Šiaip labai naudingas ir skanus prieskonių dalykas, ypač jei jūsų mama, močiutė, kaimynas, giminaitis jums užaugino čili pipirų.

Kaip paruošti:

Su šviežiais pipirais viskas elementaru. Čili kotelius nupjauti, truputį susmulkinti ir viską į virtuvinį kombainą/malūnėlį – sumalti iki pastos/košės.

Su džiovintais – šiek tiek daugiau veiksmo. Pipirus užpilti stikline karšto vandens, jie plaukios paviršiuj, tai truputį prispausti kuo nors, kad jie panirtų po vandeniu ir vandenyje palaikyti keletą valandų. Tada kotelius nutraukti, išmesti. Ir vėl viską sudėti į malūnėlį, sumalti.

Dabar kitas dalykas – jos laikymas. Iš džiovintų pipirų, kadangi nedėjau pomidorų pastos, nes neturėjau (skandalas), tai džiovinta išėjo tikrai tiršta ir labai LABAI aštri.

Šiaip labai sunku tokį kiekį sunaudoti iš karto. Ir šiaip, jei taip pagaminta harissa storai apteptume kokį vištos gabalą, tikrai bus per aštru. Tai ją tepant ant vištos, pvz., truputį atskiesti aliejumi ir, pvz., citrinų sultimis (jei nenorite, kad aštrumas bevalgant nuplėštų galvą, naudokite atsargiai), tada harissoje mėsą pamarinuoti galima keletą valandų ar trumpiau ir kepti…

Net neabejoju, kad galima dabar ją sudėti į stiklainiuką ir sau saugiai padėti į šaldytuvą bei naudoti po truputėlį. Arba aš darau tai šitaip – dedu ją į ledukų padėkliuką ir užšaldau, kai sustingsta, iškratau į maišelį ir laikau šaldiklyje, kai reikia, atšildau vieną ar du kvadratėlius – ir patogu, ir galima taip keletą mėnesių saugiai laikyti ją…

Gerų pipirų… Jie ne tik skanūs, bet ir sveiki…

P. S. Naudojimo būdų visokiausių yra… Pasistengsiu greitu metu aprašyti tokį puikų daržovių tagine, į kurį LABAI tinka ir tiesiog būtina įdėti šaukštelį harissos.