8241
Beatos virtuvė

Kuom kvepia ir kam jus įkvepia ilgi vakarai?

(43)

Šis ruduo – pirmas mano šeimai Lietuvoje. Iš tiesų tai jis buvo visai ne toks, kokiu gąsdinau savo vyrą Tomą… Sakiau jam, kad braidysim po purvą, ledinę šlapdribą ir vėją, o čia prašau – dažniau saulė įsiteikti mums mėgino!

Gal nebesikartosiu jums, koks gėris man yra keturi ryškūs metų laikai. Va ilgi tamsūs rudens ir žiemos vakarai taip ir vilioja nebesitrankyt po pasaulį, o užsiimti mielais dalykais namuose – pagulėti ilgai vonioje su knyga, išsikepti su vaikais meduolį ir aplieti jį glajum ar tiesiog iškuopti vieną kitą namų kertelę…

Aš pati rudenėjant kaip seniai nematytų bičiulių ilgiuosi virbalų. Nu jau nieko nėra maloniau už susirangymą sofoje ir tą meditaciją su virbalais… Bronelė vis patraukia mane per dantį klausdama – ką gi jau šiemet numezgiau, nes vis tuo mezgimo pomėgiu, kai tik kalba išeina, giriuosi. Kaip čia pasakius… Vyro ir vaikų raštuotais megztiniais neaprėdžiau ir pati dar megzto palto skvernais nemuojuoju, bet va jau kokią pusę šaliko tikrai įveikiau…

Beata fotely mz

Dar vienas reikalas, kurio stengiuos neužmesti yra namie pagamintų dovanų ruošimas. Kiek jau išgaliu stengiuosi suplanuoti savo laiką ir dovanas paruošti iš anksto, ramiai ir su gera energija (oi kaip tai išvaduoja nuo karštligiško lakstymo po parduotuves).

Savo užrašinėje susidarau sąrašiuką kam kokių sausainių norėčiau iškepti ir padovanoti, kam kokią uogienę ar egzotišką pagardą išvirti, o kam kokių riešutų paskrudinti ar savo išrastą ir pamėgtą prieskonių mišinį pagaminti. Tikrai nesakau, kad spėju viską, ką suplanuoju, bet tas dovanų ruošimas tikrai ne ką mažiau malonus nei dovanų gavimas…

Ne pirmus metus jau pastebiu, kad didžiausio išskirtinumo mano naminėms dovanoms suteikia drąsiai ir kūrybiškai panaudoti prieskoniai – ar tai būtų anakardžiai pagardinti kariu, ar džiovintų vaisių pagardas su kalendra, kardamonu, imbieru ir aitriąja paprika… Arba vanilės ankštis – kiek daug ji gali nuveikti! Ankštį į cukrų šast, palaikei keletą dienų – ir štai naminis vanilinis cukrus į puošnius butelaičius dovanų. O vėliau dar tą pačią ankštį įmeti į stalčių su dovanų maišeliais pernakvot – koks malonumas dovaną tokiame kvapniame maišelyje gaut…

stalas_mz

Kada daugiau, jei nekuriant dovanas, duot valią savo fantazijai ir kūrybiškumui! (Aišku, prieš dovanodami paragaukite, ar rezultatas maloniai stebina gomurį…) Ir rinkdamiesi prieskonius nesistenkite nusipirkti kuo daugiau. Geriau jau pirkite kokybiškesnius, kvapnesnius, kad jie būtų tikri grynuoliai, be nereikalingų stiebelių, šakelių ar lukštelių. Aš šiais metais savo kalėdines dovanas patikėsiu “Kotanyi” prieskoniams, nes jų kokybė ir kvapnumas dar nė karto manęs nenuvylė (jau apie tai esu rašiusi savo bloge )

Dar vienas džiuginantis ilgų vakarų reikalas – šventiniai apelsinai, kuriuos smagu gvazdikėliais kaišyti ir raštais marginti. Tokiais apelsinai ir namus papuoši, ir draugams padovanosi.

Žodžiu, galima vardinti be sustojimo, ką galima tais tamsiais, bet visai neniūriais vakarais nuveikti. O kam jus įkvepia vakarai praleisti namuose? Pasidalinkite ir į jūsų namus atkeliaus jau šventėmis kvepiantis ir tikrai didelis „Kotanyi“ prieskonių rinkinys (dovanoje bus 6 malūnėliai: juodi pipirai, aštrus čili, karis (mano mėgstamiausias), provanso žolelės,  jūros druska, karamelė-vanilė kavai ir desertams). Ir dar šie malūnėliai bus su dvigubo malimo mechanizmu, tai galėsit malti stambiau arba smulkiau – kaip tik panorėsit!

kotanyi prieskoniu maluneliu rinkinys mz

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (43)
Komentarai
  1. Justina parašė:

    Mano vakarai irgi apnarplioti mezgimo siulais..Tssss, niekam nesakykit, po eglute zadu vyrui padeti savo rankomis megzta, su imegzta begaline meile, megztini!!!!!!!! Va cia tai projektas! Palinkekit sekmes!

  2. Julija parašė:

    Iš tiesų, šis ruduo toks nuostabus, kad negaliu atsidžiaugti. Vakarai ilgėja, bet jie tokie gražus, o ypač su mylimuoju. Ir ypatingai faina, kad persikraustėme i naujus namus, tai ta proga turime daaaaug ka nuveikti ilgais rudens vakarais. Bandome įkurti savo, tobulą jaukumą, vis kažką meistraujame, sugalvojame ir bandome įgyvendinti. Taip gera pasidaryti arbatos su cinamonu, uždegti vaniline žvakutę, o dar jei yra šviežiai keptų sausainių tai išvis – pasaka 🙂 Šiais metais bandysiu pati pasigaminti bent dalį dovanų savo artimiesiems, tikiuosi pavyks 🙂

  3. Eglė parašė:

    O aš tamsius vakarus praskaidrinu judesiu – kuo greičiau iš darbo skubu namo, kur mane pasitinka mano mieloji šunytė, pasivaikščiojimas su ja, tada treniruotė (neilga, tik valandėlę, todėl didelės valios ar susikaupimo tam nereikia) treniruočių studijoje, kuri yra visiškai šalia namų (kaip neįtikėtinai patogu, tai toks pliusas!), ir galiausiai valandėlė kita namams – vakarienė, pasitvarkymas, išsiskalbimas ir pan. – ir jau tada išsilaksčiusi guluosi į lovą! Tas jausmas, kai maksimaliai produktyviai išnaudoji savo laiką, bent jau man yra toks malonus! Nebepastebi ir tos tamsos, niūrumas irgi kažkur išgaruoja:)

  4. Dovilė parašė:

    Aš žvarbiuoju metų laiku vakrus mėgstu leisti šiltai įsisukusi į pledą su knyga rankose. Dievinu mandarinų kvapą prieš Kalėdas, tad būtent šie vaisiai palaiko man kompaniją mėgaujantis gera knyga 🙂
    Aš taip pat labai vertinu su meile, iš visos širdies pagamintas dovanėles, todėl ir pati labai mėgstu iš anksto pamąstyti, kokia smulkmenėlė gali pradžiuginti artimuosius ir draugus. Pats gamybos procesas man suteikia daug teigiamų emocijų 🙂 Šiais metais pasinersiu į meduolinių namukų kepimą, o žaliaskarę papuošiu žaisliukais, sulipdytais iš makaronų, štai taip: http://www.diy-enthusiasts.com/decorating-ideas/christmas/christmas-crafts-kids-ornaments-pasta/ 🙂 Kvapnaus pasiruošimo šventėms 😉

  5. Jolanta parašė:

    Kai tik ateina ruduo, tai mano vakarai pakvimpa…. kepiniais! Ir kaip žmogau paskui nepastorėti per tą žiemą. Geriausias dalykas virtuvėje yra tešla, taigi, bandelės su cinamonu yra numeris vienas, laiką užmuša fantastiškai ir nei per kiek neprailgsta laukti kol jos pakvips! Visai visai ant nosies laukia ir manęs džiaugsmelis: imbieriniai sausainiai – eglutės žaisliukai (beje, pagal Beatos receptą, kur black treackle sirupo reik (taip to kur neįmanoma gauti bet yra tamsaus rudo sirupo kuris puikiai man tinka)). Dar vienas planas chuliganas rytdienai: prabandyti red velvet cupcakes ir iki Kalėdų juos ištobulinti, kad būtų puikios raudonos kalėdinės dovanėlės su baltom kreminėm kepurytėm!

  6. Ieva parašė:

    O as laukiu to ziemos vakaru… Tikrai. Ar gali buti graziau kai uz lango salta, sninga, o namuose silta ir jauku. Jaukumo man pirmiausiai suteikia zidinys. Vien ziurejimas i ugni suteikia tiek jegu ir prasmes, ismokiau ir vaikus, o gal tiesiog parodziau kaip gali buti smagu tyliai ziureti i ugni. Vaikai prisigalvoja net istoriju apie ugni ir jame degancias malkas:) Dar viena nauja ziemine, kaledine tradicija musu namuose – vyras paiima i rankas gitara ir vaikai is visos sirdies traukia kaledines ir ne tik daineles. As pati dar mokykloje buvau nurasyta is visu choru, todel niekada nedainuoju, bet tokiais momentais ir as uztraukiu. Pabandykit, dainuojant visiems kartu labai gera, tai islaisvina ir suteikia daug geros energijos. Nepaskutinej vietoj ir kepiniai, ypac visokie mazi kalediniai sausaineliai. Nepaslaptis prasideda viskas su didele euforija : “ Mama, mes padesim, mes labai norim!“, o baigiasi dazhnai , kad as viena lieku virtuveje, pabaigiu kocioti likusia tesla, surenku nuo grindu isbarstytus teslos ir pagardu likucius. Bet svarbiausia neissikelti per dideliu uzdaviniu, nereikia tiketis, kad vaikams uzteks kantrybes iki galo kocioti ir minkyti ir dar sutvarkyti virtuve. Dziaugiuosi ir tom 20 minuciu, kuomet vaikai net nekvepuodami minko tesla, i salis laksto miltai ir virtuveje daug geros nuotaikos.
    Pastebejau, kad negalima ir tiesiog draudziama be geros nuotaikos pradeti su vaikais bet kokius darbelius. Tada viskas pasisuka ne ta linkme, kuria tikejausi:)
    Dar vienas naujas mano ziemos vakaru uzsiemimas: kalediniu atviruku rasymas ranka. Nusiperku gana anksti atviruku, pradedu rasyti irgi jau gruodzio pradzioj. Susidarau sarasa zmoniu, kuriuos noresiu pasveikinti. Per vakara parasau 2-3 atvirukus, bet rasydama pagalvoju apie tuos zmones, parasau ne standartini kaledini teksta, o kazhka labai asmenisko ir nuo saves. Tai nuostabus laikas. Vaikams sumigus, uzsidegu zvake, issiverdu arbatos ir tas rasymas tampa tikra meditacija.

    Dar stengiuosi per vakariene uzdegti zvake, vaikai uzdega ir kartais stebim, kad jeigu per didelis surmulys, tada zvakes liepsnele taip neramiai begioja. Labai geras budas nusiraminti vaikams! Pabandykit! Vaikams irgi reikia kartais pabuti ramiai ir tyliai.

    Kalediniu dovaneliu ruosimas zinoma irgi labai svarbus ir grazus dalykas, bet man dar cia pritruksta laiko.. Pradedu per velai… Galbut siemet pasistengsiu ankciau.

    Pasiulymas seimai – uzsiemimas vakarams – nusipinkit advento vainika visi kartu. Nera sunku, mes jau keli metai is eiles pinam. Arba bent nusipirkit ir papuoskit visi kartu, ismekit zvakes, papuoskit dzivintom apelsinu skiltelem ir cinamono lazdelem, galit ir anyziais bet vanile. Nelabai lietuviska tradicija, bet labai kokia grazi ir prasminga.

    Gruodi stengiuosi bent karta ar du susikviesti keleta draugu, paruosti karstu gerimu: karsto vyno, punco, butinai kazhko vaikams – si karta bandysiu Beatos nauja recepta – arbata su obuoliu sultimis:). Vakarai su draugais suteikia labai daug prieskoniu kasdienybei.

    Ramybes ir jaukumo i visus namus! Svarbiausia susikurti svente sirdyje!

    Ieva

  7. Vaida parašė:

    Megstu rudens vakarus… Pas mus viskas vyksta sava tvarka: spalio viduryje nusiperku virziu vazoneliuose (man primena Svedija, o ten jie tikrai zinoa kaip nugaleti tamsius vakarus), lapkricio pradzioje pradedame degti zvakes visur, kartais ne tik vakare, bet net ir sekmadieniais per pusrycius, ir mezgu, mezgu, mezgu. Mezgu kasmet tiksliai nustatyta tarpa-lapkricio ir gruodzio menesiais, o paskui po Kaledu, tiesiog baigiasi ir viskas ir niekaip nesuprantu kodėl taip yra. Meduoliu ir kitu kalediniu kepiniu kepimas-butina, tik kasmet prisiplanuojam labai daug ir pabaigoje jau reikia suktis kaip reikiant ir skubeti, todel vis bandau issiaiskinti gal imbierinius sausainius ar kokius biscoti galima butu kepti ir glaistyti jau dabar (nezinau ar bus dar valgomi per Kaledas)- smagumo butu daugiau ir ilgiau.

  8. Egle parašė:

    Patinka megzti, nerti, bet to net ilgais vakarais sau leisti negaliu, nes manęs būna pasiilgusi ir visą dieną laukusi dukrytė. Tad vakarą leidžam abi žaisdamos ir darydamos darbelius, kuriuos nešam į darželį, močiutėms papuošt namus. Taigi padarėm vieną advento kalendorių iš ant spalvoto popieriaus apibrėžtų dukros rankyčių, ten ant pirštukų rašėm vardadienius, o dukrytė pasakojo ką iš tų vardų pažįsta. Dar iš makaronų klijavom eglutę, papuoštą blizgučiu. Dabar darysiu kalendorių, kur kiekvieną dieną mažoji gaus po smulkų siurpriziuką, galbūt padės įvynioti tas mažas dėžutes i šventini popierių, kad neliktų nuošaly, bet siurprizai turi lik staigmena ir džiaugsmas. 🙂

  9. Ula parašė:

    Musu vakarai pilni kurybos, visu pirma tai paciu pagamintos Kaledines atvirutes: su sunum bandome vis ka nors sukurti. Nesvarbu, kad „neprofesionalios“, bet kai seneliai gauna atvirute nuo anuko, kuri tikrai isduoda, kad ji jo nutapyta, as manau, nusvinta ju veidai. Po to meistraujame imbierini nameliuka, kas antra vakara vis kokiu kalediniu sausainiu iskepame ir slepiame i specialia dezute, kuri atodaroma tik kuciu vakara.
    Taip kad veikti tikrai yra ka!

  10. Inga M parašė:

    Man rudens ir žiemos vakarai ypatingi tuo, kad tai laikas, kai galiu skaityti knygas, megzti. Vasarą vakarais norisi pabūti lauke, pasikrapštyti gėlyne ar patūpčioti aplink auginamas daržoves. O vat rudenį-į rankas paimu knygą arba virbalus. Šį rudenį su vaikais labai laukiam to vakaro, kai jau jau reikės kepti imbierinius meduoliukus, vaikai jau atsiklausė ar šįmet galės juos vėl dekoruoti patys. Aišku, kad galės!!!! О аš jau kaupiuosi džiovintų vaisių brandintam pyragui-jis keliaus į Kalėdų senelio maišą, kaip ir imbieriniai meduoliukai ir kitos valgomos dovanos. Taigi mano vakarai labai turiningi:))

  11. Ina parašė:

    Taip, aplinkui visi dejuoja. Ziema, salta, tamsu. Aplink tvyro totali depresija. O man nuo zemes ukio darbu atsiplesus, ziema pats nuostabiausias metas. Nuo balandzio pradzios iki pirmu salnu as kovoju su piktozolemis kaimo sodyboje. Bandau issiauginti savo seimynai darzoviu. ismokau auginti agurkus, zieminius svogunus. net bazilikai isauga krumo dydzio. Kadangi darze praleidziu begales laiko, man nereikia eiti I sporto klubus. Nereikalingi kilogramai krenta tiesiai I bulviu lysve. Nors dienos vasara ilgos, laiko savo megstamiausiam uzsiemimui nelieka visiskai. Ir stai atejo ilgai lauktas tamsusis, saltasis periodas. As isitaisau prie televizoriaus, kurio irgi daugiau nei pusmeti neziurejau, ir issiimu mezgini. Labai megstu megzti. Tai savotiska meditacija. Narplioji, tuos virbalus kiloji, o kartu gali ir I televizoriu paspoksoti, ir pasvajoti…Dar turiu toki nora su draugem susirinkti su mezginiais, su kepiniais, gal ir vyno kokio.. bet gyvenam baisiu laikmeciu, jei viena gali, kita negali..susiburti, pabendrauti, pasidziaugti, o gal pasiguosti – pasidare beprotiskai sunku. Todel dabar emiausi megzti rastuotas kumstines pirstines, numegsiu kiekvienai po pora, kad uzsidejusios mano ranku megztas pirstines, ne tik suusiltu, bet prisimintu mane ir nusisypsotu.

  12. Violeta parašė:

    Mūsų šeimos vakarai irgi apraizgioti siūlais, vaikų pirštai cukruoti, arba dažais išterlioti 🙂 Nutarėm šiemet eglutę puošt nertom snaigėm, taigi aš neriu visu pajėgumu, tikiuosi jų užteks 🙂 Kepam sausainius, tiksliau dičkė kepa, man vadovaujant, :), mažoji irgi jau nori maišyt ir kočiot, tai tenka pasukt galvą kaip čia jas saugiai susistatyt prie stalo, kad būtų ir patogu ir saugu. Darom įvairius Kalėdinius papuošimus, atvirukus. Kaip dičkė sako: darbų darbelių daug tik spėk padaryt

  13. MaWe parašė:

    I love these cold evenings. Perfect time for writing of our own cookery book. This year I have decided to write one and give it to our older daughter as a Christmas presents. Book full of our family recipes with beautiful drawing pictures of my husband and small daughter. I hope she will be happy to have that book full of inspirations, memories and love….

  14. Irma parašė:

    Įspėk, kas kvepia? Neįspėjai.
    Lelijos? Liepos? Vėjai? Ne.
    Taip kvepia princai ir kirpėjai,
    Taip kvepia vakaras sapne.
    Štai kokie, Henriko Radausko žodžiai pirmiausia išsprūsta iš lūpų pagalvojus apie jaukius žiemos vakarus namuose. Galbūt todėl, kad mano namuose visada vyrauja kvapai. Artėjatis šventinis laikotarpis kupinas ypač nepaprastų kvap. Mandarinai, cinamonas, karštas vynas ir gyvu mišku alsuojanti eglutė – tobula kvapų harmonija užpildanti namus. O jei dar šalia žiba lemputės, spragsi jaukus židinys ir groja Michael Buble atliekamos Kalėdinės dainos ar gali būti kas geriau? 🙂 Visas šis laikotarpis kupinas pasiruošimo, gerumo, vilties, meilės ir įkvepia būti geresne, nuoširdesne, mažiau pykti dėl smukmenų, daugiau šypsotis. Kalėdos daro žmones geresniais. Tikrai! Vėl pradedi kalbėtis su žmogumi, ant kurio pykai. Vėlų vakarą prisimenant tas akimirkas, kuriomis
    jums buvo taip gera kartu. Prisimeni artimiausius sau žmones, stengiesi jiems skirti daugiu dėmesio,kaip pamišęs slaptai ieškai dovanų. Visi džiaugiasi sniegu… Net visiški bambekliai, kurie tik ir kalbą apie vasarą, nutyla bent akimirkai ir grožisi didelėmis krintančiomis snaigėmis. Ir tu visai nepyksti, kai einant gatve tave tiesiog pakelia, truputi paneša ant rankų ir paguldo į artimiausiąpusnį. Juk smagu! Kai su geriausia drauge vaikštai po miestą, nebesiskundi, kad šalta. Pasikvieti ją pas save ir kartu išsikepate skaniausią pyragą žemėje. Ir kol kitos laikosi dietos, jus suvalgote jį beveik visą. Dviese! Kartais galima tai sau leisti… Ir kalėdinės dainos prekybos centruose nebeatrodo tokios banalios, kokios buvo prieš keletą savaičių. Nejučiom pats pradedi jas niūniuoti,eidamas iš vienos parduotuvės į kitą. Kalėdos gi – galima… Praeiviai gatvėje dažniau nusišypso. Ir kai tavo šypsena siekia ausis, žmonės nebežiūri keistai… Jie irgi šypsosi. Tai užkrečiama! Praktinė viso to gėrio išraiška: jaukūs vakarai su šeima ir gardžia vakariene, nuoširdūs pokalbiai, truputėlis gerumo aplinkiniams ( neišnešiotiems kūdikiams mezgamos kojinės ir kraujo donorystė) ir aišku truputėlis meilės ir pasilepinimo sau, juk pirmiausia turime myleti save, tada gyvenimas daug paparastesnis 🙂

  15. Aurelija parašė:

    Nors dabar gyvenu viename iš didmiesčių Kaune, tačiau mano šilčiausi ir jaukiausi vakarai praleisti kaime Žemaitijoje. Visada buvo smagu po visos dienos mokslų ir darbų susiraityti prie pečiaus su mamos megztomis kojinėmis atsiremti į jį didingąjį, o pačiai išsitiest ant lovos su murkiančiu katinu Pinčiuku pašonėje. O vakarai kvepėdavo… Tėčio iš lauko parneštu gryno oro, ką tik šviežio, pasnigto sniego ir malkų kvapu, kuris persmelkdavo mūsų trobelės šilumą ir taip giliai sugerdavau jį į plaučius, kad net dabar gaivu pasidaro prisiminus. . . Ir dar vienas malonus kvapas, kuris lyste įlįsdavo į mano mažąją nosytę – tai mamos ką tik nuo krosnies nukelto, tiršto, rausvo, su mažomis lyg sagutės spanguolėmis kisieliaus kvapas. Mėgaudavausi net pasičepsėdama!
    Net ir dabar, kai gyvenu toli nuo tėvelių namų, metu ir kompiuterį ir draugą ir lekiu virtuvėm pasigamint kisieliaus,kuris įkvėptas prisiminimų, gardžiai šildo ir nukelia atgal į vaikystę…

  16. Ieva parašė:

    Kaip man gera skaityti jūsų visų pasakojimus apie ilgus vakarus! Visos atrodot tokios laimingos, visų namai kvepia meduoliais, o širdys tokios didelės ir šiltos!
    Mes jau taip pat ruošiame valgomas dovanas, kartu su mažyliu išvirėme egzotiškų uogienių, padarėme namuose generalinę tvarką ir jau puošime namus mano nertomis snaigėmis. Dar kepsime imbierinius namelius ir, žinoma, kokią toną meduoliukų.
    Kiek spėju, dar mezgu kojines ir šalikus dovanų, o megzdama mintyse rašau sąrašą, kam kokių skanėstų pagaminsiu. Taip ilgi vakarai labai sutrumpėja… 🙂

    • Vaida parašė:

      Pasidalinkite egzotisku uogieniu receptais, labai noreciau issivirt, bet nelabai randu:))

      • Ieva parašė:

        uoj aš juos radau pervertusi krūvą senų kulinarių žurnalų… vienai uogienei dėjom 0,5 kg ananasų ir 0,5 kivių, smulkiai supjaustėm, supylėm vieną pakelį uogienių tirštiklio (2:1) ir apie 300-400 g cukraus, pavirėm tris minutes ir baigta. Išėjo tiršta, skani ir graži, pasipuošusi kivių sėklytėm. Kita praktiškai tokia pati, tik vietoj ananaso – nulupti apelsinai, ir virti reikėjo apie 10 minučių. Cukraus receptuose buvo parašyta 0,5 kg, bet ir su 300 g uogienė tikrai saldi. Supylėm į mažus stiklainėlius ir atrodo super 🙂 Dar aprišim lininėm servetėlėm… mmm… 🙂

  17. Virginija parašė:

    Vakarai man atrodo visai neilgi, dažniausiai nubudus ryte galvoji kaip čia viską suspėjus, tiek norisi nuveikti, o laiko paroje neužtenka 🙂 taigi, kai mano mažylis (2 mėn.) užmiega siuvu jam žaisliukus, neriu servetėles, o dar pradėjau dukrai šaliką megzti, kurio labai prašė 🙂 na ir atradau dar vieną malonų užsiėmimą – angeliukų vėrimas iš karoliukų.Šitas užsiėmimas labai smagus ir man ir dukrai. o dar galvoje idėjos sukasi kaip čia šiemet advento kalendorių pasigamint. idėją jau turiu, belieka rasti laiko ir įgyvendinti. taigi, kas sakė, kad žiemos vakarai ilgi? 🙂

  18. Alvilė parašė:

    Oi, tikrai neilgi ir juolab neniūrūs tie šaltojo metų laiko vakarai! Tiek visko norisi nuveikti, kad paprastai derinu kelis užsiėmimus vienu metu. Gal dėl to taip ir mezgimą mėgstu, kad skrebinant virbalais galima tiek daug dar kuo užsiimti: žiūrėti filmus, planuoti dovanas, vaišes artėjančioms šventėms ir staigmenėles advento kalendoriui, šnekučiuotis su namiškiais, ar pažaisti su vaikais kokį žodinį žaidimą. Ar tiesiog ramiai pasvajoti 🙂

  19. Ingrida parašė:

    Sveiki,

    Mano rudeniški vakarai tikrai ne tinginio apsupti. Lankau mokymus bei 3-4 kartus savaitėje šoku lotynų šokius. Kadangi vyras dirba vakarais, prisigalvoju įvairios veiklos: tai knygą paskaitau, tai naminio muilo pasiruošiu. Labai mėgstu gaminti, tai vakarai neapsieina be aistringo virtuvės šokio su puodais… 🙂
    Dabar gi-naujas projektas, pinsiu krepšelius savo rankomis ir šiaip mieloms smulkmenoms susidėti ir Kalėdines dovanėles supakuoti… 🙂
    Nežinau, ką reiškia ilgi žiemos vakarai,-maniškiai prabėga pernelyg greitai 😀

  20. Monikutė parašė:

    Sveika, Beata!

    Puikus straipsnis, kaip tik „pataikantis“ į laiko tėkmę 🙂 Na, mūsų vakarai namuose būna įvairūs: kartais turiningi ir įdomūs, o kartais tai tik sumuštinio kramsnojimas žiūrint Tv ar knygų skaitymas susisukus į šiltą pledą ir gurkšnojant dar vasarą surinktą citrininių melisų arbatą su medumi… Bet visko juk reikia po truputį 😉

    Tačiau prasidėjus gruodžiui ir didžiųjų švenčių laukimui, tie ilgi ir tamsūs vakarai tampa vis įdomesni, nes atsiranda įvairios veiklos ir užsiėmimų. Pabandysiu truputį apie juos papasakoti 🙂

    Pirmiausia mes su artimais draugais turime tradiciją pirmus du gruodžio šeštadienius rengti sriubos bei daržovių pyragų (jokios mėsos, juk Adventas) gaminimo vakarėlius. Tikras smagumas kartu gaminti, bendrauti, o po to vaišintis 🙂 Rekomenduoju išbandyti ir kitiems, tik nepamirškite pasiskirstyti darbus: kas suras receptus, kas supirks maisto produktus, kas ką darys patiekalo gaminimo metu ir žinoma, pasivaišinus, visi draugiškai sutvarkys virtuvę 🙂

    Dar viena būtina gruodžio mėnesio tradicija – tai meduolių kepimas 🙂 Kepu juos pagal Jūsų, Beata, receptą iš Jūsų knygos. Tai buvo mano pirmasis išbandytas meduolių receptas, vėliau bandžiau dar kelis, bet likau ištikima šiam, nes mūsų šeimai pagal šį receptą pagaminti meduoliai patiko labiausiai. Turbūt nereikia ir sakyti, koks nuostabus šventiškas kvapas pasklinda po namus, jis sukuria idealią namų jaukumo ir Kalėdų laukimo dvasią… O kur dar meduolių puošimas glajumi, įvairias pabarstukais, spalvotomis kokosų drožlėmis, net kavos pupelėmis… Ir žinoma, meduoliais vaišiname draugus, pažįstamus, o kai puošiame eglutę, jie papuošia ir jos žalias šakas 🙂

    Kalėdinę nuotaiką padeda sukurti, o kas dar svarbiau – niūriais žiemos vakarais sušildo ir garuojančios arbatos puodelis. Kadangi turime sodą, vasarą auginame mėtų, citrininių melisų (jų kvapas man primena vaikystės vasaras pas močiutę sode…), levandų… Kai derlius nuimtas ir rūpestingai sudžiovintas ir sudėtas į medžiaginius maišelius, žiemą išmuša lauktoji diena tuos maišelius atrišti ir skanauti arbatą, prisimenant vasaros karštį, poilsio dienas, šilumą ir saulę… Tačiau aš mėgstu pasidaryti ir arbatos su charakteriu, t.y., juodąją ar žaliąją arbatą sumaišau su cinamonu, rožiniais pipirais, imbieru, kardamonu, muskatu ir kitais mėgstamais prieskoniais ir skanauju šią arbatą su medumi bei triauškindama meduolį 😉

    Dar viena graži tradicija – vakarais daryti žaisliukus eglutei. Žinoma, tam reikia ruoštis iš anksto: prisirinkti gilių, kaštonų, kankorėžių, įvairių gražių kaspinėlių, purškiamų blizgučių (kai norisi natūralumo, apsieiname ir be jų), džiovintų apelsinų, gvazdikėlių, pipiriukų…. Čia jau galima duoti laisvę fantazijai 🙂 Tiesa, darbą palengvina karšti klijai ar bent jau lipalas.
    Taip pat bent kelis vakarus skiriu šventinių atvirukų darymui iš įvairaus spalvoto popieriaus (geriausia dvipusio, jų būna gofruotų ir lygių, su blizgesiu ar be). Kadangi ir artimųjų gimtadieniai labai arti šventinių dienų, tenka tikrai padirbėti ir įdėti į kuriamus atvirukus meilės ir šilumos, kas kiekvienais metais jie būtų gražūs ir skirtingi. Man nesvetima ir poezija, todėl kaskart sukuriu ir eiliuotą šventinį sveikinimą, nes įprasti banalūs jau yra pabodę… Oi, vos nepamiršau dar vieno svarbaus dalyko: tai tikrų laiškų, rašytų ranka, siuntimas giminaičiams ir draugams! Būtinai tai padarykite – tikrai nustebinsite artimuosius, kai jie pašto dėžutėje ras tikrą, ranka rašytą laišką 🙂 Aš ir pati tokių gaunu, taigi žinau, kad sms žinutė ar el.laiškas tikrai neprilygsta Jūsų ranka išguldytiems ir meilės įkvėptiems žodžiams. ..

    Ką tik pažiūrėjau ir pamačiau, kad tikrai nemažai čia prirašiau… Tikiuosi, Jums nenusibodo skaityti 😉 Ech, o dar liko tiek daug papasakoti… Kad ir apie angeliukų darymą kasmet vykstančiai gerumo akcijai; ir apie kalorijų deginimą kasant sniegą (taip, tai tikrai puiki mankšta!); o jei viskas atsibosta ir norisi įspūdžių, būtinai einame į teatro spektaklį, po jo – vakaras kavinukėje ir patirtų emocijų aptarimas… Dar vienas malonus darbelis – tai šventinio meniu sudarymas 🙂 Taigi, veiklos netrūksta ir kas sakė, kad tie žiemos vakarai ilgi, tamsūs ir niūrūs?! Tikrai ne 🙂

    Linkiu visiems gražių žiemos dienų ir vakarų, daug malonių išgyvenimų, ir dar žinote ko? Ogi neskubėti! Nes per tą įtemptą skubėjimą ir lėkimą, mes dažnai praleidžiame tiek daug mažų kasdienybės stebuklų…

    Sėkmės ir daug šypsenų, pagardintų juoku! 🙂

  21. Giedrė parašė:

    Esu iš žmonių labai stipriai jaučiančių gamtos ciklą, dėl to ruduo man pirmiausia yra tempo lėtėjimo laikas ir tas laikas, kai rodos, visus metus leki vis didindamas pavaras, kol galiausiai vasarą pasieki aukščiausią ir tada ateina laikas, kai tiesiog fiziškai pajunti savotišką gamtos sąstingį ir pasiruošimą sunkiausiam metui – žiemai. Va tada be jokių pastangų, tiesiog savaime norisi įjungti tą laisvą pavarą ir pasileisti tarsi nuo kalno, atsikratyti visokių „reikia, turi, privalai spėti“ ir t.t. naštos, paiimti į rankas virbalus, pasikuisti n-metų senumo siūlų kašėje (kuri mane kiekvienais metais maloniai nustebina), išsitraukti iš stalčiaus obuolių pyragų ir karšto vyno gaminimo receptus (kurie per kitus tris metų laikus spėja pasimiršti), išstudijuoti visų teatrų repertuarus ir susiplanuoti norimus pamatyti spektaklius ir iš lėto, neskubant apgalvoti ateinančias didžiąsias šventes ir su jomis susijusią veiklą. Bet, dėja realybė šių laikų tokia, kad pagal gamtos dėsnius gyventi yra tikra prabanga, dėl to dažniausiai rudens pabaigoje tenka liūdnai konstatuoti, kad vis tik per darbus (kurie, dėja, atėjus rudeniui savaime nesibaigia) ir to pyrago mažokai kepta, ir žvakę uždegti ne visada spėta ir į spektaklį tik vieną nueita, ir mezginį vėl teks pabaigti… kitą rudenį. Bet visada su šypsena prisimenu apie su dukryte parke spardytus lapus, apie rinktus kaštonus ir giles, apie sušalusių paukščių lesinimą, braidymą per balas, pirmojo skėčio pirkimą ir suprantu, kad vis tik svarbiausiam dalykui – pasibuvimui kartu – laiko radom:)

  22. Jovita parašė:

    Mane ilgieji rudens pabaigos – žiemos pradžios vakarai visų pirma įkvepia šiltam, jaukiam bendravimui. Pajutusi, kad vis sunkiau ištverti tamsias darganas, susikviečiu drauges į mergaitišką vakarėlį ir palikusios vaikus vyrams plepam, čiauškam ir diskutuojam „pačiom rimčiausiom“ moteriškom temom. Kiekviena atsineša po keletą savos gamybos užkandžių, todėl didelės ruošos nereikia, o malonumas – garantuotas. Ir su sūneliu bendraujam kažkaip kitaip – kai vasara, kai norisi bėgti lėkti laukais, tas bendravimas kitoks; o dabar daugiau laiko galime skirti smulkmenoms, kurios yra ypač svarbios, nes juk iš jų ir susideda gyvenimas. Pastebėjau, kad galbūt auginu būsimą virtuvės šefą – vis atrandu savo pusantrų mažylį tai šluotele „kiaušinius plakantį“, tai „košę verdantį“, tai virtuvės kombainu „besidarbuojantį“ – stengiuosi įsijungti į jo žaidimus, o gamindama maistą paaiškinti, ką ir kodėl darau – tuomet pasijuntu kaip tikra Beata, vedanti TV laidą 🙂 Nesvarbu, kad žiūrovas tik vienas, bet užtat koks dėmesingas ir atidus! Ir su kitais šeimos nariais – vyru, mama, sese, broliu, močiute bendravimas įgauna kitą dimensiją, nes daugiau laiko, daugiau gilumos…

  23. Greta parašė:

    Labai noreciau pasigirti, kad sedziu sau rami zvakiu sviesoje, zidinio atsvaistuose ir medituoju— bet deja– netiesa. Greta meluotu !:) Pirmiausiai todel, kad nuo savo dujomis valdomo zidinio pries uzkuriant turiu nukraustyti visas labai gaila, bet degias puosybas( isivaizduojat! kvepiancias dziovintas levandas , apmegztus angelas) ir man plikas zidinys nebeteikia kontempliacijos jausmo..o dar galvoje kibzda balsai ir mintys apie darbingaji gruodi– tai meditacijoms gilus – nau! Uztatai susirangius po adijalais kuriu planus kaip uzvaldyti savo draugu sirdis (muachacha!!!) — sausainiu receptais ir savo nertomis tapkemis „elfu kojytes“, o mano suzadetinis (taip, taip jis) karpo sau snaiges- saukiam ziema i kiema! Visiems Jums gerieji zmones ikvepiancios kuryboooooos !:)

  24. Dovile parašė:

    Skaitau ir galvoju, kokie mes visdelto panasus, nes daugumoje aprasymu atsikartoja tie patys dalykai ir tikrai randu save ir galvoju-taip taip ir mes taip darom-suletine tempa jaukius vakarus leidziam namuose, gaminam, ruosiames sventem, galvojam kaip pradziuginsim save ir artimiausius..
    Taigi, kartotis nesinori, tik norisi pasakyti, kad labai norim tu prieskoniu rinkinio:)

  25. Tatjana parašė:

    Miela Beata,

    Ačiū už šį įrašą, kuris paskatino tiek šaunių moterų (o nejučia ir mane – pasyvią tavo skaitytoją) atsiliepti, pasidalinti savo mintimis.
    Aš taip pat esu iš tų žmonių, kuriems keturi visiškai skirtingi metų laikai – nenuginčijamas mūsų šalies pranašumas. Žavėdamasi stebiu jų kaitą ir stengiuosi pabrėžti kiekvieno privalumus, o ne akcentuoti trūkumus.
    Kaip Dambrausko dainoje esu „rudeninis paukštis“, ir nors gimtadienį švenčiu dar saulėtą rugsėjį, džiaugiuosi ir jaukiais lapkričio vakarais… Šiuo metų laiku prasidėjo mūsų su vyru bendras kelias, kurio viena nuostabiausių stotelių – kasdienis, neaprėpiamas laimės šaltinis – protinga, miela dukrytė. Ir nors ji dar nėra didelė pagalbininkė virtuvėje (bet jau labai nori būti), žinau, kad popierinių pyragų kepimas visai greitai taps tikru.
    Šie metai mūsų šeimai ypatingi, kadangi liko vos kelios dienos (ar savaitės) iki antrosios didžiosios stotelės – mažylės gimimo. Šviesus laukimas praskaidrintų net didžiausią darganą…
    Na, o šiemet švelniai glostantys orai vis dar leidžia lauke piešti kreidelėmis (ir taip įtraukti į šią veiklą praeivių vaikučius). Namie veiklos taip pat netrūksta: be kepinių ir švenčių planavimo randame laiko vaikiškoms pasakoms ir geriems filmams, mieloms lengvoms ir gilioms rimtoms knygoms, šeimos tradicijų kūrimui, baldų perstumdymui, tapybai, ilgiems svajingiems pokalbiams, vaikiškų drabužėlių lyginimui…
    Pažadėjome dukrytei, kad šiemet puošime eglutę kai iškris pirmas rimtas sniegas arba… kai gims sesė.

    Jaukaus ir šilto laukimo, gražių švenčių, prasmingų, kūrybingų ateinančių metų Beatai ir jos šeimai, bei visoms skaitytojoms ir skaitytojams. 🙂

  26. Sigita parašė:

    Drąsiai galiu prisipažinti, kad ruduo mėgstamiausias metų laikas.
    Taip jau susiklostė, kad šį rudenį pas mane atsikraustė mama. Vienok keista, kad beveik po 15 metų savarankiško ir nepriklausomo gyvenimo, vėl tenka pajusti, ką reiškia gyventi su mama, kita vertus negaliu atsistebėti, kaip keičiasi bendravimas man suaugus, kaip dalykai, kuriuos tiesiog praleidome, laikėme savaime suprantamais įgauna naują prasmę. Ypač žinant, kad laiko kartu lieka nedaug… Ilgi ir jaukūs rudens vakarai kartu planuojant Kalėdų šventes, gaminant sekmadienio pietus ar eilinės dienos vakarienę, užrašinėjant „firminius“ mamos receptus, kalbantis apie parodas, spektaklius, kurių šį sezoną nevalia praleisti, kartu žiūrint ir aptariant filmus, tarsi pristabdo laiką, leidžia pabūti čia ir dabar.

    Ruduo man ir intymių ir jaukių vakarienių metas su šeima ir draugais. Skaniu maistu, skalsiu vynu ir nesibaigiančiais pokalbiais. Tai metas, kada savaitgaliais mano namuose pritrūksta indų, o orkaitė veikia nepailsdama, ruošdama troškinius, kišus, tartus ir apkepus. O dar malonumas dekoruoti stalą, planuoti meniu…
    Mėgstu ir lietingus vakarus, kai be jokio sąžinės graužimo, gali rengtis pižamą nors ir septintą valandą vakaro ir įsitaisyti lovoje su arbatos puodeliu, klausytis Ninos Simone ar Dinah Washington, skaityti, vartyti interjero albumus, planuoti keliones ir svajoti. O kad svajonės neliktų tik svajonėmis, labai smagu sudarinėti sąrašus, ką norėčiau nuveikti, pamatyti, išmokti, išbandyti, pagaminti artimiausią savaitę, savaitgal, mėnesį, per žiemos ar vasaros atostogas. Nepatikėsite, bet tokie sąrašai linkę išsipildyti, o ir labai praverčia, kai staiga „nukrenta“ laisvas pusdienis ar savaitė netikėtų atostogų.

    Kitas labai mėgstamas ir smagus ilgų vakarų užsiėmimas, prisirinkus idėjų internete, madų žurnaluose „eiti apsipirkti į savo spintą“. Oho kiek ten visokio gerio galima rasti ir kiek naujų derinių iš jau turimų drabužių galima sukurti. Teigiamos emocijos garantuotos – smagu atrodyti „kaip iš žurnalo“  O kartu ir spintos reviziją atlieki, ir naujus pirkinius suplanuoji.

  27. Živilė parašė:

    Oho, niekada nemaniau, kad ruduo ir apskritai metų kaitos ciklas patinka tokiai daugumai žmonių, (arba tikriausiai moterų:) kai vyras skundžiasi, kad vėl žiema artėja, ta niūruma, tamsuma ir šaltis, aš jo visiškai nesuprantu, nes man tas laikas toks jaukus, toks mielas, ir tie „niūrūs“ vakarai visai neniūrūs ir neilgi…ir galvoju , negi čia tik man vienai taip gera jausti tą metų kaitą ir draugauti su gamtos dėsniais..?
    čia mums moterims tikriausiai „įrašyta“ į „moteriškumo programą“ , kai tokiu metu mes pagaliau galime išreikšti tai, kas mumyse glūdi nuo senų seniausių „neprijaukinto katino laikų“- pasirūpinti namų , šeimos , artimujų jaukumu, bendryste , rankų darbo dovanomis ir kalėdų stalo patiekalais..tą tik patvirtina kiekvienos čia išsakytos mintys- niekas nepaminėjo , kad patinka eiti į parduotuves ir „pirkti“ dovanas, bet visos kalbėjo apie namų jaukumą rankų darbo staigmenas ir buvimą su artimaisiai bei jaukų vakarojimą .Toks jausmas, kad tas ruduo subrandina po pavasariško vėjaivaikiškumo, vasaros šėlionių, ir ateina noras įprasminti save kitaip- nebebarstyti , o susirinkti vėl save iš naujo, susidėlioti kaip mozaiką iš gabalėlių, virbalais numegzti save iš naujo… Ruduo mus sugrąžina į kažkokį „pradą“ , į savo moterišką prigimtį.. O tie rankdarbiai apsaugo sielą ir gydo minčių šviesumą, kažkur skaičiau , kad rankdarbiavimas gydo nuo depresijos,tad neveltui tuomet visos tiek dirba prie to 😀 tad aš daugiau kaifuoju šneku ir galvoju apie tą jaukų ilgų ( ir gerai , kad ilgų , nes jie tokie saldūs ir mieli širdžiai , kad to ilgumo norisi dar ir dar, kaip kokio gero filmo, kad jis dar greit nesibaigtų) vakarų jaukumą, negu darau- vietoj to, kad iš tiesų pagaminčiau tas mielas susiplanuotas smulkmenas dovanoms- dažnai ir lieka tik perkraustyta lentyna , peržiūrėti siūlų maišai- kaip kaskart tie archyvai mane nustebina naujai!:) o dovanėlėm likus paskutinę dieną kai nebėra jau laiko vistiek bėgu į parduotuvę ką nors nupirkti, arba kepu kokį greitpyragį ar sausainius:)ir vis prižadu sau, kad jau kitais metais tai tikrai viską pradėsiu gaminti iš anksto, ir tuo pažadu guodžiu save , kad tas gražus laikas linkęs kartotis, kad dar turėsiu progos kitais metais:)…ką tikrai pavyksta įgivendinti-tai jaukiai patupėti susirangius ant sofos ir pažiūrėti senų gerų rusiškų filmų – kuriuose sniegas iki kelių ir priešventinė dvasia garantuota- filmas Merginos, Trys riešutėliai pelenei ir senas miuziklas „vilkas ir septyni ožiukai“.. gera pasijusti vėl vaiku:0
    linkiu visoms , kad pavyktų įgyventinti visus savo priešventinius planus, o tie vyrai tegu sėdi prie kompiuterio ar televizoriaus belaukdami vasaros šilumos, bet kai mes juos pakviesim jaukios naminės vakarienės prie stalo su šeima, vistiek jie tyliai sau šypsosi ir džiaugiasi:)

  28. Eglė parašė:

    paskutiniu metu mano vakarai kvepia tik bakalaurinio darbo rašymu ir prie jo puikiai derančia stipria juoda kava :DDD o tikrai norėtųsi ir muskato, ir gvazdikėlių, ir cinamono kvapus pajausti!

  29. tai as tai as parašė:

    Na o man labai patinka kai ateina ruduo,ir ilgeja vakarai,tada galiu skirti daug laiko pyragam ir kitiem kepiniam.Labai megstu,kiekviena vakara nustebinti artimuosius vis kitais pyragais,kurie kvepia jaukumu ir primena kad, Kaledos jau cia pat.

  30. Mažoji virėja Emilija :) parašė:

    Hm…
    Kuom kvepia ruduo?
    Oranžine spalva…Oranžiniai medžių lapai, mandarinai, apelsinai, moliūgai…oranžiniai guminiai batai.
    Pyragais, obuolių….
    Prieskoniais…Gvazdikėliais, cinamonu, kardamonu…mm…
    Žvakėmis, malkomis…židinys…
    Kvepia vilna, tokia stora ir šilta, minkštais patalais (pledais). O kur stori šalikai ir kepurės?
    Senomis knygomis.
    Ką manyje įkvepia ruduo?
    Vartyti senas ir naujas knygas, dažniau lankytis knygyne.
    Taškytis balose.
    Dažniau užsukti į savo oranžine virtuvę, kepti pyragus
    Susisukti į pledą, paskaityti knygą ir valgyti be perstojo mandarinus (na kartais ir imbierinius sausainiukus)
    Rašyti rašinius, eilėraščius, t.y. pasikviesti mūzas išgerti arbatos.
    Stebėti ugnį židinyje ar užsidegti daug žvakių.
    Apsikabinti medaus puodynę ar arbatos puodelį.
    Prisiminti spintoje gulinčias vilnones kojines.
    Skaičiuoti dienas iki Kalėdų.
    Ir džiaugtis laimingu gyvenimu! 🙂
    Daug čia taškų, kablelių ir daugtaškių, bet toks ir yra ruduo – svajingas…

  31. Ingrida parašė:

    laukiu aš tų ilgų rudens vakarų, kai nereikia niekur skubėti, ir kaip nejučiom vis dažniau ir dažniau namus aplanko keptos savo duonytės kvapas. Su mažąja savo mergaite pradėjom dažnai kepti pyragus ir sausainius, tegul namai kvepia vanile, imbierais ir cinamonu. Linksmiau bus gyventi ir greičiau ateis Kalėdos…..

  32. Monikutė parašė:

    Sveiki dar kartą 🙂

    Prisiminiau, kad nepaminėjau dar vieno būtino darbo: tai „generalinis“ tvarkymasis. Dieną – darbas, savaitgaliais juk ir taip yra ką veikti (t.y., patingėti, atsipalaiduoti… 😉 ), todėl kiekvieną vakarą po valandą vis „nugriebiame“ tam tvarkymuisi… Skamba gal ir nuobodokai, gal kažkam net baisokai, bet tikrai nėra taip jau blogai 😉

    Šįkart nusprendžiau susitvarkyti rūbų, batų ir knygų bei šiaip visokių sukauptų „daiktelių“ spintas. Paaiškėjo, kad turiu labai nemažai įvairių rūbų/daiktų, kurių nei nešioju, nei jie man patinka, nei yra reikalingi. Todėl dalį padovanojau draugams, dalį – nunešiau į Caritą, o knygas padėjau mūsų miesto bibliotekoje (ten yra specialiai tam pastatyta spintelė, kur galima padėti nereikalingas knygas, žurnalus ir pan.).

    Ir žinote, ką supratau svarbaus? Ogi mums tikrai nereikia tiek daug visokių daiktų daikčiukų daiktelių… Ypač tai svarbu suprasti, kai tuoj tuoj prasidės kasmetinė priešventinė „psichozė“: nuolaidų, akcijų ir t.t. lavina.

    Ir dar vienas dalykas: atlaisvinus spintas, laisviau ir erdviau tapo ne tik jose, bet ir galvoje 😀 Net mintys pasidarė lengvesnės, o namai – jaukesni… Prisimenu Beatą kažkur rašius (turbūt kalendoriuje), kad išplovus grindis – kartu išsiplauna ir neigiamos mintys 😉 Čia – lygiai tas pats!

    PS: Beje, vienas įdomus būdas iškvėpinti kambarius: kai ruošitės siurbti kambarius, medžiaginį siurblio filtrą apšlakstykite mėgstamais eteriniais aliejais – namai iškart nuostabiai pakvips, o ir darbuotis bus smagiau, uodžiant malonų aromatą 😉

    Gražių akimirkų 🙂

  33. Fausta parašė:

    Aš savo vakarus praleidžiu su veltiniu ar mezginiu. Namai kvepia apelsinais, mandarinais savaitgalais piragais, keksiukais. Kai kurias tavo receptais. Prieš kaledas namai kvepia cinamonu kalediniais sausainiais

  34. Vida parašė:

    Mano namai kvepia vaistažolėm,o gal prieskoninėm žolėm???Juk daug džiovintų žolių naudojam arbatai arba maistui gardinti.Kaip čia nepaminėsi nuostabaus kvapo čiobbrelio ar raudonėlio???Savo firminės pirties arbatos neįsivaizduoju be mėtos.Dabar žoles tvarkau,rūšiuoju,komplektuoju,ir jos keliauja į gražius drobinius maišelius.O kvapnios arbatos maišeliai keliaus į artimųjų,draugų namus.Tegul dalelė gamtos sveikatins,kels nuotaiką…

  35. Simona parašė:

    Sveiki, labai šaunių idėjų priskaičiau! Aš esu studentė- tad nei savo namų, nei šeimos dar neturiu, bet be galo mėgstu ilgus rudens ir žiemos vakarus… Visą šį mėnesį mano bendrabučio kambarys kvepia ekologiškais muilais. Kvapų gama įvairiausia- nuo levandų, rožių iki vaistažolių… Kalėdų proga juos aš verdu ir dovanoju žmonėms, kurie man yra brangūs. Savo spintoje pati prisidarau lininių maišelių su čiobreliais (skintais gimtinės pievose), tad mano rūbams nereikia cheminių minkštiklių su sintetiniais kvapais- jie kvepia vasara! Bendrabutis, kuriame aš gyvenu yra renovuotas, tad betono ir dažų kvapas tarsi įsigėręs į sienas. Taigi, mes su kambario drauge kepam sausainius. Labiausiai mėgstam su morkomis bei avižinius. Jie ne tik labai skanūs, bet ir pranoksta bjaurų sienų kvapą. Žinoma, kad pačios neapsvaigtume nuo kvapų, bambukiniame inde laikome kavos pupeles, nes būtent kava labai gerai sugeria ir leidžia atskirti kvapus! Taigi, o kai jau atsibosta rašyti studijoms skirtus darbus- rašau laiškus tiems, kurių senai nemačiau, kuriems nespėju visko pasakyti. Tai darydama tarsi jaučiu, kad skiriu jiems laiko, nes būtent jis didžiausias mūsų turtas bei dovana, kurią galime ir turime dalintis 🙂 Tad linkiu šiltų ir jaukių vakarų. Užsiimkite tuo kas džiugina Jus ir aplinkinius, taip jausitės laimingesni, o ir blogos mintys neturės kada užklupti. Sėkmės 😉

  36. […] šaunių žmonių, kurie nepaprastai, jaukiai ir ypatingai leidžia laiką vakarais namuose. Kai skelbiau šį konkursą su visai nekukliu „Kotanyi“ prieskonių rinkiniu, visai nesitikėjau, kad jūs taip nerealiai […]

  37. Lina parašė:

    Kuommmmmmmmmmmmmmmmmm kuommmmmmmmmmmmmmmm kuommmmmmmmmmm. Kuo – taip turėtų būti. Labai mėgstu Jūsų blogą.

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:
https://www.beatosvirtuve.lt/wp-content/uploads/2016/02/Beatos-Virtuve-Banner-Misiniai-300x250-3B-NEW.gif
26103
https://www.beatosvirtuve.lt/wp-content/uploads/2016/02/Beatos-Virtuve-Banner-Misiniai-300x250-3B-NEW.gif
26104
Naujausias receptas
Archyvas


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.