiniams su sluoksniuota tesla, o vaikai mielai tepasi ant tikros rugines, lietuviskos duonos.
Gera ideja su dilgelemis!