8241
Beatos virtuvė

Kokios jūsų valgymo namuose taisyklės?

(73)

Kaip savaitgalis? Manasis – labai geras, rašau jums iš Amerikos. Taip taip, kaip man ten sekėsi, aprašysiu vėliau, o trumpai, tai atvažiavau horizontų plėtimo tikslais, juk kelionės taip mus palankiai veikia, naujiems žygdarbiams ir dalykams įkvepia. Viena mano bičiulė, labai prabangi ponia, gyvenanti JAV, kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį praleidžia Austrijoje. Anot jos, ten nuostabi atmosfera: kiekvieną vakarą iškilmingai padengiamas stalas, tėvai ir vaikai (ji turi du 5 ir 7 metų berniukus) sėda prie stalo ir – dėmesio! – vaikams ir suaugusiems patiekiamas vienuolikos dalių tasting meniu. Kai išgirdau jos šitą pasakojimą, tai gerai, kad sėdėjau. Ji sako: na ne viską vaikai valgo, bet tai puikiai juos moko gerų manierų prie stalo ir supažindina su gastronominio pasaulio įvairove… Aš tuomet pagalvojau apie savo vaikus, kurie vos išsėdi 15 minučių vakarienės metu, tada jau pradeda zyzti ir šokinėti nuo stalo.

Manau, visi turi savo taisyklių, kaip kas valgo. Esu mačiusi vaikų, kurie valgo tik su iPadu ar TV prieš nosį, taip pat ramiai sėdinčių penkiamečių, tvarkingai dorojančių savo morkų salotas su kepta vištiena, naudodamiesi peiliu ir šakute. Mano pačios vaikai, sakyčiau, yra ant civilizacijos ribos… Nėra visai laukiniai, bet oi pasistengti yra kur. Tomas nuolatos Jurgiui turi priminti, kad valgome mes su peiliu ir šakute, o ne su rankomis, taip pat nuolatos reikia priminti naudoti visus „ačiū“ ir „prašom“ ir pasiklausti, kada galima pasikelti nuo stalo. Tiesą sakant, Tomo valgymo manieros yra ir buvo daug geresnės nei mano.

Nors mes mano šeimoje ir sėdėdavome prie stalo, bet lygiai taip pat dažnai valgydavau (ypač, kai buvau paauglė) prie teliko, žiūrėdama savo mėgstamą serialą „Be namų negerai“… (kas jį atsimena…? Nerealus buvo, ar ne?)

Taigi, dabar aš stengiuosi įkalti vaikams civilizuoto elgesio prie stalo taisykles. Kokios jos yra?

Taisyklė numeris vienas: pusryčiai yra privalomi. Čia jau pono Nicholsono nuopelnas, jis yra pusryčių advokatas šeimoje. Jurgis taip pat labai noriai kerta savo  pusrytinius dalykus, o Izabelė tuo tarpu pradėjo išsisukinėti. Bet pusryčius visi valgo visada. Kiaušiniai, košės ir nesaldūs javainiai: bran flakes ir corn flakes. Vaikai, aišku, yra ragavę ir choco pops, ir gali jų paragauti, kai esame kur nors viešbutyje. Be pusryčių niekas neišeina iš namų, išskyrus mamą – cha cha cha, aš tik arbatos puodelį susipilu ar kokį kokteilį pasidarau, kartais valgau varškę arba košę – turiu pasistengti.

Taisyklė numeris du: kai valgom, teliko nežiūrim. Na ką jau čia bepridursi. Išimtis yra savaitgaliai, kai kažkodėl vaikai visada atsibunda anksčiau nei mokyklos dieną ir iškart įsijungia TV (tikrai džiaugiuosi, kad patys gali tai padaryti, nes nors vieną dieną nusipelno ir tėvai pamiegoti iki 8.30 ar prabangios 9 valandos ryto). Tada jie kartais susimeistrauja ką nors patys sau ir pavalgo spoksodami multikus arba rytinius filmus vaikams.

Taisyklė numeris trys: „gausi dar bulvių košės/mėsos, kai suvalgysi daržoves“. Na taip jau yra, kad bulvių košės paprastai raginti valgyti nereikia, o va suvalgyti visus žirnelius, morkas, brokolius reikia priminti. Tai mes visada ir primenam, kas ir kaip.

Iš tiesų, galėčiau nemažai dar auksinių taisyklių čia surašyti. Aš pati daug jų sužinojau rašydama „Mamų knygą“, bendraudama su kitomis mamomis. Bet dabar man labai rūpi, kokios gi jūsų valgymo taisyklės šeimoje??? Kam niekada nedarote išimčių, kas yra tabu ant jūsų stalo? O kas leistina ypatingomis progomis? Ar visai be taisyklių gyvenate? Kaip kuriate šeimos valgymo taisykles? Ar jas kur nors užrašote, balsuojate?

Man viskas įdomu. Pasidalinkime, pamokykime vienos kitas. Pažadu dovanų: naujausia „Mamų knyga“ laukia jūsų.

Na ir gerai savaitės pradžiai siūlau gardaus pyrago receptą.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (73)
Komentarai
  1. Reda parašė:

    Mūsų šeimoje galioja pagrindinės dvi taisyklės: 1. Valgome visi drauge (išskyrus atvejus kai tai tikrai neįmanoma). 2. Valgome be televizoriaus, Ipad’o ar dar kažko panašaus.
    O dėl maisto tai sudėtingiau, žinoma paraginame, bet žiūrim liberaliai: vaikai valgo ką nori ar daržoves ar mėsą, ar košę, žinoma viena išlyga, kad saldumynai po to :). Pastebėjau, kad mano merginos valgo įvairiai, kartais tik mėsą, kartais tik daržoves. Mažoji mėsos su bulvių koše niekad nevalgo.

  2. Renata parašė:

    Pas mus šeimoje pusryčiai taip pat yra privalomi. Sūnus dar lanko darželį, tai jam išimtis, jis pusryčiauja darželyje. Dukra prieš mokykla visada pavalgo lengvus pusryčius: košės, virtas kiaušinis, varškė su saldytomis trintomis uogomis, jogurtas su bananu ir pan. Mano pusryčiai prieš darbą pagrinde košės virtos tik ant vandens, be pieno ir paskanintos arba medumi ir cinamonu arba saldytomis uogomis (jei košė avizinė) arba sūriu „Džiugas“ ir daržovėmis (pomidoras / agurkas / salota) jei valgau kitas košes (pvz., sorų, kuskuso, miežinę, kvietinę, grikiu). Vyras kadangi dirba fizini darba, jis pusryčiams košių nemėgsta valgyti, nes jomis nepasisotina ilgesniam laikui, tad jis deja valgo sumuštinius, desreles, žodziu vyriškai, stipriai :). Na o savaitgali pusryčiams paprastai buna omletai su darzovėmis, blynai įvairūs, kiaušiniai. Pagrindinė taisyklė vaikams, kurią jie puikiai žino ir jau įsisavino, tai kad saldumynai nevalgomi prieš valgį, tik pavalgius pagrindinį patiekalą, tada galima kažką saldaus. Su iPadais nevalgome, nes ju net ir neturim, o TV deja dažnai buna ijungtas, nes musu bendras stalas svetaineje, tiesiog ten valgome ir taip gaunasi, kad TV veikia :). andau įdiegti dar vieną svarbią taisyklę vaikams – kad neskubėtų valgydami, kuo ilgiau kramtytų, kad vaistas geriau susivirškintų, bet deja kol kas dar sunkiai pavyksta :), nes visur skuba, nera laiko ilgai valgyti kada 🙂

  3. zivile parašė:

    As dar ne mama, bet galiu papasakoti kokios savlymo taisykles buvo diegiamos man nuo mazens tevu namuose, beabejo kad ir uzaugau tos pacios taisykles isliko iki siol, tai pirma taisykle ir pati svarbiausia valgome visi drauge, niekas nepradeda valgyti tol kol nesusirenka visi seimos nariai prie benrdo stalo, antra taisykle visuomet pavalgius turime padekoti ir nusinesti savo indus i kraukle. trecia taisykle valgant pusryciui ir pietus jokio TV, laikrasciu ar kazko panasaus valgant bendraujame vienas su kitu pasidaliname ispudziais. Vakarienes metu jau dazniausiai valgome prie tv beziurint koki filma ar idomia laida, Dabar jau gyvenu su draugu tai tas pacias taisykles stengiuosi ir jam idiegti ir tikiu, kad kai turesiu savo vaiku ir jiems iskiepysiu valgymo iprocius tokius kokiu kazkada mane tevai moke 🙂

  4. Ieva parašė:

    Labas Beata,

    Labai gera tema ir aktuali.
    Musu valgymo taisykles:
    1) Pietaudami arba vakarieniaudami geriame tik vandeni. Ant stalo daugiau nieko nera ir nera jokiu diskusiju del sulciu:) Sunkiau jei valgome ne namie ir nebuna vandens arba padaveja vaiku paklausia: kokiu Jums sulciu… Bet cia isimtys, svarbiausia, kad namie ant stalo vanduo.

    2) Saldumynai tik po pietu. Zinau, kad negalima vaiku motyvuoti saldumynais, bet po pietu vaikai gali kazhka skanaus suvalgyti ir ant tuscio skrandzio jokiu saldumynu.

    3) Pusryciai butini, nors kartais reikia siek tiek pakovoti su vaikais… Pusryciai – ne saldumynai pagal galimybes

    4) Labai svarbu sriuba, bent jau man. Gera darzoviu sriuba jau puse pietu arba net ir visi pietus kartais.

    5) Televizoriaus virtuveje neturim, taigi nera ko ijungti. Kur reikia pasistengti, tai ten, kad vaikai po paskutinio kasnio is kart nepabegtu:)

    6) dar viena taisykle: vaikai pavalge nusinesa lekstes, sukrauna i indaplove. Beveik visada turiu perkrauti, pertvarkyti, bet mano noras, siekis, kad jiems isliktu ateityje sis iprotis, jog pavalgius reikia po saves susitvarkyti. Pagal galimybes ir stala nuvalyti reikia. Dazhnai paprasciau paciai pasidaryti viska ir pasidarau dazhnai, bet vis dazhniau seimyna privalo cia sudalyvauti. Idealu, jei visi kartu ir pietus ruosiame.

    7) Maistas kelionese: nieko neprigalvosi cia daug – paprasciau tureti sveiku uzkandziu su savimi, kad nereiketu pirkoj degalinej ar prie pirmo saldumynu kioskovesti diskusiju:)

    8) As ziuriu, kad vaikai pries pietus ar vakariene neprisivalgytu uzkandziu. Nes tuomet perniek visas maisto gaminimas…

    9) jei naujas produktas, tuomet labai patartina vaikus supazindinti jau ji ruosiant. Tegul vaikai pjausto, delioja, uosto. Taip nebuna nustebusiu veidu: “ o kaaas cia? As nevalgysiu…“. gali visko buti, bet kartais sis budas pasiteisina.

    10) Su peiliu ir sakute valgo musu vaikai nuo pat pradziu. Ir dabar jiems tai labai normalu ir nekyla klausimu. vaikams 7 ir 6 metai.

    Laukiu daugiau pasiulymu sia tema!

    • Ieva parašė:

      Tiesa dar kai pridurti noreciau. Mes su vaikais pakankamai griezti, kas liecia valgyma. Svarbiausia, kad maistas ne zaidimas… Ir prie stalo su maistu nezaidziam. Jeigu nenori, gali nevalgyti, bet negalima prie stalo issidirbineti.
      Elgiantis taip namuose nebekyla jokiu problemu sveciuose.

      Mes neverciame vaiku valgyti. Jeigu nenori, nereikia visko uzbaigti. Nebent pats vaikas prisidejo i lekste. Dar vienas budas, kad vaikai mieliau viska valgytu: mes visko paragaujame, o ne is karto rekiam, kad to to ir ano nevalgysim. Vaikams patinka isideti maza gabaliuka maisto ir paragauti ir paskui nuspresti, kiek ir ko jie valgys. Ir kartais jie suvalgo daug daugiau sitaip.

      Mes vaiku neverciame isbuti iki pietu/vakarienes pabaigos jei yra daug suaugusiu valgytoju. Tiesiog jie turi palaukti, kol kiti vaikai pavalgys ir tada su jais gali eiti zaisti.

  5. Alma parašė:

    Labai puiki tema 🙂 Pas mus vienintelė ir pagrindinė taisyklė… Kad nors pusę lėkštės turinio privalo būti suvalgyta… Tokie nevalgantys mano vaikučiai, kad man užtenka ir šios taisyklės 🙂 Jei jau kada ko nors daugiau suvalgė, patiko jiems, stengiuosi vėl tai pagaminti, bet kaip įstatymas, kitą kartą tas patiekalas jiems laaabai neskanu 🙂

  6. Violeta parašė:

    Dičkė valgo labai inteligentiškai, o va mažoji viską pirštais ir aplink apsidrapsto.

  7. Milda parašė:

    Turiu 3 berniukus – 8 metų, 6 metų ir beveik 3 metų. Taisyklių taisyklėlių daug galima prirašyti, bet pagintinės kelios:
    1. Valgom tik prie stalo. Išimtis – savaitgalio filmas ir lengvas užkandukas prie jo.
    2. Maistas nėra žaizlas. Jis neskraido, nešaudo, nevažiuoja, nepavirsta į koki ten šuniuką ar spaidermeną.
    3. Lėkštės ir stala po valgio tvarko vaikai. Šita labai šlubuoja, tai bent jau savo indus vaikai tvarko 🙂

    • Giedrė parašė:

      Čia tik jums taip atrodo, kad maistas nei skraido, nei šaudo:) Paklauskit savo trijulės, kaip yra iš tikrųjų:)

  8. raminta parašė:

    labai gera tema Beata,privercia prisiminti vaikystes laikus,mes visada valgydavome kartu prie stalo ,bet… neisvengdavom ir televizoriaus ziurejimo kartu nes turejome virtuveje ji o mazesnieji negaledavo pasedeti vietoj jai neleizdavo ziureti,jai neleiszdavo atsimenu maistas budavo suvalgytas zaibiskai arba pasakoma tiesiog kad daugiau nenorima tai manau del tos priezasties tevai leisdavo ziureti televizoriu kad normaliu greiciu valgytume o ne rytume ;)kiek save atsimenu laaabai nemegdavau mamos kotletu nes visada sakydavau kad juose yra lasiniu kuriu as nekenciau bet…ir dabar su mama atsimenu kaip viena diena tiesiog paprasiau mamos kad ju iskeptu,ir mama zaibiskai juos pagamino jai tai buvo nuostabus dalykas kad pagaliau as juos pamegau,ir dabar jie man yra patys skaniausi kotletai pasaulyje 😉 seip atsimenu kad buvom ismokinti butinai patys nusinesti lekstes ir pasikeisdami juos plauti.Beje mama daznai su mumis dar kai visai maziukai budavo beveik nevalgydavo nes visada palikdavom nesuvalgyta maista tai jai kaip varksei atlieku masinai tekdavo visa suvalgyti 😀

  9. Eglė parašė:

    😀 mums dar tik 1,8 metų ir mes tik pradedame normaliai savarankiškai valgyti ir labai noriu pasidalinti ta patirtimi. Gražiai išmokome valgyti tada, kai palikau Panelę vieną prie stalo… T.y., pastebėjau, kad ji puikiai savarankiškai gali pavalgyti, bet niekas neturi jos blaškyti ir siūlyti pagalbos. Taigi leidau patirti tas savarankiškumo akimirkas… apie tai kiek ir ko tekdavo išvalyti nuo virtuvės grindų ir ne tik, nepasakosiu… Bet užtat atpildas dabar su kaupu – mergina net ir svečiuose puikiai sėdasi su visais prie stalo ir pati gražiausiai pavalgo! Next step mums bus šakutė ir peilis 🙂

    • parašė:

      supermamelės komentaras, pamirškite tą „mes“, esate jūs ir vaikas, jums tikrai ne 1,8 metų ir tikiu, kad seniai valgote savarankiškai, naudodama šakutę bei peilį.

  10. Vaida parašė:

    Mūsų pagrindinė taisyklė, kad valgome be televizoriaus, tik su labai reta išimtimi. Pageidautina sėdint 🙂 Džiaugiuosi, kai pritrupinta būna aplink stalą, o ne visame bute 🙂 nors merginos valgo gan tvarkingai. Valgo kas ką nori (renkasi iš to, kas būna lėkštėje), valgyti galime rankomis, įrankiais kokiais patinka.
    Labai patinka valgyti visiems drauge, gražiai pasipuošti stalą. Paplepėti ir tiesiog pabūti visiems kartu!
    O be pusryčių maniškis nei vienas net neišeitų iš namų, būtų skandalas 😀

    • R.Babaušytė parašė:

      Na, pagaliau bent vienas sveikos mamos komentaras 🙂 Mano vaikų muzikos mokytoja sakydavo – lietuviai – trečia karta nuo žagrės, visi be išimties svajoja matyti savo atžalas juodom kelnytėm ir krakmolytais baltais marškiniais su peteliške palinkusius prie fortepijono, nesvarbu, kad vaiko ausis dramblys numynęs. Dievaži, paskaičius komentarus atrodo, kad matyti dvimetį bamblį su peiliu ir šakute mandagiai dorojantį kotletą – tautos siekiamybė. Susėsti prie stalo sekmadienio pusryčių, pabendrauti, pabūti drauge, pasidžiaugti vienas kitu – tai svarbiausia. Na ir kas, kad koks puskotletis nemačiom nukeliaus po stalu tupinčiam Bobikui, na ir kas, kad koks spageti makaronas nuvinguriuos stalu, kaip pomidorų padažu nukraujavęs sliekas, o brokolis staiga pavirs marsiečiu ir prie stalo nuaidės indėniškas klyksmas – visa tai – nuostabiausios vaikystės, meilės vieni kitiems laikas. patikėkite, diena, kai vaikai išskris iš namų ir dviese su nusenusiu diedu knebinėsite dietinę avižų putrą – visai ne už kalnų, tad džiaukitės, kol vaikai šalia, visa kita – tik smulkmenos… 🙂

      • kortni parašė:

        nerealiai pasakyta!.. o, kad man kas ta isminti ipustu ta akimirka, kai tyksta jogurtai ir bega vanduo per tris sluoksnius rubu (ir nesvarbu, kad paristas neperslampantis seilinkas mazajai).. valgytoju, visos dvi 😀 ir tas bobikas medziokleje… visko pas mus dar buna. tikiuosi bus geriau. as tikrai is tu baisiu mamu.. noriu idealiu pusryciu, pietu, vakarieniu… tik gal be varlytes. siekiamybe nera blogai 🙂 tik jau penkti metai is eiles, kiek daugoka buti zandaru ir treneriu. nors cia tik mano problema 😀 viska tvarko bandos jausmas. darzelis neblogai ugdo, bet pradzia privalo buti namuose. antroji dukra nuo metuku pati smaigsto valgi desertine sakute, nors dar negnybia, bet saukstu terliotis jai nepavyksta. saldumynu taisykle gelezine. viskas po. visiskai stengiames negerti nei pries maista, nei valgio metu. viskas po. televizoriaus neziurime. vyresnioji privalo pabuti prie stalo, kol pabaigs valgyti sesuo. prie stalo nekikenti (pavojinga gyvybei :D) taisykle mazajai, kuri nuolat smaginasi pabegdama, tikiuosi tai laikina – atsisesti. atsisedus ir pavalgyti pavyksta. svarbi taisykle – paragauti, veliau atsisakyti arba priimti. deja, bet del nesuderinamos dienotvarkes bendri valgymai vyksta tik savaitgaliais.. ir kol kas jie chaotiski. as pasistengsiu nematyti netvarkos… 🙂

  11. Saulė parašė:

    Mūsų šeimoje visų pirma visi valgo prie didelio valgomojo stalo, aš jo taip seniai norėjau ir atsitiktinai užtikau senienų parduotuvėje. Šis stalas labai pakeitė šeimos bendravimą valgio metu. Vaikai – 5 ir 9 metų visuomet patys noriai jį dengia ir stengiasi kultūringai prie jo elgtis. Kai mano sūnus nuėjo į pirmą klasę ir valgykloje paprašė vienintelis peilio, mokytoja tiesiog nesuprato, ką pirmokas darys su peiliu. Siūlyčiau įvesti Lietuvos mokyklose kultūringo elgesio prie stalo pamokėles 🙂
    Turim labai gražią knygelę šia tema – Šaukšto šmaukšto akademija. Rekomenduoju visoms mamytėms, turinčioms vaikučių.
    Mielai Beatai turbūt idėjų ir taip netrūksta, o gal sekanti knyga ir bus kaip tik vaikams ir tėvams apie kultūringą elgesį prie stalo.

  12. Vaida parašė:

    Na pas mus kaip ir pas daugelį svarbiausia taisyklė pusryčiai, Juos visada privaloma valgyti, nesvarbu daržely, namie ar svečiuose. Stengiamės valgyti visada, kiek tai įmanoma kartu. Jokių tv, muzikos ar dar kažkokių pašalinių dirgiklių. Pavalgę visi sudeda indus indaplovėn, arba bent į kriauklę, netgi mažasis. Saldumynai griežtai tik savaitgaliais, išimtis yra gimtadieniai.
    Savaitgaliais stengiamės maistą gaminti visi kartu, taip ir smagiau, greičiau, o ir mažasis daug mieliau imasi kažkuo pagelbėti. Daugiau pamato ir noriai valgo naują maistą, prie kurio gamybos pats prisidėjo 🙂
    Į planuojamas keliones stengiuosi įsidėti vaisių, karšto sultinio, kibinų, tada mažiau noras kyla pirkti nereikalingus/nenaudingus produktus.
    Kai augau maža, prisimenu pas močiutę pirmiausia taisyklė buvo persižegnoti ir sukalbėti maldą prieš maistą. Taip padėkoti Dievui už suteiktas vaišes.

  13. Laura Wilkat parašė:

    As pirma karta susimasciau apie taisykles, kai tik atsikrauscius i Vokietija vaiku aukletoja darzelyje pasiskunde, kad vaikai nesinaudoja peiliu ir sakute (4 ir 6m..). Tai teko mokintis 🙂 Tai tada pradejom ir stala dengti.. O kai pati atsisedau su jais prie staltiese ir porcelianu dengto stalo, su gelem ir zvakem (zvakes vaiku ideja), tai pamaciau ir kitu dalyku, ir nuo tada uzsiimam taisykliu kurimu, kur ir vaikai patys dalyvauja ir po to seka vienas kita ir iskart raportuoja 🙂 Nelaizyti maisto nuo peilio, nevalgyti pilna burna, suvalgyti tiek kiek isidedi, nenueiti nuo stalo kol neleidziama, desertas tik po visko. Atirado ir tvarka, kuris padengia stala, kuris nukrausto, o tuo paciu – kas sudeda i indaplove, kas iskrausto, kas nuvalo stala.. Vaikams dabar 7 ir 9, tai vienas dziaugsmas ir kasdien vien jis dziaugsmingesnis, ir vien todel, kad atsirado taisykles prie stalo 🙂 Del valgymo iprociu, labai padejo knyga ‘Prancuzu vaikai valgo viska’. Kai atsirado taisykles ‘jokiu uzkandziu, tik obuolys’, tai pagerejo ir apetitas. Po taisykles ‘pusryciams tik koses’ ir ‘priespieciams i mokykla -tik darzoves ir vaisia’ vaikai nustojo skustis pilvo skausmais mokykloje.. sita taisykle tikras geris, nes ir man atkrito galvosupis, ka ideti tu priespieciu, kad suvalgytu, nes buvo juodas periodas, kai nevalgydavo nieko, isskyrus batona su nutella, ir dar batono turedavo buti krasteliai nupjaustyti (!) … Dar turim taisykle, kad visokias kolas ir cipsus valgom tik sveciuose ar kavinese, o i namus niekada nesu pirkusi jokio tokio daikto. Musu dantistai dziaugiasi taisykle, kad namuose ant stalo leksteje padeti tik vaisiai, o ne saldainiai kaip anksciau (mano buves papratimas is vaikystes..). Kas be ko, atsisakem tokiu patiekalu, kaip blynai su cukrum, manu kose su daug cukraus, makaronai su siek tiek cukraus… Apskritai, per paskutinius metus jauciuosi padariusi tikra revoliucija savo maisto taisyklese, ir nebuna dienos, kad tuo nesidziaugciau 🙂 Bet valgymo peiliu igudziai vis dar reikalauja demesio.. Iki princu dar toli, nes kiekviena karta pasitaiko maisto skraidymu po stala ir po juo… Arba maziukas iprociai pakramtyti, ir pagalvojus (net nebutinai esant), kad ten gali buti koks brokolis ar spinatas, paimti ramiai isspjauti apkramtyta reikala atgal ant lekstes krasto – puikus vaizdelis kavineje… Kai atsirado taisykle, kad po tokio elgesio – jokio deserto, tai ispjove i ranka.. O paskutini karta suvaidino, kad nukrito popierine servetele po stalu, ir po stalu isspjove i ja 😀 Taigi, turim kur tobuleti, ir gal Mamu Knyga mums padetu? 😀

  14. Giedrė parašė:

    1 – stalas padengtas.
    2- maistas estetiškai patiektas.
    3- su maistu nežaidžiama, maistas valgomas.
    4- valgo – kas kiek nori, geria – kas ką nori.
    5- po valgio – desertas, kuris paprastai dorojamas sukritus ant sofos.
    6- tvarkytis niekas nekuba ir tuo labiau niekas neverčia – draugiškai ir su daina:)
    7-savaitgaliais dveji pusryčiai (vieni tingūs lovoje, antri prie stalo).

  15. Ina parašė:

    Valgyti stengiames graziai ir tvarkingai, taciau dukrytei (2) nesekmiu isvengti nepavyksta, tai puodelis issipila, tai i burna nepataiko 🙂 taciau kasdien tobuleja ir besimokant is klaidu, tikiuosi greit valgysim labai graziai 🙂

  16. vaida parašė:

    Na musu taisykles labai paprastos . Kadangi tevu namuose nebuvo jokiu taisykliu visada svajojau savo seimoje tureti bent viena t.y. Bent viena karta per diena valgyti visiems drauge , be abejo tai buna vakariene nes esam dirbantys. Antra ir sventa taisykle (kadangi mano vaikai valgo kaip tikri laukiniai parseliai ) valgome tik virtuveje! Jokiu filmuku filmu televizijos, telefonu, zaidimu . Dar viena taisykle bet nera labai privaloma tai valgyti 5kartus per diena t.y. Stipriai pavalgom pusrycius pietus ir vakariene,o lengvai priespiecius ir pavakarius.

  17. lina parašė:

    1. saldumynai tik po „normalaus“ maisto
    2. negalia sakyti – fuuu, šlykštuuu, bjauru – reikais akyti, ačiū, man nepatinka, nenoriu, nevalgysiu
    3. naujų produktų ragavimas – paragauk kasniuką – galėsi paskui išspjauti. dažnai paneigia pirminį vaiko nusistatymą, kad nevaaaaalgysi, neskanųųų (gi niekada neragavai !!!)
    4. indus nusineša patys
    5. kai mama valgo – jos nevalia trukdyti vandenuko/pienuko/bla bla bla. MAMA VALGO ir ji turi teisę normaliai pavalgyti nešokinėdama apie kitus.

  18. Viktorija parašė:

    Labas Beata, sveikos gyvos mamytės!
    Aš vaikučius, kurių pas mane du (mergytė ir metais jaunesnis berniukas) auginu viena, taigi susėsti prie stalo visiems kartu mums tampa ypatingai sunki užduotis. Kadangi neretai jie valgo vieni, kol aš tuo tarpu plušu darbe, tai ir jau kaip taisyklė tampa, kad kiekvienas valgom ir sako kamputy net kai visi namie… Neprieštarauju, nes vaikams kasdien elgtis taip, kaip jiems yra įprasta, daug lengviau, nei kaskart taikytis prie mamos grafiko.
    BET! Taip, yra vienas didelis BET. Pagrindinė taisyklė mūsų namuose yra tai, kad savaitgalio pusryčiai yra bendras šeimos reikalas. Tuomet kas ką moka, tas tą ir gamina. Oi kaip tuomet aš pykstu ant savęs, kai šveičiu po tokių pisryčių stalus ir grindis… Taip, grindis šveičiu dar labiau, nes bemaž pusė to, kas yra ant stalo, pas mus stebuklingai atsiduria po kojom. Mistika, kaip mano vaikai pasakytų. Bet tai ritualas, tai akimirkos, kai mes dėl visko sutariam, kai net neiškepę blynai tampa stebuklingi…
    Štai tokie mūsų savaitgalio pusryčių ritualai. O kasdieniniai mūsų patiekalai tai gudrus demokratinės šeimos balsavimo rezultatas. Kadangi esame trise, tai visuomet dauguma nulemia, kas garuos pietums ar vakarienei. Tik gudri mamos galva gali viską pasukti tinkama linkme, tiesiog šiek tiek išmonės, treniruočių ir tai, kas naudinga, tačiau gal nelabai mėgstama vaikų, tampa jų pačių „pasirinkta“. Ir žirneliai ar brokoliai tuomet tampa daug skanesni…. Trumpai nupasakosiu, kaip mes nusprendžiam. Pradedam balsavimą nuo pasirinkimo karšta/šalta. Tuomet seka virta/kepta/troškinta….ir taip iš darželio ar mokyklos eidami namo jau žinom, ką grįžus gaminsim. Kartais lieka vienas žmogutis, kuris nėra visiškai patenkintas galutiniu rezultatu, bet juk balsuosim ir rytoj, tad viską galima bus pakeisti ir kita linkme.
    Sėkmės jums, mamos, gal kuriai nors būsiu padėjusi įvesti į racioną brokolius ir žirnelius!

  19. Inga parašė:

    Musu taisykles panasios:
    1. Pusryčiai privalomi namie. Sūnus eina į darželį, bet pusryčiaujam visda kartu. Rytais košės, tai mamai ramu, žinau ką suvalgė ir kiek. Apetitu nesiskudžia, tai darželyje dar arbatos su sumuštiniu suvalgo 🙂 namie sumuštinius retai darom.
    2. tevu leskte – pavyzdys vaikui. Musiskis mato, kad tevai valgo nuolat salotas, darzoves, zalius kokteilius. Tai ir paciam nekyla minciu nevalgyti. Salotos tinka visos, kurias sau gaminam: su aliejaus balzamilko padazu ir pan. Kartais paprikas issirenka, nes atseit nemegsta. Bet geriausia vaiku valgymo iprociu ugdytoja – tevu lekste ir tevu pavyzdys 🙂
    3. gerimas – vanduo. Cia kaip su tom salotom, kadangi musu seimoje nei as nei vyras negeriam nei sulciu nei limonadu (aisku isimciu is taisykliu buna 😛 vakareliai, sodybos ir pan. 🙂 bet namie niekada neperkame. Dziugu, kad sunus taip pad geria tik vandeni. Kai jo amziaus draugai geria limonada ar sultis, is paskos ir jis nori, bet isgeres kelis gurksnius visada pasipraso vandens.
    4. sekmadienio pusryciams – blynai 🙂 kazkada iskepiau sestadieni, tai buvo klausimas kaip cia? juk siandien sestadienis 🙂
    5. ruosiam valgi kartu, dengiam stala kartu ir valgom kartu 🙂
    6. Valgom visi prie stalo. Aisku mama megsta rytais ant sofos sedeti ir valgyti, parelaksuoti pries darbo diena. bet dazniausiai tokie relaksai vyksta iki vaiko atsikelimo 🙂 tada buna mamos laikas 🙂 bet jei vaikas atsikele anksciau, mama nespejo, tai valgom draugiskai prie stalo arba ant sofos 😛 pagal nuotaika:)

    Dar karta pasikartosiu, kad vaikai – tevu veidrodis 🙂 ka valgom patys, didesne tikimybe kad valgys ir musu vaikai 🙂 Aisku isimciu is taisykliu buna, bet nepabandes nezinosi. ir lenk medi kol jaunas 🙂 pratinti prie visko maziukus reikia, nes kai paaugs, kitaip neisivaizduos 🙂

  20. Birute parašė:

    Sveika,

    Mes dar esame labai jauna seima, todel pas mus neatrastas valgymo iprociu viduriukas. Bet nuo vaikucio gimimo (dabar jam beveik du metukai), galbut nuo puses metu taikau valgymo iprocius. Valgome keturia kartus per diena ir tarp ju suvalgome kazkokiu uzkandziu. Valgo mazasis kaip ir viska, taciau daznai ka viena diena suvalge ir tai jam labai patiko, nebutinai patiks ir kita diena. Desreles ar blynukus sukerta net nespejus pamatyt ir visada praso dar dar, nesvarbu ar jau buna pavalges 🙂 o pirmoji taisykle visada valgyti prie stalo savo keduteje. Antroji taisykle nemetyti maisto, jeigu jau pradeda metyti tuomet maisto nebeduodu. Su peiliais dar nevalgome, bet kokias kosea valgome su sauksciuku, kuri turi nuosava, o jeigu ka rimciau tai valgome su sakute. Gaila, kad savosios nenaudoja, nes jam labai patinka musu sakutes (dideles). Kadangi esame per mazi didelems taisyklems, taciau kelis apribojimus turime. Ir stengsimes juos lavinti ir tobuleti toliau 🙂

  21. Rasa parašė:

    Tai stai …mano sunus sakyciau valgo tvarkingai. Nuo mazu dienu aiskinau kad valgytu neciapsedami nedideliais kasniukas megaudamiesi. Vaikuciai labai atkreipia demesi i tai kaip patiekalas atrodo tad stengiuos gaminti ne tik skaniai bet ir kad akiai miela butu…

  22. Sigita parašė:

    Man labiausia patiktų jei visi laikytųsi mano sugalvotos taisyklės „Žmonės laukia maisto prie stalo, o ne maistas laukia ant stalo žmonių“. Jei vaikus pavyksta prikviesti pries stalo laiku, tai vienas toks, na, pagrindinis namų vyras, vis susiranda svarbesnių reikalų 🙂 bet aš dar nepraradau vilties atvesti jį į doros … t.y. prie stalo laiku 🙂

    Antra taisyklė – „Nevalgyk, jei nebenori“. Man nesvarbu, jei vaikas pavalgė tik salotas ir mėsa, arba tik košę, o nieko kito nepalietė. Man daug svarbiau, kad jis klausytų savo kūno. Nevalgytų, jei nenori ir nevalgytų ko nenori.

    Svarbiausia, kad maistas būtų džiaugsmas, o ne prievolė ar auklėjimo priemonė.

    • Justina parašė:

      oj kaip nemegstu, kai atnesi maista ir dar po to tris kartus visus reikia saukti prie stalo… nes pirmu kartu kazkaip nieks negirdi…

  23. Eglė parašė:

    Norėčiau, kad virtuvėje anei miegamajame nebūtų televizoriaus, tačiau vyras to labai nori, tad ir turim. Na ir ką, argi dėl to reikia plaukus rautis?

    Taip, dažniausiai vakarieniaudami žiūrim filmukus arba žinias, o Mažojo_ir_Kol Kas Vienintelio toks amžius, kad po valgymo būtų gerai aplink stalą paleist mažų mažiausiai putpelę, bet vistiek tai mūsų nepakeičiamas laikas kartu nepaisant jokių taisyklių – kartais su staltiesėm, šakutėm ir peiliais, o kartais su makaronais ant sienų…

  24. Justina parašė:

    Musu valgymo iprociai smarkiai pasikeite persikrauscius i Prancuzija. Niekam turbut ne paslaptis, kad prancuzai prie stalo praleidzia turbut daugiausia laiko is visu kitu tautu. Bet tai tik pliusas. Nes cia valgymas – bendravimas, seimos susiburimas, minciu ir ideju pasidalijimas. Tai nera tik siaip, pavalgiau, nusinesiau lekste ir laisvas… Cia niekas nepavalgys anksciau uz kitus, neuzkandziaus pries valgi… Cia visi valgo kartu, taip suburdami seima prie bendro stalo.

    O kas pasikeite pas mus? Na, mano su vyru iprociai liko tie patys, valgom, kaip ir valgem, kartu, sedim tol, kol sedi kiti.

    Pasikeite vaiku auklejimas siuo klausimu.
    Tik atsikelus cia buvo netgi truputi geda, kokie prancuziukai isaukleti prie stalo, o kokie maniskiai laukiniai 🙂 Bet dabar smagu, nes ir musiskiai elgiasi taip, kaip vietiniai. O kai suseda su lietuviukais, tai miela malonu ziureti kokia musu vaiku stalo kultura.
    Taigi, kelios taisykles, kurios isivyravo namuose:
    1. Valgom tik prie stalo ir tik visi kartu.
    2. Suvalgei patiekala, deserta gausi tik tada, kai valgyti patiekala pabaigs kiti salia sedintys vaikai. Todel sedi ir ramiai draugiskai lauki.
    3. Nori gerti, dar salotu ar pan, nereki „noriu dar“ ar „noriu gerti“, bet graziai paprasai „prasau dar ipilti vandens“, „prasau dar ideti salotu“. Skamba gal kiek grieztokai, bet cia vaikai nuo maziuku labai mokinami mandagumo zodeliu, todel smagu, kai tai ismoke daryti namuose, sveciuose vaikai automatiskai elgiasi mandagiai. Musiskiams sitas reikalas dar sunkiai sekasi 🙂 Bet labai stengiames prie tokiu taisykliu priprasti 🙂
    4. Ir viena svarbiausiu taisykliu – nenueiti nuo stalo nepadekojus ir nepaprasius leidimo. Dabar maniskiai visada pavalge pasako aciu ir „ar galiu eiti nuo stalo“. Atsakymas musu dazniausiai buna teigiamas, bet kartais pasakom ir „ne“, kad ismoktu sedeti ir laukti visu. Pradzioj tik atvaziavus susidureme kelis kartus su nepatogiom situacijom situo klausimu. Pvz. sedi 5 vaikai. 2 is ju mano. Maniskiai sukirto patiekala ir nuleke nuo stalo zaisti, kol kiti suvalgys ir gaus deserta Laksto aplinkui kitus vaikus. Vienas is ju irgi suvalge ir sako mamai: „mama, ar galiu eiti nuo stalo“, o ji jam atsako ne… stebiu kas toliau… o vaikas sako: „o kodel Nojus ir Kajus nuejo?“ mama atsako: „nes jiems mama leido, o tu sedesi draugiskai su kitais vaikais ir lauksi, kol visi pabaigs valgyti, tada suvalgysit deserta ir visi eisit zaisti“… UPS… po tokiu nepatogumu, norisi, kad ir tavo vaikai elgtusi graziai ir lauktu draugiskai su visais kartu. Sita taisykle jau ismokom ir labai graziai mums su ja sekasi draugauti 🙂
    5. Prancuziskas batonas daznai naudojamas ne tik, kad pavalgyti. Prancuzai daznai valgio metu jo net nevalgo. Tiesiog turi gabaleli visada salia, kad galetu pasistumti vietoj peilio arba suvalgius isvalo tuo duonos gabaleliu lekste 🙂 Kaip jie sako – padazas irgi valgis, juk reikia ji suvalgyti, negali palikti lekstej 🙂 O vaikams siuo atveju labai gerai tureti duonos salia gabaliuka, nes tada nereikia naudoti pirstuku 🙂

    Is tikruju gal ziaurokai skamba visos sitos taisykles, bet as labai dziaugiuosi pradejusi ju laikytis. Vaikai greitai pripranta, o tau smagu ir malonu ziureti, kai ismoke graziai prie stalo elgtis namuose, taip paciai elgiasi ir sveciuose ar kavineje.

  25. Miglė parašė:

    Oj, kaip kartais norisi būti pirmūne ir pasakyti „Mūsų namuose visi gali valgyti su balktais marškinukais ir prie baltos stalktiesės“. Tikrai ne – mūsų namuose, kaip ir bet kuriuose kituose, valgymo dienų būna visokių.
    Svarbiausias dienos valgis – pusryčiai galioja man ir dukrytei.Tiesą pasakius tėvelis irgi valgo pusryčius, kai jie šilti, skaniai paruošti ir yra laiko jais pasimėgauti. Sumuštiniu prabėgomis jo nesuviliosi.
    Didžiausia šeimos yda – valgymas prie TV. Didžiausia šventė mamai kai susirenkam virtuvėje ir mėgaujamės buvimu kartu. Bet tempas didelis – norisi ir žinias pažiūrėti ir pagaliau minkščiau atsisėsti… Bet visada pamenu kaiop mama net šiokiadieniais dengdavo nedidelį stalkiuką mažoje virtuvėje gėlėta staltiese. Kaip rytais laukdavo šilti pusryčiaiir garuonati kava…
    Su įrankiais valgoma visada! Tik vištiena, kepta orkaitėje taršoma rankomis – nevalia atitrūkti nuo savo protėvių – niekada nežinai, kada evoliucija pasuks atgal…
    Na ir žinoma – valgyk, nesisukiok, viskas čia valgoma, čia sveika, negulėk ant stalo, nedrabstyk ir t.t. Nuolatiniai palydovai… Bet juk visiems visko nutinka…kiek kartų tėtis „pasidėjo“ vištieną ūsuose, o mama ant prijuostės…
    O kažkada, „kai dar nebuvau mama“ visada valgiau su peiliu ir šakute, visada būdavau švari ir niekada nebūdavo Boloneze padažo plaukuose…

  26. Daiva parašė:

    Taisyklės, taisyklės… Pas mus tikriausia jų nėra, o yra tik noras, prašymai, ritualiai. 🙂
    Pusryčiai privalomi, valgome visi kartu prie stalo.
    Vyresniajam sūnui pavalgius palaukti brolio, kad kartu nueitų nuo stalo.
    Stengtis valgyti kuo gražiau ir tvarkingiau.
    Ir pati svarbiausias šiuo metu prašymas – NEČEPSĖTI! Pradėjęs lankyti darželi, sūnus pradėjo čepsėti, nežinau kaip teisingai šis reikalas vadinasi, todėl dabar kovojame ir kas du kasnius prašome sučiaupus burną kramtyti. Pažanga jau matosi. 🙂

  27. Darja parašė:

    1 taisyklė – valgome tik virtuvėje prie stalo. Nesvarbu kokios nuotaikos, nesvarbu skubi ar ne, nesvarbu su kuo esi namie (čia tik aš kaip mama, naivi ir galvoju, kad mano vyrai taip daro), turi valgyti virtuvėje.

    2 taisyklė – dedam i lėkštę tiek, kiek suvalgysime. nežinai, kiek galėsi suvalgyti, įdėk mažiau. Maisto neišmetame ir tai šventa taisyklė.

    3 taisyklė – gerti galima prieš 20 min ir po 30 min. Kai valgome, mes negeriame.

    O visą kitą pagal nuotaiką :)))))

  28. Viktorija parašė:

    Taisyklės yra sukurtos tam, kad jas laužytume 🙂 Maniškiui beveik 2-eji, valgo pats, prie stalo su šakute/šaukštu ir peiliu, kurio Jam labai reikia, tačiau iki galo jo funkcijos neišnaudoja. O kartais smagiau/greičiau valgyti rankomis 🙂 Valgo jeigu nori ir tai ką nori. Pati nemaloniai prisimenu vaikystės pietus, kai reikėdavo suvalgyti viską, kas įdėta į lėkšte, nes juk taip nemandagu palikti.. brr 🙂 Labai geras pasakymas: „Vaikai būna arba švarūs, arba laimingi“. Manau mes, mamos, visada už laimingus vaikus 🙂

  29. Ingrida M parašė:

    Visi tikriausiai žinome faktą, kad dėl mūsų valgymo manierų labiausiai prisidejo rafinuotieji prancūzai, o jas Lietuviskai “apšlifavo” karaliaus Liudviko XIV dvare, taip ir iki šių dienų mes turime daug pagrindinių ir esminių valgymo taisyklių, kurios galioja ne tik prašmatnių puotų metu, bet ir širdelei mielai vakarienei namuose.
    Pirmoji taisyklė, kuri būdinga daugumai šeimų – mandagumas. Visų pirma, valgome, kai visi namiškiai susirinkę prie pietų ar vakarienės stalo. Deja, bet pusryčiams tai ne visada galioja, dėl skirtingo dienos pradžios laiko, bet jeigu jau tik įmanoma Pusryčius pradedame kartu – kurie yra privalomi!
    Tiekiant maistą, niekada neįsidedu sau pirma. Visada paskutinė 🙂
    Žodeliai “ačiū”, “prašom” – kasdienybė :). Tik “ačiū buvo skanu, ar galėčiau pakartoti” – individualu ir neįeina į taisyklių sąrašiuką. 🙂
    Valgio metu, net ir pirmas pavalgęs, nepalieka stalo ir nebėga žiūrėti Tv ar tikrinti Facebook :). Aišku būna daug ir spalvotų išimčių!
    Kaip ir gerbiamieji Prancūzai suvokė – sūdyti patiekalai skatina apetitą, o saldūs jį slopina, todėl ir nukėlė visus desertus į Puotos pabaigą, taip ir pas mus visus įprasta – saldumynai pabaigoje ir be jokių išimčių!
    Virtuvės tvarkymas pagal laiko sumetimus ir galimybes – taip pat neįeina į pareigas ir prievoles, tačiau po valgio susitvarkyti savo vietą – labai gražus gestas ir mūsų namuose įprasta nuo seno.
    Dar vienas gražus gestas – komplimentai bei bučinukas virtuvės šefui!
    Mano vaikysteje, kai valgio menu būdavo kokia nors “naujiena”, su šaukštuku mes draugiškai (jokio karo) paliesdavome stalo kaimyno kaktą :). Būdavo smagu! Ypač tai darydavome, kai ragaudavome šviežias ir jaunutėles bulvytes!
    Tai būtų kaip ir viskas! Ačiū už puikią temą!
    Geros dienos!

  30. Kristina parašė:

    Kai aš augau neturėjau tokios tradicijos valgyti kartu. O dabar labai noriu šia tradiciją apgyvendinti namuose. Kolkas puikiai sekasi. Pusryčiai jau pagal laiką kam kada, pietūs būdavo kartu, dabar neišeina nes visi skirtingose vietose, o vakarienei visada susirenkam visi ir sėdam pavalgyti. Žinoma būna visokių dienų kai kažkas negali… Na bet savaitgaliai tai tikrai kai pusryčiaujam, pietaujam ar vakarieniaujam tai visi kartu… Ir taip gera susėsti visiems prie stalo. Na o pire stalo buna visko. Kadangi vaikučiai dar tik 5 ir 7 tai būna ir pažioplinėjimo ir pasikrapštymo ir „nenoriu…“ Kaip ir pas visus. Bet manau kad tai mamos pareiga nors dalelę iskiepyti vaikams kad prie stalo susėsti visai šeimai.
    O taisyklės, tai viena iš jų prie stalo tv nežiūrim. Ir vėl būna išimčių :)))) Kita taisyklė prieš sėdant valgyti plaunam rankas. Sekanti: Valgydami kalbame tik apie gražius dalykus.

  31. Pavel parašė:

    Nors aš ir ne mama, o tėtis, bet valgyt gaminu aš, tad trumpai apie mano taisykles:
    1) Darbo dienomis pusryčiams – košė, savaitgaliais leidžiu pasirinkt tarp skirtingų košės/lietinių/kiaušinių
    2) Sriuba pietums butina
    3) Valgio metu nežaidžiama, nežiurima filmukų, neskaitoma
    4) Suvalgom tiek kiek norisi: persivalgyt irgi negerai :). Jeigu negali įveikti visko, tai suvalgyk daržoves.
    5) Valgom visi kartu
    6) Kiekvienas savo indus nuo stalo nusineša pats
    7) Jokių saldumynų jeigu iki valgio liko mažiau nei valanda
    8) Pilna burna nešnekam: negražu ir paspringt galima 🙂

    Taisyklės nebaisios, tad sūnaus geranoriškai priimtos 🙂

  32. Justina parašė:

    Sveiki, Beata.

    Šeimoje esu pati mažiausia, tad pasidalinsiu kokios taisyklėlės yra musų namuose valgant.

    Tos taisyklės nera griežtai įvestos ar kiekvieną kartą primenamos, tiesiog jos jau nuo pat mažens buvo įdedamos į mūsų galveles.

    1) Valgome visi kartu, vienoje vietoje ir jokių „telikų“ ar kas kitą, nes dėl šeimos užimtumo beveik tik valgant visa šeima susitinkame.

    2) Valgydami geriame tik vandenį ar iš naminių vaisių, daržovių mamos šviežiai išspaustų sulčių, Jokių Limonadų ar pirktinių sulčių.

    3)Visada prieš valgydami nusiplauname rankas.

    4) Visi valgo, kas yra padaryta ir nėra jokių atsikalbinėjimų. Visi yra pripratę prie maisto kuri dazniausiai valgome.

    5) Visi valgo kiek kas nori ir kiek yra isidėję ir tikrai nera prievartos.

    Taigi laikomes siu taisyklių visada ir stengiamės visur.

    Sios taisyklės ne is eilės.

  33. Inga parašė:

    Valgome prie stalo. Kaip dabar įprasta, virtuvės zona yra sujungta su svetaine, tad telikas nėra tabu valgant. Nepuolu išjungti žiūrimos programos, jei susėdame prie stalo. Nors tokių minčių buvo. Bet – ai, tebūnie.
    Nenori – nevalgai. Nors mūsų šeimoje dažniau nori.
    Pusryčiai privalomi tik mūsų dukrai. Tuo tarpu mudu su vyru darbo dienomis dažnai juos praleidžiame. Savaitgaliais gauname ir mes pavalgyt rytais.
    Pietūs ir vakarienė tokie pat svarbūs, kaip ir pusryčiai. Vėl gi ne mums, o dukrai. Tenka pripažint, kad mes, tėvai, dažniausiai valgome – kaip pasiseka, o vaikas valgo taip ir tai, kaip reikėtų – košės, sriubos, šviežių arba troškintų daržovių ir daug vandens. Tabu – gazuoti gėrimai, čipsai, ir kiti „junkfoodai“.
    Kaip išimtis – happy meal Mcdonalds. Kartais. Ir tada bandom save įtikint, kad pasirinkus vištienos gabalėlius vietoj burgerio, bei negazuotą, nešaltą vandenį vietoj „kolos“ – nebus labai blogai.

    Tikiuosi, kad ir mes imsimės praktikuoti sveikesnę mitybą, kaip ir mūsų vaikas. Nors pastebėjau, kad įgyvendinti šį ketinimą sekasi, kaip ir su sportu – nuo pirmedienio…. Arba iki pirmo sąžinės beldimosi.

    p.s. AČIŪ ir PRAŠAU visur ir visada.

  34. Vilija parašė:

    greičiau ne taisyklės , o tradicijos formuojamos(berniukai 3m ir 7 m) :
    *pusryčiai drauge , be TV ar kitu pagalbininku (valgom pagal susitarimą -pasiūlau pvz pora variantų ,košė/kiaušinienė/kepti sumuštiniai ar pan. vaikai nubalsuoja, kol jie valosi dantukus, aš pagaminu vieną išsirinktą pusrytį )+arbata arba kakava ,pagal susitarimą , ryte kažkodėl būtinai šiltas gėrimas .
    *vakare susirenkame po darželių/darbų/mokyklų – sėdame vakarienės , tada jau pasirinkimo nėra , valgom visi bendrą vakarienę . Dažniausiai peiliai ir šakutės pas mus savaitgalio ritualams priskiriamos(kalbu apie vaikus)(reikės pasitaisyti…. viska stengiames supjaustyt patys , amžinai kažkur skubam …reiks susiimt) .
    Nors būna išimčių – vaikai sulindę į mūsų lovą , įjungtas filmukas , pilnos lėkštės maisto …. (bet tai dažna lietaus taisyklė -kai lyja , galima kiurksoti lovoj ir valgyti vakariene ) -bandom išvyti šį reikalą , bet kartais taip jau pas mus būna ….
    *dar mokom visada burnas valytis servetėle , ji padedama visada prie kiekvieno valgančiojo lėkštės (mokyklose ir darželiuose atpranta ir vel reikia pratint) , mūsų vaikai nuolat prašo,kad būtų servetėlės po ranka …
    *dar turim tradiciją sekmadieninius pietus ( dažnai kepam šerno kumpį ar stirnieną ir t.t. ) , tuomet jau privaloma graži serviruotė /staltiesė / įrankiai / žvakės žvakidėse/taurės – visi valgom ta patį maistą -jokiu atskiru kepsneliu, kotletuku ar pan.- leidžiam pasirinkti , ką valgys , bet atskirai „vaikiško“ meniu sekmadienio pietums nebūna. arba kepam ant laužo BBQ.
    Tiesa is mokyklos dar blogu iprociu prisigaude – valgo ir labai plepa, kramto cepsedamas , kisa dideliais kasniais ir skuba, nekramto …. vis priminti turime , kaip reikia valgyti , bet kolektyvinis skubejimas ima virsu … nieko , mazais zingsneliais kazkaip ismoksim …. beje -as labai megstu maista , kuri galima valgyti rankomis … kaip jus valgote pica -rankomis ar sakute ? Kazkada skaiciau vieno uzsieniecio nuostaba – atseit lietuviai labai keisti -jie pica valgo peiliu ir sakute 🙂

    • parašė:

      užkliuvo – dantis valosi prieš pusryčiaudami? o pavalgę vėl? nes jei ne, tuomet reikėtų valytis po valgio, o ne prieš jį

      • Vilija parašė:

        nors ir ne i tema -atsakysiu – taip, valosi prieš valgį , taip maksimaliai isnaudojam mums brangų rytmečio laiką , po maisto tik perskalauja burnas vandeniu . ir po kiekvieno valgio tikrai neina ir vėl nesivalo dantų – nejau jūs valote dantis po kiekvieno valgio dantų šepetėliu ir pasta ?

  35. Inga parašė:

    Turime tik kelias nerašytas taisykles:

    prieš valgį privalomas rankų plovimas;
    stengiamės valgyti visi drauge (jei tik įmanoma);
    po valgio kiekvienas nusineša savo indus;
    jokio prievartinio valgymo. Nenori/neskanu/nepatinka-nevalgai. Tada nebūna jokio maisto stumdymo po lėkštę, ašarų, piktumų, nenoro ateiti prie stalo ir t.t. Tik tenka kovoti su seneliais, jiems tai nesuprantama, svečiuojantis visada prasideda pamokymai „nevalgysi, ateis tas ar anas ir suvalgys; nevalgysi – negausi deserto, nevalgysi-neaugsi/negalėsi eiti žaisti“ ir t.t.

  36. Paulina parašė:

    Sveika, Beata,

    nors aš dar ne mama, bet pati buvau vaikas, ir turiu dukterėčių, tad valdymo taisyklių tradicijų turime ir mes:
    – jei visa šeima kartu (tėvai, močiutė, sesės su šeimom žodžiu nuo 6 iki 10 galvų) tai pusryčiaujame, pietaujame ir vakarieniaujame visi kartu prie stalo, kurį visada pasidengiame (ne šventiškai, bet bent jau lėkštes ir įrankius išsidėliojame).
    – valgyti pradedame tada kai susirenka visi, ar bent jau tėtis – šeimos vyras atsisėda prie stalo (gal kažkam atrodys kad čia patriarchato likučiai, tačiau yra mandagu pagerbti vyriausią ir sunkiai dirbančią šeimos galvą)
    – valgome ką norime ir kiek norime, geriame dažniausiai vandenį. Vaikai pratinami valdyti tai ką ir mes valgome, bet būna kad viskas užsibaigia „duonyte, sviesčiuku, druskyte“ (sumuštinis tipo) 🙂
    – indus plauna paskutinis pavalgęs ir pasakęs ačiū (galioja pilnametėms šeimos moterims) 😀 linksmas įprotis, nežinia kaip gimęs, bet nesam mėgėjos stovėt prie kriauklės tai taip ir gaunasi.
    – po pietų vaikai eina žaisti o suaugusieji pažiūrėti tv ar prigulti valandėlei su knyga. o po to visi draugiškai (bent jau sekmadieniais) geriame kavą, valgome namų gamybos skanėstus- pyragus ar panašiai, ir pasiskirstome dienos darbus (visa šeima renkamės pas tėvus kaime, tad yra ką nuveikti visada).
    – su vaikais prie stalo „kovoti“ sunku. Aš visada „auklėju“ nes ir mane taip auklėjo, kad prie stalo reikia sėdėti nuleidus kojas, o ne pasikišus po savim, bei neramstyti alkūnėmis galvų.
    – dažnai tenka vaikus sodinti skirtingose stalo pusėse – mažiau triukšmo, išsidirbinėjimų ir pavojaus kad vienas kitam šakute akis iškabins 🙂 skamba gal ir pobaisiai, bet na, sutramdyti tris padaužas nėra lengva.

  37. Giedrė parašė:

    O mes valgom kada norim, kur norim. Taip buvo visada. Tokios musu ,,tradicijos“. Nesureiksminam ritualu.

  38. Sandra parašė:

    Pas mus pagrindine taisykle – nevalgyti rankom ar kojom 🙂 Visa kita dzin, bele pavalgytu 🙂

  39. Diana parašė:

    As savuosius vadinu parseliais, nes trupiniai po stalu – kasdienybe ir butinybe 🙂 Visgi svarbiausios taisykles – valgyti visiems kartu, pavalgius padekoti „aciu uz vaises“ ir visiems drauge pasidalinti stalo sutvarkymo darbus, kas nunesa lekstes, kas irankius ar puodelius, kas stala nusluosto.

  40. Monika parašė:

    Kadangi vaikų dar neturiu, tai papasakosiu, kokios taisyklės pas musų dienos centre. Esame įsikūrę Karvio kaime, Vilniaus rajone (netoli Maišiagalos, jeigu žinote). Kadangi dienos centre vienu metu būna apie dešimt vaikų (nuo 6 iki 12 metų), todėl be taisyklių būtų tiesiog neįmanoma. Taigi:
    1. Prieš gaminant valgyti būtina nusiplauti rankas (kaime jos kažkaip siaubingai išsipurvina).
    2. Prieš valgį palaiminam maistą, kad nepamirštume, jog mumis rūpinamasi, nepriprastume viską gauti nemokamai ir tai netaptų savaime suprantamu dalyku. Labai paprastai – padėkojam už gražią dieną ir skanų maistą ir turim tokį palaiminimą: „Laimink, Dieve, skanų maistą šitą, kad valgytume jį, o ne vienas kitą.“ Laiminimas gerai tuo, jog visi palaukiam vieni kitų, o ir vaikai truputį nusiramina prieš pradedant valgyti.
    3. Suvalgom viską, kas lėkštėj. Ilgai nelaukiam užsispyrusių – nevalgai, eini namo. (Namuose šios taisyklės nepritaikysi).
    4. Indų plovimą ir tvarkymąsi pasiskirstom visi, taip mokomės kamandinio darbo ir tvarkos.
    Dar mokomės valgyti su įrankiais, nesispjaudyti, nerėkti ir nejuokinti vieni kitų. Čia turbūt viso gyvenimo darbas.
    Kadangi dauguma dienos centro vaikų yra iš socialinės rizikos šeimų, tai svarbu mokytis elementarių higienos ir socialinių įgūdžių, todėl svarbu kiekvieną atrodo paprastą veiksmą paversti ugdomuoju procesu.
    Beje, mieloji Beata, mes visada labai labai laukiame svečių, taigi, jei norėtumėte su mumis susipažinti, labai jūsų lauktume, nes mes labai norėtume susipažinti 🙂
    Gražios savaitės! 🙂

  41. RENATA parašė:

    Manau, kad vaikams augant keičiasi ir šeimos reikalavimai bei taisyklės prie stalo. Iš pradžių išgyvenamas valgymas rankomis, po to pamažu įvaldomi stalo įrankiai, o galiausiai prasideda gražių manierų mokymasis, kuris, prisipažinsiu, mums su tėvu dar nesibaigęs, tad ką jau kalbėti apie 13- metį sūnų. Kažkaip viešoj vietoj kultūriniai mechanizmai ima ir įsijungia, bet namie, tenka pripažinti, labai dažnos pastabos, kad kažkas užsimiršęs nekabintų salotų tiesiai iš bendro dubens, nelaižytų peilio, nekalbėtų pilna burna, nesiremtų alkūnėmis į stalą, ir t.t. Vienu žodžiu – vis dar auginame kultūrinį sluoksnį 🙂 Nežinau, ar jums taip būna, bet aš labai dažnai užmirštu nusivalyti lūpas servetėle prieš pakeldama gėrimo taurę ir niekaip neįsidėmiu, kur dedama balta servetėlė pavalgius ar trumpam pakilus nuo stalo:)

  42. Lina parašė:

    Sveiki, pas mus taisykliu nedaug bet tvirtos 🙂
    1. prie stalo sedim tiesiai, jokiu atsiklaupimu ar kazko panasaus.
    2, valgom visi kartu.
    3, saldumynai tik po pietu, o ne vietoj pietu.
    4. ir po valgio visada padekojam dariusiam maista ir aisku pagiriam kad buvo skanu.

  43. Jurgita parašė:

    1. Iš ryto, tik atsikėlus, puodelis iš vakaro užvirinto vandens,- po pusvalandžio galima jau pusryčiaut;
    2. Būtini pusryčiai – vienas svarbiausių valgymų;
    3. Naminis savo gamintas maistas;
    4. Savo augintos daržovės, vaisiai, konservai – ar bent jau pagal galimybes kuo daugiau jų vartoti;
    5. Sezoniškumo stengiamės laikytis, bet ne visada pavyksta;
    6. Valgyt vituvėj, prie stalo, vengiant kiek įmanoma tv, skaitymo, garsios muzikos..
    7. Žiauriai nekenčiu trupinimų po visur, ant grindų, stalo, kilimo…
    8. Ribojami saldumynai, junk food’as, kitos blogos ribotinos pagundos;
    9. Užkandžiavimui prioritetas skiriamas vaisiams ir daugelis kitų laužomų taisyklių, nes ne visi su jomis sutinka…:)
    deja, bet pas mus visi pavalgo vakarienę kas kada grįžta, o nėra tokios tradicijos kiekvieną dieną visiems vakarieniaut, nors labai graži ta tradicija 🙂

  44. Rasa parašė:

    Sveiki, Beata 🙂

    na, iš tiesų, manau pagrindinės taisyklės yra visų tėvelių, kurie nori, kad prie stalo būtų valgoma tvarkingai, yra vienodos, tačiau aš noriu pasakyti, kad saldumynais niekada nemotyvuoju savo sunelio. Žinoma, jei jis pats paprašo ko nors saldaus dar nepavalgęs pusryčių ar pietų, pasakau, kad gaus tik pavalgęs. Valgyti per prievartą taip pat neliepiame, jei nenori, užsimanys vėliau. Saldžių gėrimų valgant taip pat vengiu, nes tuomet dažnai nelieka vietos maistui. Pagrindinis gėrimas – vanduo. Stengiamės valgyti visi kartu. Televizoriaus beveik nežiūrime, todėl ir problemų nekyla. Daugiau jokiu ypatingų ritualų nesilaikome 🙂

  45. Irena parašė:

    Mano šeimynėlės (vaikai 18 ir 7 metai) taisyklės;
    1. Pusryčiams visada košė. Vaikams leidžiama pasirinkti iš vakaro kokia. Vyrui ne 🙂
    Išimtis: savaitgaliais galima sausus pusryčius su pienu.
    2. Kažkas, ką mėgzta visi šeimos nariai.
    Išimtis: jei būna daržovių salotos galima rinktis tiesiog kažkurią nepjaustytą daržovę iš jų.
    3. Vakarienė, jei verdu sriubą, priverčiu valgyti visus.
    Išimtis: jei neverdu, galima sausainius su pienu, ar panašiai.

  46. Asta parašė:

    na musu namuose taisykliu kaip ir nera, tik per sventes valgom prie didelio stalo ir visi kartu, aisku dar vakariene stengiames neissibegioti i savus kampelius su bliudukais. Mes visi diena pradedam gana skirtingu laiku, tai pusrycius kartu valgyt butu katastrofa, juo labiau kad turiu toki pusryciu rituala, kuriuo, kaip sakau, zmones gazdinu. Diena pradedu su kava ir sumustiniais lovoje 🙂
    Paskaiciau kaip mamos raso – saldumynai visad po valgio. Gyvenam Norvegijoje, man cia patinka viena taisykle – jie saldumynus valgo savaitgaliais 🙂 Ir labai idomiai skamba kai vaikai kalbasi pvz penktadieni darzelyje – rytoj sestadienis, valgysim popkorna ir sokolada 🙂 Mes dar taip negalim, valgom dazniau, ir kas blogiausia pasportuot neprisiverciu..

  47. Viktorija parašė:

    Sveika Beata 🙂
    Idomi tema :)Kaip tik sia tema diskutavome su mergaitemes mano ir vienos is mano mergaiciu klasioke.Valgydamos pradejo jos garsiai diskutituoti,zaisti ir maivytis.Tada as klasiokes paklausiau ar ji ir namie nenustygsta vietoje ir valgo belenkaip 😀 sako taip 😀
    O as jai aiskinu ramiai(aisku gal nemano valia kistis bet).,kad reikia valgyti ramiai,o kai pavalgysit tada galite eiti nuo stalo ir zaisti .
    Siaip mes visada valgome vakariene visi 4 prie bendro stalo…na tetis mama aisku ramiai,o mano parseliukes kaip kada,megsta uzsijuokti ,kad net paskui ir mamai juokas(bet nuosirdziai ir garsiai),megsta paraugioti(ko negaliu pernesti,megsta atsiprasau ir papersti prie stalo.Tad nutinka visko.Mazajai 4 sekmadieni,tai kas dazniausiai nutinka tai kad ispila vandeni is puodelio,tycia ar netycia uzkliudydama,dicke tvarkingai ganetinai visgi 7 metai pakeliui.A dicke buna dienu megsta atsiskirti ir vepsodama tv valgyti,tai as tokia minkstasirde leidziu kartais,nes zinau ,kad tada tikrai valgys 😀 Sako ziurint tv jug visada skaniau.
    Tad tokia ta musu valgymo istorija namuose.
    Sveciuose mandagiai,viesoje vietoje taip pat,apsibuizoja turiu visada serveteliu susavimi rankineje 😉

    • Viktorija parašė:

      O kas liecia saldumynus ir desertus.Desertais kartais buna po vakarienes .Penktadienio diena po darzeliu ir mokyklu,po sunkios darbo savaites buna vadinasi fredags slik(penktadienio saldumynai) tada einame i parduotuve ir perkame saldainiu kuriu galima pamakaluoti daug rusiu ir sveriame ir perkame 😀 saldainiai kitokie nei Lietuvoje 😀

  48. Daiva parašė:

    Na aš paskaičiau čia keletą postų ir taip knietėjo man savo mintimis pasidalinti. Aš pati nesu mama, bet prižiūriu du vaikučius Vokietijoje (4 ir 6 metukų). Ir kai matau, kaip juos tėvai auklėja ir gerų manierų prie stalo (ir ne tik) moko, kas kartą viena mintis man galvoje, kad mes su broliais žalio supratimo turėjom, kas yra manieros prie stalo 😀 ir juokinga ir gaila tuo pačiu, kad taip užaugom. Ir kai kuriuos dalykus kuriuos mūsų keturmetis čia moka, aš dar tik dabar išmokstu pragyvenus ketvirtį gyvenimo.

    Čia kelios esminės taisyklės „mano“ vokietukų šeimoje prie stalo.

    1. Stalą dengia dažniausiai suaugę, bet prieš sėdant už jo visi (įskaitant vaikus) pasižiūri ar nieko ant jo netrūksta pvz. įrankių, vandens sviesto ar dar ko nors. Po to visada palinkim gero apetito. Ir po palinkėjimo nebegalima pakilti nuo stalo, nesvarbu, jei ko nors ir trūksta, ar druską pamiršom, niekas nevaikšto valgio metu. Nei vaikai, nei tėvai, nei aš.
    2. Pusę valandos preš valgį jokių saldumynų.
    3. Visi (ir vaikai) naudoja medžiagines servetėles. Na per pusryčius ne, bet bent per pietus visada. Nuostabus išradimas! Atrodo tokia smulkmena, bet visai kita atmosfera prie stalo.
    4. Su maistu nežaidžiama.
    5. Jokių žaislų ant stalo, jokių lego kaladėlių ar pan
    6. Kas valgydamas plekši, čiaumoja ar šiaip išsidirbinėja, nukrausto vėliau vienas stalą. Ir tai dažniausiai, žinoma, būtų vaikai. Bet po šitos taisyklės įvedimo, retai kada pasitaiko tokių dalykų 🙂
    7. Po valgio kiekvienas nusineša savo lėkštę.
    8. Nuo stalo nueiti galima tik kai visi pavalgę ir tik pasiklausus ar jau gali eiti žaisti.
    9. Televizoriaus ne tik valgomąjame, bet apskritai namuose nėra, tai šita problema atkrenta 🙂

    Aišku daugumą tų taisyklių reikia nuolat kartoti ir pasakoti, kad taip ar kitaip nedaroma, ir tik po keliolikos pakartojimų jiems tai irgi tampa norma.

    Iš pradžių galvojau, o siaube, kaip kareivinėse beveik, ar to reikia mažiems vaikams, tipiški vokiečiai ir pan. Bet kuo toliau tuo labiau matau, kad tai tikrai nuostabus dalykas. Ir kaip negėda po to vaikus į svečius vestis. Nes kai grįžus namo matau, kaip brolis bėga paskui savo dvimetį sūnų per visą namą, kad jam košės šaukštą į burną įdėtų, arba televizorių įjungia, kad vaikas ramus būtų, tai plaukai piestu stojasi.

  49. Rasa parašė:

    Pas mus tai kaip ir nėra jokių ypatingu taisyklių, bet kai pas dukra pasiliko nakvoti drauge ir jos begigiliuodamos atsinešė ipada prie stalo (maniskes idėja), teko pamokinti. Tuo pačiu, visai netyčia, uzklausiau drauges ar jai leidžia atsinešti ipada prie stalo, atsakymas buvo labai netikėtas. Pasirodo drauges seimoje taisykles pakankamai griežtos, pvz vakarienės metu, vaikui norint kažką paklausti, jis turi pakelti ranka ir pasakyti ‘can I ask a question?’ . Pamaciusi mano veido israiska, ju sako, „na kai turime svečiu, taip nedarome“.

  50. Zivke parašė:

    Kaip faina, Beata kaip visada įžvalgiai užkabina tai , kas mamom aktualu, ir aišku kaip viskas apgalvota, ir į temą, ir ta nauja knyga!!!!!:)
    paskaičiau komentarus , ir galvoju , o siaube, kaip visi laikosi taisyklių, sėdasi kartu valgyt, saldumynai tik po valgio, jokio tv valgio metu ir tt… ir tokia didelė dauguma!! ir net baisu pasidarė, kad mūsų namuose nėra jokios tvarkos ir taisyklių, nes nei vyro, nei mano namuose niekada jų nebuvo.. o dabar kai esame dviejų vaikų tėvai, tai man taip iš „kažkur skaičiau“, poto vėl kažkur skaičiau“, kad labai sveika šeimai kartu vakarieniauti. Ir panorau šią taisyklę įvesti mūsų namuose. Bet – kad tai įgyvendinti , pirmiausia reikia įsigyti STALĄ:) nes pas mus yra tik Baras ir kavos staliukas, svetainė su TV, ir kiekvienas atskirai, kada jam norisi pavalgo prie įjungto televizoriaus, ant sofkės:)
    mano vyro net nuotrauka yra iš vaikystės, kaip jis su broliu ir su mama sėdi su bliudukais ant kelių ant sofos, ir žvilgsniai į televizorių , net ne į fotoobjektyvą:D
    Mano penkiametė iš darželio visada parsineša ant pilvo burokėlių sriubos, ar kokios mėlynių uogienės,ir tuo pačiu labai gražias valgymo tradicijas:
    valgyti tik susėdus kartu prie stalo, užsidegti žvakelę ir padėkoti žemelei už maistą, į lėkštę dėtis maisto Daug arba mažai, priklausomai koks alkanas esi. Jei ko nemėgsti tai visada paragauti mažą kasniuką , gabaliuką ar šaukštuką, prie stalo nekalbėti , neišdykauti ir pavalgius nusinešti savo lėkštę. Kodėl mes iki šiol to nesugalvojome pratesti ir namuose?!?:)yra ko pasimokyti:)
    Visi šie mamų patarimai labai laiku ir labai vietoje, man didžiulė paskata, matant , kad tiek daug šeimų turi tokias gražias valgymo tradicijas, o ir labiau turėsiu argumentų vyrą palenkti į savo pusę vaikams diegiant valgymo kultūrą.Didžiausias baubas man- tas tv žiūrėjimas, nes nei matai tuomet ką dedi į burną , nei kiek dedi į burną, pusė ant sofos , grietinė ant kelnių, arbata susigėrus į megztinį.
    Matau prasmę tame, nes tikiu , kad valgymas kartu prie bendro stalo ir taisyklių turėjimas( nežiūrėti tv, susiburti prie stalo kartu , ir tt) padeda šeimai išlaikyti artimesnius ryšius, nesusvetimėti, atrasti laiko pabūti vieniem su kitais, pabendrauti nesiblaškant ir nenukreipiant dėmesio į tuos dėmesio vagis (tv , mobilius ir tt.) Tad nuo šiol turiu labai tvirtą ir motyvuotą tikslą išgyvendinti TV valgymo metu ir susėsti vakarieniauti visiems kartu. Pradėsim nuo mažų žingsnelių:) ačiū Beatai už įkvėpimą ir visoms komentavusioms mamoms!

  51. renata parašė:

    Oi kiek visokiu taisykliu.kazkaip nejaukiai net pasijauciau.pas mus namie pusryciai butini tik vaikams.o visa kita kaip iseina.smagu kai visi galim prie stalo susest kas pavyksta itin retai nes vyrad lb daug dirba.aaàaaaa vis del to yra taisykle 😉 padekoti uz maista privaloma.skanaus visiems!

    • Giedrė parašė:

      O man šiek tiek nejauku nuo kai kurių taisyklių gausos:) Tiksliau, jei būčiau vaikas, gal net būtų bloga prie tokio stalo, prie kurio tau beveik nieko neleidžiama, tik tyliai žiaumoti maistą, šiukštu nepasisukti, nieko netyčia neišpilti, privalomai girti galbūt ir ne visai skanų maistą (juk visi turim savus skonio receptorius) ir dar sutvarkyti virtuvę:) Jei atvirai, dauguma kalba apie elementarų etiketą prie stalo, nemanau, kad tai yra išskirtinės šeimos taisyklės. Smagu, kai vaikai mokomi elementaraus etiketo nuo mažens, bet nelabai smagu skaityti, kad kai kurie neturi teisės pasirinkti pusryčiams patiekalo (kalbu ne apie saldumynus) arba atsisakyti valgyti pietums sriubą, nes tai YRA TAISYKLES.

  52. Daumante parašė:

    Bonjour!
    Na, mes esam stanartine, dvieju lietuviu seima, kol kas turintys viena pilieti. Beveik 3 metu pacaniuka.

    As esu neabejinga frankofonijai, vyras norvegijai… Taigi as estete ne tik maiste bet ir bendram vaizde, o vyras valgydamas pusrycius planuoja kaip pietums kepsim zuvi 😀

    Taigi musu iprociai: Savaitgalio rytais kepu omleta orkaiteje, arba prancuziska „quishe“ (kisa…). Valgom valgomajame, su arbata, desertui pripjaustytu vaisiu ir 9.30 isijungiam „Mamyciu kluba“.

    Pietus musu visomiet yra vakariene, neees… darbo dienomis nera galimybes kartu visai seimai pietauti, taigi musu PIETUS buna tuomet ai vyras grizta namo. Stalas nudengtas, zvakes, sviezios sultys, su daug darzoviu pagrindinis patiekalas… Sedim snekam ir ziurim kaip musu pseudo vilniaus inteligentas valgo rankytemis. :))

  53. Asta parašė:

    Mūsų panelei dar tik metukai, todėl pagrindinė taisyklė valgyti prie stalo, užkandžiauti galima ir kitur 🙂
    Bandau vis ir tėvelį kalbint valgyt su mumis prie stalo, nes mėgėjas lovoj prie televizoriaus. Kad ateity nebūtų nesusipratimų.

  54. Jolanta parašė:

    Taisyklės prie stalo, taisyklės už stalo,
    Taisyklės namuose, taisyklės svečiuose 🙂
    Ir kiek čia jų besuskaičiuosi, visų vis viena neišmoksi…
    O pas mus tokia tvarka, jau nuo seno įprasta –
    Vakarienė, pusryčiai ar kasdieniai pietūs,
    Jei prie stalo mes susėdom, tai pilve neliks nei kleckui vietos 🙂
    Pusryčiaujame anksti, o ant stalo košė visuomet gardi,
    Pasidarom dar kavos ir…
    Išsiskirstom, palinkėję viens kitam geros dienos.
    Visiems kartu susėst pietų, ne visada pavyksta iš tiesų…
    Skaniausi pietūs būna šventą dieną…
    O mėgstame labiausiai mes paukštieną,
    Nors tėčiui kartais tenka ruošti ir kiaulieną 🙂
    Dar būtinai daržovių turi būti net kelių rūšių,
    Ir be abejo svarbiausia – bendravimas visų šeimos narių.
    Prie stalo nečepsim ir nedainuojam,
    Ir kojom po stalu nemaskatuojam 🙂
    Žemaitiška šnekta pas mus per stalą ritas,
    O kartais – ir raudono vyno tostas kitas 😀
    Na, o vakarienei – kas ko pageidauja,
    Pramintu takeliu į virtuvę keliauja…
    Gal kam sriubos, o gal žemaičių blynų…
    O gal smaližiams saldumynų?
    Negi uždrausi, jei akys mato ir seilės tįsta,
    Na turim tą silpnybę, pripažįstam…
    Tiesa, nepaminėjau švenčių dar visų,
    Taisyklė čia viena – be išlygų jokių:
    Ant stalo visuomet padėta bus tokių patiekalų,
    Kurie sulaukia pačių didžiausių pagyrų.
    Tuomet mama tik pasitaiso ševeliūrą ir…
    Ir nepaliaudama giria BEATOS knygų receptūrą 😀
    Štai toks gyvenimas spalvingas ir sotus pas mus,
    Tikėkimės, kad ir įvedus eurą, duonos nepritrūks 🙂

  55. diana parašė:

    Mūsų didelė šeima- mėgsta pavalgyti , o aš gaminti ;)Taip jau atsitiko- turiu pamatinti 3mažus ir vyrą; ).Neišimtis – tenka paplušėti ).Pusryčiai košės- šeštadienis kiaušinienė, sekmadienis blynų diena- šventa!!! Valgom visko, noriai ir ne. Būna labai sunkių momentų- dramų prie stalo(aš to nevalgau, nemėgstu, nenoriu,,, o jojo rodos kad nuprotėsiu), bet va jau kelinti metai- praktikuojam auklės pamokėlę, kad pavalgius- reikia pasakyti: Ačiū, buvo skanu (nors ir kažkas neitiko)!! o dar pi bučinuką gaunu nuo visų, va čia tai už visas kančias ir prakaitą išlietą-palaima!

  56. Ieva parašė:

    Sveika Beata,
    Ech kaip mes vis norim, kad musu vaikai butu idealus, kad jie graziai valgytu, butu mandagus ir geri, kad pirmenybe teiktu burokeliams ir zirneliams, kad padetu dengti stala, o paskui be jokiu diskusiju padetu ji sutvarkyti. Butu neblogai, bet kaip mes dazhnai pamirstam, kad vaikai tiesiog musu atspindys….
    Nu niekaip nevalgys mazylis avizines koses, jeigu mama ryte nieko nevalgo, o tetis paskubom kazhka isimeta i burna…. Kodel mazyliai tiesia rankas i tevu maista, kai tu jam tiesi sauksta su sveikiausia ir skaniausia kose? Nes jis nori butu toks, kokie yra mama ir tetis…. Juk nereikia vaiko versti paragauti torto gabalelio, kuri mes taip skaniai valgome…. Bet yra suaugusiuju, kurie nevalgo kosiu rytais, nevalgo darzoviu, negeria vandens. O vaikai musu juk protingi. Jeigu tetis uzsisako sau limonado ar kolos, kodel as netureciau to daryti…. Jeigu tetsi ar mama paskubom valgo, kramsnoja prie televizoriaus, kodel vaikas turetu issedeti prie stalo. Vaikai daug ko ismoksta is musu…. Ir jie jaucia jei mes tai nenaturaliai darom. Jeigu kiekviena karta namuose bus peilis ir sakute, tuomet nebus jokios baimes mazyliui sveciuose valgyti su irankiais. Kai as buvau maza, mes niekada namuose nevalgydavom su peiliu ir sakute.. Kodel? Nezinau net. Mama net supjaustydavo mums, kad greiciau buti. Man buvo tikrai nesmagu, nes as nemokejau naudotis irankiais… Savo vaikams nuo pat pradziu, kai jie pradejo patys valgyti nupirkom vaikiskus irankius ir dabar mano penkiamete dukra be jokiu pastangu graziai susipjausto lekstej maista.

    As pastebiu, kad kai mano vyras pamates pusrytine avizine kose nutaiso tokia kankinio israiska ir dar koki juokeli paleidzia, kad aha, avizos juk anksciau tik arkliai valgydavo, tuomet viskas baigta, vaikai neragaus, nors ten sokolado pritrupinciau…. Kartais net nereikia nieko sakyti… Kartais vieno ir tevu veido israiska i maista pasako vaikams daugiau nei zodziai…
    Tiesiog jeigu niekas seimoj nevalgo to, ka turi valgyti vaikai nieko nebus…. Galbut iki metu ar dvieju tai pavyks, bet veliau vaikai perims visus neigiamus musu valgymo ypatumus…

    Taigi taisykle, kuri ir siaip galioja gyvenime: Valgyk ir elkis taip, kaip noretum, jog tavo vaikai elgtusi. Tiesiog tegul taisykles pavirsta iprociais, tuomet jos nebebaugins, o taip tiesiog bus. Tegul buna iprotis rytais nevalgyti saldumynu, tegul ant pusryciu stalo buna sveikas maistas. Jeigu nuo pat pradziu taip bus, tai nebekils klausimu kodel… Labai aktuali saldumynu tema.. Bet kaip mazylis nekaulys saldumynu, jei mama pasislepus sokolada kerta… O jam obuoli siulo.

    As pagaunu save labai dazhnai, kad vaikams noriu ibrukti toki valgymo modeli, kurio pati siekiu ir nepavyksta…

    Sekmes visiems! Ir tegul valgymas buna malonumas!

  57. […] taip dalykiškai pradėjome apie valgymo taisykles ir kiek daug jūsų komentarų sulaukiau, kiek daug skirtingų požiūrių ir tradicijų ar taisyklių. Ir labai labai gerai, kad taip […]

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.