Šiuos vaflius išmokė kepti Kristina Pozingytė, knygos „Gyvenimas be gliuteno“ autorė. Vis dažniau girdžiu, kad vienas ar kitas žmogus netoleruoja glitimo, bet tai tikrai nereiškia, kad jie turi mažiau skaniai valgyti! Apie Kristiną rašėme naujausiame, tuoj tuoj pasirodysiančiame mano pavasario žurnale, bet kad jau ryt Užgavėnės, pats metas šį receptą išbandyti.
Iš nurodyto kiekio iškepsite 6-7 lėkštelės dydžio vaflius. Tik rinkdamiesi produktus jiems, įsitikinkite, kad ant pakuotės nėra prierašo „Gali būti glitimo pėdsakų“. Jei nerandate pirkti ryžių ar migdolų miltų, nesunkiai jų pasigaminsite patys. Ryžių miltų pasiruošite kavamale ar virtuviniu smulkintuvu sumalę kuo paprastesnius, būtinai neplikytus ryžius. Miltai turi būti kuo smulkesni, ne rupūs (tokių dairykitės ir pirkdami parduotuvėje).
Migdolų miltus pasigaminsite nesmulkintus migdolų riešutus ar jų drožles pabarstę nedideliu kiekiu cukraus (ar miltelinio cukraus) ir sumalę iki rupių miltų. Migdolų nereikėtų sumalti per smulkiai. Būtina malti su cukrumi, kitaip iš malamų migdolų išeis sviestas.
Ruošiame tešlą:
Pasimatuojame ir pasiruošiame visus reikalingus ingredientus. Į švarų dubenį įmušame kiaušinius, suberiame 3 šaukštus cukraus ir gerai viską išplakame plaktuvu. Prikaistuvyje ant nedidelės kaitros išlydome sviestą. Išsilydžiusį patraukiame nuo kaitvietės ir leidžiame praaušti. Į plakinį pilame praaušusį lydytą sviestą ir dar šiek tiek paplakame.
Kitame dubenyje sumaišome visus likusius birius ingredientus: ryžių ir migdolų miltus, krakmolą, kepimo miltelius, vanilinį cukrų ir druską. Į kiaušinio plakinį pilame pieną ir lėčiausiu plaktuvo greičiu plakame, kad skysčiai susimaišytų.
Dabar į plakinį po šaukštą beriame miltų mišinį, kaskart šiek tiek lėtai paplakame plaktuvu – taip išvengsime tešlos gumulėlių. Jei tešla vientisa, metas kepti. Įsitikinkite, kad vaflių keptuvė švari. Jei joje prieš tai kas nors kepė paprastų miltų vaflius, ant kepimo paviršiaus gali būti likę glitimo pėdsakų. Įjunkite keptuvę, lai gerai įkaista. Kuo labiau ji įkais, tuo traškesnius vaflius iškepsite.
Ant įkaitusios keptuvės pilame 4–5 šaukštus tešlos, prispaudžiame ir kepame 3 minutes. Vaflius skanu valgyti su mėgstamomis uogomis ar uogiene, klevų sirupu, grietine ar grietinėle. Galite paeksperimentuoti ir smulkintų uogų, bananų gabaliukų ar šokolado drožlių įberti tiesiai į tešlą.
Patarimas
Jeigu norite minkštesnių ir puresnių vaflių, į tešlą galite įdėti pusę šaukštelio ksantano dervos, kepiniuose ji atstoja glitimą, suteikia tešlai elastingumo ir purumo. Ksantano derva – natūralus polisacharidas, išgaunamas fermentuojant gliukozę, sacharozę ar laktozę.
Beata, labai dėkoju už receptą. Reikės būtinai pabandyti 🙂 O dar didesnis AČIŪ už tai, kad BE GLIUTENO 🙂 Lauksim daugiau „gliuten free“ receptų.
Reiks išbandyti!
O sakykit teska turi gautis skystoka?
Žodžiu, šitie blynai gavosi tokie skanūs, kad aš man atrodo baigus juos valgyti nepralysiu nei pro duris, nei pro niekur. Nerealiai <3, kaip ir migdolinis pyragas su slyvomis, žo.
skysta man gavosi, dariau su ryžių pienu.
Aš dėjau dvigubai daugiau miltų visų ir pyliau dvigubai mažiau pieno, nes tikrai labai skysta. Bet labai skanu, net vaikas valgo!
Bandau rasti patiekalų,kurie būtų ir be gliuteno ir be laktozės. Šis variantas turbūt tinkamas. Dar nebandžiau kepti, bet ar būtinas krakmolas?
Ar galima bulvių krakmolą pakeisti kukurūzų krakmolu?
Tiesiog pasakiški vafliai! Vaikai liko sužavėti! Traškūs ir kartu burnoje tirpstantys. Tikrai pranoko visus lūkesčius. Iš tradicinės tešlos jau nebekepsim 🙂
Man irgi gavosi per skysta tešla….
Vietoj migdolų miltų dėjau kokosų, gavosi tobulai.
Dekoju uz recepta. Miela Beata o kepimo milteliai taip pat turi buti be gliuteno, jei ne klystu?