Kraustomės į lauką arba didysis BBQ malonumas

Yra šalis, kur upės teka. Yra šalių, kur oro temperatūra visus metus nenusileidžia žemiau 15 laipsnių, jų nevardinsiu, nes tiesą sakant, turėčiau truputėlį pasitikrinti savo geografines žinias. Ką tikrai žinau, jog egzistuoja tikrai ne trys ir ne keturios vietos pasaulyje, kur grilling, t.y., mėsos kepimas ant grotelių lauke yra jei jau ne religija, tai toks pats savaime suprantamas ir reikalingas kasdienybės dalykas, kaip šaldytuvas ar dušas.

Štai Jurgio mokytoja, nesustabdomoji Yvone manęs klausia, kur nusipirkti gerą barbekiu. Aš taip pasiilgau grilling… Ir aš tikrai suprantu jos ilgesį, nes kai esi iš Kalifornijos, ar Australijos, Pietų Afrikos arba Argentinos, tas nuolatinis kuitimasis prie viryklės atrodo toks be aistros… O tik išeik į lauką, patiesk stalą – aplinkui vėjas, gamta, stichija ir rusenančios žarijos… Ak, juk žinote apie ką aš… Ir  mes lietuviai – nors centrinis šildymas mūsų kasdienybė daugiau nei pusmetį, oi pasiilgstam tos gamtos. Tik spėja saulės spinduliai išlįsti, gamta sužaliuoti, traukiam būriais prie ežerų ar į gamtą. Realybė tokia, kad turbūt 80 proc., o gal ir visus 90 proc. ant bbq ruošiamų patiekalų sudaro šašlykas. Bet ir be jo yra ištisi katalogai galimybių, ką galima išsikepti lauke. Štai mano jau cituota Yvone kepa lašišą, mano pažįstamas vegetaras – tikras baklažanų meistras, o dar kiti – mėsainius skaniausius vartalioja. Amerikiečiai, be abejonės, bbq meną yra kilstelėję iki religijos, bet ir mes patys Lietuvoje turime savo griliaus žvaigždes ir savo čempionus.

Šiandien norėčiau pakalbėti apie klasikinį bbq skonį. Jis yra toks hmmmm…sūrus, saldus, rūkytas, aštrus, aistringas ir nepakartojamai vienintelis. Galima lėtai kepti per naktį, kaip Teksase ar pietinėse JAV valstijose daroma, galima greitą steiką – tik druska ir pipirais pagardintą mesti, bet aš jums papasakosiu apie vištieną.

Savo patiekalus visada giriu ir agituoju, ir dar kartą tai padarysiu, man negaila – visiems labai siūlau taip išsikepti vištienos kumpelių, kitaip dar tariant, tamsiosios mėsos, bet puikiausiai šitaip pasiruošia ir švelnioji krūtinėlė, blauzdelės bei sparneliai. Tiesa, su sparneliais ir griliu reikėtų elgtis atsargiai – jie patys čiuplučiai, greitai pasiduoda temperatūrai, tad juos reikėtų kepti lėtai.

Taigi apie marinatą. Šis yra klasikinis ir nenustebkite, kad jam paruošti naudojamas cukrus. Cukraus įvairiomis formomis yra visur. Kodėl taip mėgstate ketčupą prie savo šašlyko ? Ogi todėl, kad jame taip pat yra cukraus. Prie taip marinuotos mėsos norėsite tik pomidoro, bet nemanykite, kad ji bus kažkoks saldėsis. Tikrai ne.

Aš naudoju ir rekomenduoju farino cukrų – jis tamsus, drėgnas ir turintis tokios karamelizuotos gelmės, kuri ir natūraliai mėsoje atsiranda, ją ilgiau troškinant. Bet kas gi vasarą nori ilgo troškinimo prie puodų, kai panašų skonį galima sukurti naudojant reikiamus marinato ingredientus ir gana greitai. Balto cukraus saldumas čia netinka, taip pat kaip ir botai į išleistuvių vakarą… O rudojo, drėgnojo, karameliškai paslaptingo, su salykliniu prieskoniu cukraus saldumas yra tai ko reikia. Ir kaip jis susilieja su garstyčiom bei aitriaisiais pipirais……oi….Taigi marinatui duokite kelią. Mėsą galite pamarinuoti per naktį, jei taip neišeina, tai palikite bent pusvalandžiui. Jei nenorite aštriai – atsisakykite ar berkite mažiau aitriųjų paprikų. Receptas čia.