Hmmmmmm, kur gi čia aš skaičiau, kad žmogui, kuris metus, o gal penkis, nemelavęs išbūna,  atsiveria dangaus vartai??? Tai kada paskutinį kartą??? Aaa???

Aš galiu pasakyti atvirai: aš meluoju tik tada, kai noriu išsisukti. Šiaip niekada nemeluoju, ir mano politika yra atvirumas, nes šimtus kartų įsitikinau, kad atvirumas visada yra teisiausias kelias…

Bet laba diena, ne visada gali naudot tą savo draugą atvirumą. Kartais reikia prisidengti kitu draugeliu, draugeliu melagėliu, tik tam, kad avis būtų soti ir vilkas sveikas (ar atvirkščiai).

Aš nepradėsiu čia dabar vardinti tiesų, kaip svarbu būti visų pirma atviram pačiam su savim, ir kaip neįmanoma niekas be atvirumo su savo brangiausiais ir mylimiausiais… Bet na nu niekaip neįmanoma išsiversti be melagėlio… nu niekaip. Aš tą melagėlį traktuoju kaip kokį blizgučiais iškaltą rankinuką – kiekvieną dieną nenešioji, bet kai ateina laikas ir reikalas, tai supranti, kad be jo niekaip…

Kada aš meluoju???

–          aš meluoju, kai noriu iš tikrųjų būt su vaikais ir Tomu, bet mane kur nors kviečia ateiti.

–          Aš meluoju savo vaikam, kad namie nėra saldainių ir jie privalo valgyti sriubą, jei nori to ar ano.

–          Aš meluoju, kad man patiko vienas ar kitas dalykas, net jei nepatiko, nes nenoriu nieko įskaudinti ar įžeisti…

–          Aš meluoju sau, kad galiu vieną ar kitą dalyką padaryti rytoj, o ne tuoj.

–          Aš iš tikrųjų nesu melagė ir visada stengiuosi sakyti tiesą. O jei noriu ką nors nuslėpti, tai labiausiai noriu nuslėpti savo silpnumą…

Va štai ir supratom, kame didžiausia melo koja yra, visa keturiasdešimt aštunta išmiera. Mes meluojam, nes kaip aš: a) nenorim skaudint kitų, b) siekiam pasirodyti geresni, nei esam…

Aha, aha, o šiaip tai man ši tema gana sudėtinga, nes aš stengiuosi visad būti atvira, nes šimtą kartų įsitikinau, kad atvirumas yra geriausias ėjimas… Bet ne visada…

Tai kaip išsukti uodegą??? AAAAAAAA??????

Arba kaip išdrįsti pasakyti, kad tau nepatinka ir tu nepalaikai kažko vieno ar kito??? Kaip??? Pasakykite man dabar…

O šiaip tai melagių diena iš tiesų yra ne melagių, o ŠPOSŲ diena… Tai šposaukite sau iki valiai, o meluokite tik tada, kai tikrai tikrai tikrai reikia, bet atsiminkite – atvirumas – geriausia politika.

Komentarai
  1. Aš atsimenu skaičiau tokį posakį, jog norint būti meistrišku melagiu reikia turėti itin gerą atmintį 🙂 Na iš mano pusės aš pateisinu tokį melavimą jei norima nuo ko nors išsisukti, nes aš pati pasimeluoju kai mane kur kviečia, o aš tiesiog pasakau turėsiu įv. reikalų (o tai yra tingėti 🙂 na iš mano pusės tai nėra baisiai smerktinas dalykas 🙂

  2. Visada esu už tiesą. Ir labai nemėgstu kai žmonės meluoja. Pavyzdžiui susitari su drauge kažką daryt kartu… ir jai netikėtai iškyla kažkokių kliūčių, kas akivaizdu, kad aptingo ir nesako tiesiai šviesiai

  3. Laba diena, mieloji Beata, labai gražus ir netgi sakyčiau pamokantis straipsnelis. Žaviuosi Jūsų mintimis, idėjomis darbais ir vykdoma veikla. Sėkmės

  4. Pakankamai aktuali tema visiems, nes tikiu, kad daugeliui tenka nekaltai pameluoti.. Aš išmokau patylėti, kad nemeluočiau girdama daiktą/žmogų/būseną, tiesiog nieko nesakau, o jei jau klausia, išlaviruoju mandagiu „ne mano skonio/man netiktų/kokybiškas, bet nepriderinamas” ir pan. 🙂 Su vaikais sudėtingiau, nesu gavusi kompromituojančių klausimų, bet kartais tikrai turiu baltai pameluoti, kad neišgasdinčiau arba nesulaukčiau dar daugiau klausimų 😀

Rašyti komentarą