Ši sriuba turbūt sotumo karalienė. Manoma, kad ji atsirado XV a., Rusijos valstiečių virtuvėje, kur į puodą buvo metama viskas, ko turėta virtuvėje. Mėsinga, su raugintų agurkų rūgštuma, tiršta skonių ir ingredientų. Klasikinėje šiupininėje privalo susiburti skirtingai paruošta mėsa: šviežia , virta, rūkyta. Tad galite kurti, maišyti savo variantus iš to, ką turite šaldytuve.
Šią šiupininę viriau su ekologišku „Maggi“ žolelių sultiniu – prieskoninės žolelės čia itin tinka, papildo ir subalansuoja mėsingą skonį. Kai jau susiruošite rengti šiupininės sriubos puotą, prisiminkite iš vakaro užmerkti perlines kruopas, tada likęs darbas eisis greičiau. Beje, vietoj perlinių kruopų galite dėti lešius, žirnius ar grikius. Puikiai tinka giminių baliui ar užgavėnių siautuliui, kai valgoma lauke. Jei turite didelį puodą, ant laužo virta ši sriuba bus dar sodresnė ir suteiks dar daugiau sočios laimės.
Primena vaikystę. Šitas labai teisingas vieno puodo patiekaliukas 🙂
Labas, Beata,
O kuriame žingsnyje reikia dėti išbrinkusias perlines kruopas?
Atrodo labai skaniai šis receptas, reikės išbandyti.
Ar įmanoma ką nors kito įdėti vietoj raugintų agurkų? gal marinuoti tiktų?