Dalia Ibelhauptaitė yra moteris raketa. Nežinau, ko tik ji negalėtų įkalbėti. Ji yra ne tik raketa, ji yra orkestras ir idėjų generatorius. Kai ji manęs paklausė receptų Larinos baliui, aš negalėjau nesutikti. Jos „Oneginas“ turbūt vienintelė opera, kurios metu artistai scenoje puotauja… Aš sakau: „Dalia, o tai kas jums padaro viską?? Kažkoks restoranas?…“ – „Baik tu, koks restoranas, mes patys… Kad tu žinotum, kaip artistai laukia tos scenos…“Visas „Oneginas“ yra padarytas kaip sovietmečio laikų gyvenimas, ir ten yra tokia ponia Larina, kuri kelia balių… Taigi, aš pabandžiau įsivaizduoti, kas gi galėtų pritikti tų laikų „Onegino“ baliui pas ponią Lariną… Bet Dalia ne tik mane pakalbino, bet ir savo draugą Jamie, taip pat Deivydą Praspaliauską iš „Lauro lapo“… Taigi, man smagu tokioje kompanijoje atsidurti… Aš pati ketinu apsilankyti, jei viskas gerai, „Onegine“ lapkričio pabaigoje ir paprašiau Dalios, kad padovanotų dar du pakvietimus jums, nes kaip sakant, kas man iš tos laimės ir iš tos garbės, jei aš vienas džiaugsiuos, o kiti liūdės… Taigi, du pakvietimus į „Oneginą“ gruodžio pradžioje Vilniuje turiu, o laimėti galite kiekvienas. Norėčiau, kad pasiūlytumėt, kas, jūsų nuomone, dar tiktų Larinos baliui. Galite parašyti receptą, galite tiesiog pasiūlymą, kad „va, zrazai tiktų, o zrazus mano babytė gamindavo šitaip…“ arba „o va mano tortas, tai tikrai Larinai pritinka…“ Arba galite net visą meniu sudaryti… O štai čia – mano pasiūlymai Larinos baliui: netikras zuikis ir burokėlių mišrainė. O ponas Jamie siūlo ėriuko koją keptą aluje ir keptas daržoves. Žodžiu, balius kaip reikiant…

Komentarai
  1. Sveika Beata,
    keletas ideju: idaryti kiausiniai graziai atrodytu, labai smagiai ziuretusi koks idarytas karpis ar lydeka, tuo paciu ir mums recepta atsiustum:)
    Medaus tortas tavo irgi manau butu geras variantas.
    Dar butinai silke pataluose ( gal is burokeliu )
    Grybukai tokie ale vestuviniai irgi tiktu stalui papuosti

    Sekmes!

    Ieva

  2. O siaubiakas kaip norėčiau patapti ta laimingąja 😀 Kadangi nesu baisulinga kulinarė (nors pagal turimų kulinarinių knygų kiekį taip galėtų pasirodyti…) tai pirmas patiekalas puotos atėjo į galvą: žirnienė su spirgais 😀 Labai tiktų prie ėriuko keptos kojos… ane :)?

  3. Aš manau, kad be Olivje mišrainės p. Larina tiesiog negali daryti baliaus (nes čia mūsų baltosios giminaitė, tai pabandykite rimtą balių padaryt, nepasiūlę baltos mišrainės).
    Užkandukui, „aperitiv”būtų – galvoju, galėtų būti tokia užkandėlė, kaip yra „Boršč” restorane – juoda duona, užtepta lašinukų užtepalu ir marinuotu agurkėliu su „stopkele”naminukės. Be šitų – nu nebus balius geras nors tu ką.
    p.s. Zrazai irgi labai tiktų tikrai :)))

  4. Nusvaigęs tas p.Dalios Oliveris.
    Jeigu veiksmas vyksta tarybiniais laikais, apie ėriuko koją keptą aluje, negali būti ir kalbos. Matosi, kad vakarietis. Tais laikais avienos tiesiog nebuvo….. Nebuvo net spec.parduotuvėse… GAl jis jaučio kanopą tieks, tų tai būdavo mėsos parduotuvėse .

  5. Kai visos damos pasipuošusios ir su vyras elegantiškai išsibarusios („pats susirask savo kaklaraištį, matai, kad plaukus suku”, „na, mielioji, greičiau greičiau, nueisim į vidurį baliaus” ir pan.) įžengia į puotos vietą pirmiausia nužiūri šeimininkę (ar pakankamai išsipusčiusi), o tada stalą (ar pakankamai ištaigingas). Ir jis privalo būti ištaigingas. Iš tiesų, tai jis pagrindinis baliaus dirigentas.
    Tas stalas tikras žaidėjas. Visa jo atrakcija žongliruoti ponių ir ponų emocijom, jausmais ir mintimis. Pavydžiui iškelia jis prieš akis puikų užkandį su menkių kepenėlėmis ir kikena žiūrėdamas, kaip viena dama tvardosi vos kąsniuką įsidėjusi, nes sijonas ir taip ankštokas, o kita nemėgsta ir nesupranta, bet įsidėjo dėl akių ir dabar bando nemačiom su vyru lėkštėmis susikeist. Juokiasi stalas. Linkmas jis, padykęs. Karštą patiekalą būtinai pasiūlo tokį, kad būtų tikras egzaminas valgytojams. Pavyzdžiui, keptą žąsį. Na na, mielos ponios, pirštinaitėmis dabintos, tai kaip čia tą sparnelį elegantiškai suvalgysit??? – šypsosi į ūsą stalas.
    Nepamanykite tik, kad stalas piktybinis. Jis šiaip, linksmų plaučių. Juk kompanijoms ir baliams gimęs. Ir jokiu būdu nėra nusiteikęs prieš damas. Vyrus per dantį traukia visa eile peilių ir šakučių, kurių paskirties šie nežino. Taip pat smagiais garnyrais, troškintomis žaliomis daržovėmis, kurias baliuje vyrai linksmai knaibo, nors namie tokių gavę, savo ponias skyrybų bylon patrauktų.
    Stalas turi daug sąjungininkų. Kėdės, taurės, lėkštės, įrankiai – visi jie išvien. Kėdės būtinai pasistiebia arba pritūpia, priklausomai nuo svečio stoto, kad arba smakrą ant lėkštės pasidėtų, arba stalą ant kelių ir krykštauja, iš šių mėginimo išlaikyti povų pozas. Taurės sukasi ir vartosi, maivosi ir juokiasi brangių gėrimų kutenamos, tikras iššūkis sugaudyti ir nedužusias išsaugoti. Bet stalai ir kėdės, įrankiai ir taurės turi sąžinę ir patys iki valiai pasilinkminę, leidžia pasilinksminti ir svečiams.
    Tada šie pereina prie švelnaus ir sukalbamo būdo desertinio stalelio. Dažniausiai jo draugai būna tokio pačio jaukaus būdo foteliukai, nedidelės stabilios taurelės, patogūs kavos puodeliai. Todėl, Larinos baliui būtinai reikėtų ir naminio likerio. Jei tradicinio tradicinio, tai širšių medaus, jei modernesnio, tai Avietinio. Prie jo garuotų juoda, tikra, tiršta kava ir burnoje tirptų koks geras Napoleonas ar eklerai. O vyrai prie kavos pasipilstytų konjako. Konjako taurės būna rimtos, nesimavo, nesivarto, nejuokauja su ponais svečiais. Tad po deserto, visi užmiršta kokius pokštus krėtė pagrindinis stalas ir laimingi keliauja namo, minėdami ištaigingą puotą ir didžiuodamiesi savimi, kaip puikiai jie susitvarkė su kebliomis padėtimis. Nežino, kad tai stalas, baliaus dirigentas, pats siųsdams jiems iššūkius, pats leido su jais susidoroti:)
    Štai toks turėtų būti Larinos balius, kurį prisimintų ne tik svečiai, bet ir dar ilgai išjungus šviesą naktį aptarinėtų kėdės ir stalai, tarškėtų indaujose lėkštės ir kikentų smagios taurės išsiilgusios švelnaus likerio lytėjimo savo kriauklėse.

  6. Manau prie tokios „ūkiškos” kitų valgių temos įsipaišytų raugintų kopūstų sriuba su kibinais, kaip aperityvas.

  7. Liežuvis. šaltas virtas liežuvis su koncervuotais žirneliais, majonezo šaukteliu ir būtinai!!! – petražolės šakele.Šaltiena, su gėlytėmis pjaustytomis morkomis. o gal balandėliai – su prabangiuoju – grietinės/kečupo padažu ir būtinai cielomis išvirtomis bulvėmis. bėje, pas mus kaime tik cielas ir virdavo, nesmulkindavo. prikrauna tokį bliūdą-kalną didelių virtų bulvių…..garuoja….

  8. Kaip jau rašė kolega anksčiau, veiksmui vykstant ne šiuolaikiniame pasaulyje, siūlyčiau pasinaudoti motulės gamtos produkcija ir stiprių anglų vyrų tradicinės medžioklės ypatumais, kaip pagrindinį patiekalą pasirenkant žvėrieną (elnias, briedis, šernas ir visi kiti laukiniai gyvūnai, turintys tamsią mėsą tinką), troškintos tradiciniame škotiškame viskyje su čili pipirais ir medumi, patiekiant su šviežiomis daržovėmis ir orkaitėje apkeptomis traškiomis naminėmis bulvėmis. Jei šviežių daržovių tuo metu neturime, visada galima pasitelkti į kompaniją žvėrienai šaldytas morkytes (ypač moteriškąją giminę žavinčias vadinamąsias Baby-carrots), patiekiamas apkepintas su trupučiu grietinėlės ir apibarstytas raudonėliu (laaabai geras derinukas, pamėginkit – įsitikinsit)… Šalia tokio rimto, šildančio patiekalo, puikiai dera sodrus raudonas vynas damoms ir stipresnis viskis džentelmenams, juk vakarienė – šventinė 🙂 jei vis dėlto norėsis užkandžio prieš ar deserto poto – visada galima papildyti 🙂 Receptu, vakarienės svečiams pareikalavus, pažadu pasidalinti 🙂

  9. Man atrodo, kad svarbu, kokiu metų laiku vyksta puota ir pagal tai sudaryti menu. Tuomet ir aukštesni visuomenės sluoksniai gyveno harmonijoje su gamta, taigi ir stalą nukraudavo pagal tai, kokios daržovės, vaisiai ant stalo, ar gyvuliukai užaugę..
    Kadangi Oneginą skaičiau prieš daug metų mokykloje ir nebeatsimenu, kada ten herojai puotavo, tai meniu būtiniausiai siūlau baltą mišrainę, papjaustyti liežuvio, padėti kiaulės koją ant stalo, šaltienos, pyragėlių įdarytų grybais ir kopūstėliais. Saldiems tiktų šokoladiniai putėsiai, želė, puošnūs tortai.

  10. Zalivnaja riba! nezinau, kaip ja gaminti, bet speju, kad tai zuvis drebuciuose. Vienareiksmiskai zalivnaja riba!

  11. Sveika,Beata!
    Štai sėdžiu sau ir galvoju,kad gi Oneginas ir Tatjana yra fantazijos kūrinys.O ką mėgo valgyti jų autorius Aleksandras Puškinas?Google visagalis-šiais laikais tai įmanoma.
    Užkandžiai:eršketas-drebučiuose arba karšto ar šalto rūkymo; veršiena-šalta su sūdytais agurkėliais; degtinėlė-rusiška citrininė arba kmynų;duona-juoda ruginė
    Pirmas patiekalas:žiemą-rusiškieji щи-kopūstienė iš raugintų kopūstų,virta kauliukų sultiny su džiovintais baravykais
    Antras patiekalas:žąsis su troskintais kopūstais;Pažarskio kotletukai(kapotos vištienos);vynas-raudonas,iš Kachetijos(Gruzija) arba bordo
    Trečias patiekalas: arbata su romu; uogienė(braškių,žemuogių,aviečių)
    Puškinas,sako,labiausiai mėgo agrastų 🙂
    Jei kam įdomu,gali pasiskaityti štai čia:
    http://fotokulinar.ru/food-gossip/4678/
    http://www.tv100.ru/news/CHto-ljubil-est-Pushkin-26117/

  12. kaip girdejau vienoje kulinarineje rusiskoje laidoje,jei balius istaigingas o Larina toki ruosia ,tai ne vieno patiekalo negali buti,kuri reiketu valgyti nesinaudojant peiliu ir sakute.Ir valgiai turi buti taip paruosti,kad ne tik pirstinaites turi likti nesuteptos,bet ir pirsteliai liktu po vaisiu sociu svarut svaruteliai.vadinasi netinka jokie patiekaliai is kuriu dar reiktu kazka rankioti….

  13. BEATULE, saltiena tik saltiena!!! Su juodos duonos riekele!!! Labai paprasta ir super skanu!

  14. Dar dar dar pamaniau, kad tiktu GRYBAI!! Kokios nors zelionkos… arba sudyti kelmuciai – opiata!

  15. Anais laikais gerame baliuje beveik visada būdavo pateikiami sumuštiniai su šprotais, tad Larina jais taip pat vaišintų savo svečius. Ant batono riekutės apteptos sviestu uždedama žuvytė šprotas, o ant viršaus – kietai virto kiaušinio riekutė.

  16. Šis reginys turėtų būti nepakartojamas! Jau vien originaliam Puškino Onegine kiek yra dimensijų – nuoširdūs žmogaus jausmai vs. visuomenės primestų normų beveidis cinizmas, komformizmas… O tai, kad Ibelhauptaitė perkelia visą šį lobį į sovietinį kontekstą, dar prideda šviesmečius erdvės pamąstymams. Nes nieko nėra absurdiškiau už sovietinę visuomenę, visišką asmenybės susiskaldymą joje, teroro, totalitaristinio režimo įdiegtą išorinio elgesio/kalbėsenos ir vidinių išgyvenimų dichotomiją… Oj, net širdis spurda, kaip norečiau tai pamatyti.
    OK, apie patiekalus. Puškino originale Larinos puota vyksta Rusijos provincijos bajorų šeimoje. Vadinasi, maistas turėjo būti rimtas, gausus, šiek tiek kaimiškas, bet su pretenzija į aukštuomenę, pagardintas sviestu ir padažais. Na, kaip sveikata trykštanti kaimo mergina, įsprausta į korsetą ir aukštakulnius.
    Ibelhauptaitė perkelia veiksmą į sovietinius laikus. Ta pati provincija, tik jau ne geografine, bet ir pačia giliausia dvasine, kultūrine prasme, dar stipresnis kontrastas tarp natūralių jausmų ir vidinių išgyvenimų bei aplinkos absurdiškumo, būtinybės prisitaikyti tam, kad išgyventum. Realybė įgyja absurdo bruožų. Žiūrim ką turim „sovietinėje” virtuvėje. Senoji Rytų Europos bei Rusijos kulinarinė tradicija išsukinėta nepritekliaus ir deficito, sumaitota pagal šviesaus rytojaus ideologų supratimą skirstant patiekalus į pirmą, antrą, trečią ir tt., bei papuošta po blatu gautais marinuotais žirneliais ir majonezu. Aišku, partijos elitui ir aukštesnio lygio funkcionieriams šios normos netaikomos. Turbūt visi pamena sovietinių laikų balius ir susiėjimus, kuriuose stalas turėjo būti kuo gausiau nukrautas deficitiniais produktais ir daryti kuo didesnį įspūdį. Žmonių fantazija, noras pasimėgauti ir pasirodyti niekur nedingsta, nors komunistinei liaudžiai lyg ir nepridera..
    Taigi, mano siūlymai ( toks „fusion” iš vaikystės prisiminimų ir įsivaizdavimo kaip pats Puškinas valgė):
    Šaltais užkandžiais nukrautas stalas: aišku, balta mišrainė čekiško krištolo vazoj; jaučio liežuvis su marinuotais žirneliais ir majonezo/krienų padažu; konservuotų menkės kepenelių, virtų kiaušinių ir svogūnų salotos (nusunkti aliejų nuo kepenelių, jas sumaišyti su tarkuotais virtais kiaušiniais bei itin smulkiai kapotais svogūnais, pipirais ir druska. Ingredientų santykis pagal skonį).
    „Karštam” – lengvai pamuštas, padruskintas ir papipirintas kiaulienos karbonadas, keptas orkaiteje. Baigiant kepti, uždėti riekelę liliputo sūrio ir užbarstyti kmynų. Tiekti su bulvių koše bei tarkuotų virtų burokėlių salotom.
    Desertui tiks vėlgi po blatu gauti mandarinai ar apelsinai, tortas Napaleonas bei kava su armėnišku brendžiu Ararat.
    Gėrimai: gira, kompotas ir, aišku, degtine! Dar tiks vintažinis Sovetskoje Šampanskoje, būtinai saldus 😉
    Beje, jei balius didelis, degtinytės buvo daug bei svetainėje lieka nakvoti svečių, kitam rytui pagirioms – Suvorovo grikių košė.
    Išvirti grikius, kad būtų birūs. Keptuvėje pakepinti rūkytos šoninės, svogūną bei karštam vandeny pabrinkintus ir susmulkintus džiovintus baravykus. Į keptuvę sudėti grikius, druskos ir pipirų pagal skonį ir smulkiai kapotą virtą kiaušinį, pakepinti ant stiprios ugnies porą minučių. Užsigerti šaltu alučiu.
    Skanaus!

  17. Aš siūlau ŽELĖ TORTĄ.
    Man jie asocijuojasi su sovietmečiu būtent todėl, kad mano mama vakarais skrupulingai pjaustinėdavo lapelius ir gėlytes iš obuolių ir juos dėliodavo ant želės, paskui šaldytuvas būdavo minimum po 3 tortus užgrūstas, nes reikėdavo sliuoksniuoti spalvas….o man seilę varvinti 🙂

  18. Beata,

    Galvojau , galvojau…ir pamaniau, kad šaltam užkandžiui visai tiktų paprasta silkitė su svogūnėliu marinuotu ir mažutėlyčiu šlakeliu šaltos degtinėlės :), karštam patiekalui skanutėlaitė kepta žąsis su rūgščiais obuoliukais ir pabaigai palaistyta baltu vynu, na, o desertui pasiūlyčiau skanutėlaitį šimtalapi, kurį labai meg14stu ir dažnokai kepu :)…gal ir neįprasta to laikmečio baliukams, bet be galo skanu 🙂

  19. Kelmas iš šonkaulių ir kepti obuoliai su ugnies fakelu būtų labai poniška. Poniutės galėtų paragauti įdaryto faršo, na, o vyrai galėtų galantiškai graužti šonkauliukus 🙂

  20. Sutiktuvių užkandėlė: sumuštinukai (gali būti ir krepšeliai) su juoda/raudona ikra ir degtinės šlakelis krikštolinėj taurelėj ant aukštos kojelės. Klasika 🙂

    Antras patiekalas: vargšas keptas paršelis (visas), būtinai Su obuoliu nasruose.

    Desertas: Vafliai (tie, kuriuos kepdavo vaflinėse formose) susukti kaip ledų rageliai (konusai). Sudėti į tokias apvalias stirtas. Dar galima įdaryti kokiu nors kremu.

  21. Vaflių receptas būtų iš močiutės labai senos receptų knygos. Su kiekiais ten nesismulkinta. Jei vafliai, tai iš 20 kiaušinių, jei tortas, tai vien kremui sviesto pusės kilogramo reikia 🙂

  22. As matau toki vaizda: puosnus stalas, „grafinai” su atsaldyta degtine, pupso sampano buteliai, kilnojamos kristolines taureles ir „fuzerai”, sklidini auksciau minetu tauriuju gerimu. Prie kiekvienos lekstes, keikvienam sveciui asmeniniai puosnus indeliai su grietine, grybu padazu, papuosti krapu sakelemis. O ant stalo karaliauja kristoliniai dubeneliai , taip megti sovietmeciu, pilni…koldunu:) Taip, koldunu. Teko skaityti, kad praeito simtmecio pradzioje buvo surengtas balius, kuriame svecius vaisino vien koldunais, tiesa ju buvo apie simta rusiu, o patys paciausi buvo sampane virti koldunai. Uzsienio sveciai, kuriems ir buvo suruostas toks stalas, liko suzaveti. Paprasta ir genialu. Be to, labai tinka baliui, kai yra daug kalbama: uzkabini grazia sakute nago dydzio kolduneli, uzvalgai ir vel leidiesi i diskusijas…

  23. Jei Olieris nori kepti kazka tinkancio sovietinei tematikai, tai labiausiai tiktu parselis, butinai su citrina burnoj. O as siulau toki baliu :
    Saltiems uzkandziams – taupiai uztepta raudona ikra ant batono su sviestu,
    balta misraine, papjaustyta ivairiu mesyciu, tame tarpe butinai virtas liezuvis, ir zirneliai su majonezu. Karstam patiekalui – efektingai isnesamos degancios medziotoju desleles, patiekiamos su virtomis bulvemis ir pomidoru padazu ir raugintais agurkais (sviezios salotos nebuvo madoj). O desertui – grilijazinis tortas su cukrinem ruzavom rozelem, kalnu zagareliu ir dar vienu kalnu vafliu ritineliu.
    Koks balius be „sasisku” 🙂

  24. Uzkandai siulyciau kokia marinuota rusiska silke ir butinai ikru!!! Pagrindiniam patiekalui kepta versiena arba elniena, stalo papuosimui zydiskas lynas arba lydeka, veziai kaip „delikatesas”, ir pabaigai butinai Napoleono torta su kiausininiu likeriu.

  25. Man tai tikras sovietmetis yra tikrai tikrai jusu pasiulytas, Beata, – netikras zuikis:DD lb tiks:)) o dar tie visokie idaryti kiausiniai, kai iskemsamas isvirtas kiausinis, sumaisomas su kita mase ir dar eigoje ant viso sito reikalo uzdedamas koks nors svoguno laiskelio galiukas. Dar balandeliai, visokiausi virtiniai, gal net tie dideli virtiniai su mesa ir butinai sakutes zymemis:)) Taip pat vedaraaaaai:)) o paprastai jeigu tai ko gero, kiausiniene su kaimiskais lasinukais!!Hip hip hoooray:))! o is desertu tai kazkodel gogal mogal taip vadinamas:DD arba baltas suris su uogiene…arba duona, sviestas ir cukrus ant virsaus:)) Legendinis tas;)

Rašyti komentarą