8241
Beatos virtuvė

Skaičiuojam dienas iki Kalėdų

(0)

Man labai patinka George Michael. Jei šiandien dabar per teliką nerodytų jo koncerto, tai tikrai nerašyčiau nieko. Eičiau į vonią ir tingėčiau. Arba sudarinėčiau sąrašus. Tai atleiskite, jei vietomis uždainuosiu arba nusirašysiu, nes rašau palinguodama ir padainuodama. Vyras metuose, bet balsas kaip puikiai skamba, reikės eiti susirasti vieną iš jo CD. Dabar tai įsirašysiu šitą koncertą ir paleisiu, kai bus jau labai šventinė nuotaika, bet jau ir dabar šventinė labai. Ar tik man vienai, ar yra ir daugiau žmonių, kuriems pritrūksta lygiai vienos dienos, o jei atvirai, tai visos savaitės šventiniams pasiruošimams? Sąrašas ilgiausias… „No I don’t dear“… „No never come home, you are the only one to stopp my tears I‘m so scaareeeddd“… Padainavau truputį… susikaupiu. Tiems, kurie atsakingi tik už dovanas ir gerą nuotaiką, lengva, na t. y., lengviau negu tiems, kurie atsakingi už viešąjį mažiausiai penkių dienų šventinį maitinimą. Oi, aš tikrai jokiu būdu nesiskundžiu, tik konstatuoju faktą. „… you are the onlyy one to stop my teeeeaaaaaarsss…“ (vėl padainavau).

Svarbiausia, susidaryti meniu ir iš anksto pasiruošti visokius silkės užklotus bei padažus. Aš labai norėčiau parašyti žodelį vieną kitą apie kalakutą. Ir dar būtinai silkės saldžiarūgštės turiu įdėti receptą. O dabar – šventinis varškės pyragas… Kodėl šventinis? Imbierinių sausainių padas – yra, spanguolių viršus – yra, o varškė – tai sniegas (cha cha cha cha) – štai ir šventinis.

Iš tikrųjų tai buvo taip. Kepėme sausainius – elementarius imbierinius, bet ne pagal tą receptą, kuris kažkada buvo parašytas čia, neturėjau treakle ir šiaip padariau iš akies paprastai. Liko tešlos, gulėjo ji šaldytuve. Šalia buvo dvi bombikės varškės. Ėmė ta tešla ir susimirksėjo su varške. O po to dar šviežių spanguolių mažutis maišeliokas tūnojo kampe. Tai visus tris sudėjus kartu išėjo puikus šventinis spanguolių pyragas. Čia šitie išmatavimai yra labai nemenki, nes aš padariau du pyragus: vienas su spanguolėmis ant viršaus, kitą – su apelsinų žievele, jam dar ant viršaus labai būtų tikę palaistyti šokolado, bet jau tiek to…

Dabar apie varškę. Patys žinote, kad tų vadinamų cheescake receptų yra visokiausių. Labai dažnai jie reikalauja visokių kreminių sūrių, cream cheese ir maskarponės, ir rikotos, ir ko tik nori. Bet aš turiu pasakyti ir jūs puikiai žinote, kad su lietuviška varške ne ką prasčiau išeina…

„It would be nice if I could touch you body“… Nu nieko negaliu padaryti… „Oooooo but I need some time to be back in motion… I got to have faith…. na na na na na na“.

Nors, žinoma, su maskarpone ir viskuo kitkuo puikiai išeina, aš tikrai nenoriu nieko blogo apie ją pasakyti. Bet ir mūsų varškę galima labai labai lengvai priartinti prie cream cheese, tik reikia varškę sumaišyti su grietinėle ir gerai gerai sumalti tuo aparatu, kuriuo sriubas ir vaikų tyreles smulkiname. Varškės grūdėtumas dingsta, grietinėlė praturtina ir suaksomina viską. Rezultatas – fantastiškas, puikiai tinka visokiems kitiems dalykams, kaip užtepėlėms ir t. t.

O dabar – receptas. Ai, tiesa, dar keli įvadiniai žodžiai, nes net neabejoju, kad patys mokėsite turbūt ir be tikslaus recepto pasidaryti.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (0)

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.