Neseniai buvom su Izabele balete „Čipolinas“. Ar atsimenate tą filmuką iš mūsų sovietinės vaikystės? Čia „mūsų“ sakau tik tiems, kurie atsimena tą vaikystę, kai sultys buvo slyvų ir obuolių ir iš trilitrinių, o „Raktažolė“ ir „Dubingiai“ šokoladukai nebuvo tik tolimas prisiminimas.

Tai va, Čipolinas su visa savo proletarine pasaka ir kova už socialinę lygybę daržovių pasaulyje kovojo už dėdulės moliūgo ramią ir užtikrintą senatvę. Kad moliūgas namą turėtų ir sau ramiausiai peržiemotų iki pavasario. Ir aš iš karto galvoju apie tą moliūgą, kuris lofte prastovėjo visą žiemą, kol pavasarį ėmė ir sukiužo. Su moliūgais, kaip ir su cukinijom, reikia truputį perkratyti mąstymą, nes nebūtinai didžiausi yra skaniausi, veikiau atvirkščiai. Ir jei norite daugiau skonio, tai rinkitės moliūgą mažesnį ir intensyvesnės spalvos. Milžinai gali tik konkurse gerai rungtis. O sriuba iš jų nebus tokia skani, kaip, pvz., kvapaus moliūgo…

Ir iš viso, sakyčiau, kad jie yra ganėtinai brangūs, ir jei paklaustumėte manęs, tai maistui visada rekomenduočiau pirkti tik kietą kriaušės pavidalo moliūga, o tą apvalų, brangų, oranžinį ir sunkų… jis yra tokio lieso skonio… ir iš tiesų labai pikiai tinka skaptuoti…. tai mes ir padarėm.

Aš vis dar negaliu atsigauti nuo kainos, kurią teko sumokėti už tris moliūgus, bet, kaip sako draugė, čia jau pati kalta, reikėjo užsiauginti. Bet ir tie didieji tinka sriubai, nemanykite, kad aš juos visiškai išpeikiau ir nurašiau. Mes sekmadienį išskobėm moliūgus, o iš tų burnų, akių ir šiaip paploninus vidų, išėjo puiki sriuba.  Moliūgas – saldi daržovė, sriuba kartais gali būti pernelyg saldi, tai aš šį kartą nusprendžiau ir dėl spalvos, ir dėl skonio į sriubą įdėti saują spanguolių. Pavyko puikiai. Švelniai saldžiarūgštė sriuba išėjo.

Kadangi moliūgų sriubų nebus per daug, štai prašom receptas. O kitą savaitę pakalbėsim apie skaptavimą…

O prie moliūgų sriubos… Pamaniau, reikia skrebučių. Nutariau pamėginti mano šviesiąją su rugiais duoną lengvai paskrudinti. Vėlgi rapsų aliejuje – trumpai ir aiškiai, bet kaitriai. Iškeptus duonos gabalėlius lengvai pasūdžiau jūros druska ir apibarsčiau česnako granulėm iš pakelio (Kotanyi, jei jau klausiate). Šie duonos pagaliukai nuostabiai tiko, nes lengvas sriubos rūgštumas puikiai perskrodė per keptos duonos turtus. Štai tokia buvo mano sekmadienio vakarienė. Izabelė valgė, Jurgis – ne… supaisysi tuos vyrus….

Ar dideli jūsų moliūgai užaugo????

Na o šiandien Eva vėl pasakoja apie jogą. Paskaitykite pirmąją jos rašinio dalį – „Su meile, tavo kepenys“.