Neseniai, man atėjo retorinių klausimų valandėlė. Kai prieš savaitę buvau Lietuvoje, ten buvo karšta ir kartais lijo, bet buvo karšta. Grižau į Londoną, čia – visai ne karšta -normali elementari drungna vasara (23-24max) su lietuviškais tropikais nepalyginsi, bet bent jau nelyja ištisai, kaip kad lijo praėjusias tris vasaras. Man aišku norisi, kad būtų karšta ir nebūtų kuo kvėpuoti, bet taip nėra, tiesiog paprasta eilinė vasara. Taigi aš visaip kaip mėginau pasiguosti ir galvojau ilgai kaip čia dabar guostis kokiu būdu, kad Londone taip drungna, o Lietuvoje karšta…Ir tada atėjo tas retorinis klausimas: tai kaip yra geriau: ar karšta vasara ir rimta šalta žiema? ar drugna vasara ir drungna žiema??? atsakymas visai nebūtinas, bet iliustracijai gal galėčiau pacituoti savo Tomą. „Summer is when you dont need a coat“- (vasara yra tada kai nereikia palto) – čia man buvo atsakyta kai pradėjau skųstis drungna angliška vasara. O dabar, jei galvojate, kad aš tik skųstis ir verkšlenti moku eikite paskaityti tautos dainiaus Andriaus Užkalnio teksto apie Lietuvos pajūrio kurortus, jam visada viskas gerai ir viskas patinka ir viskuo jis džiaugiasi ir viską gražiausiais žodžiais apdainuoja….bent jau aš labai skaniai perskaičiau kai vaikus migdžiau.
Man tai atrodo, kad gyvenime, viskas kas drunga, nesukelia jokiu emociju, tik nuoboduli, apatija ir nevilti. Mant tai geriau tikra karsta vasara, salta, balta ziema, kad nosis saltu, langai piestusi ir pavasario labai lauktum.