O šiandien vėl Karoliai iš mano savaitgalio. Aš šeštadienį, atsikėlusi anksti ryte, vis tiek sugebėjau krapštytis ir nežinia ką veikti. Išvažiavau į Butrimonis, į Dzūkiją, konkrečiau būtų į Alytaus rajoną. Prisipažinsiu, aš pirmadienį iš Anykščių rajono važiuodama sugebėjau į Uteną, o ne į Vilnių nusukti, ir tik po 30 km susivokiau, kad vis tik link Ukmergės reikia važiuot, bet į Butrimonis tik su keletu „ne ten“ nuvykimų aš atvykau.

Ko ten? Butrimonių gimnazijoje, kuri yra tikras Alytaus rajono šviesulys, vyko Almos Admakienės fondo globojamų kaimo mokyklų sporto ir meno šventė.

Nors ir truputį pavėlavus vis tik spėju į atidarymą, kur visu gražumu ir kaip Olimpiadoje yra atnešama olimpinė vėliava. Vaikų susirinko apie 700.

Atsimenate, aš gruodį buvau pakviesta Almos Adamkienės fondo ir jos vadovės Sigutės prisidėti prie jų ir Coca colos organizuojamo Kalėdų karavano –  tai va va, čia viskas susiję, nes tomis lėšomis kažkada buvo ir Butrimonių sporto salė suremontuota ir paremtos kitos kaimo mokyklos.

Aš galbūt ir galėjau sudalyvaut kokioje sporto rungtyje, bet tiesą sakant, bijojau apsigėdyti, nes kur jau man rungtyniauti su moksleiviais??? O jie tik zujo, ir šiaip saulė švietė,  nuotaika buvo visų pakili ir džiaugsminga.

Mokyklos direktorius yra fizinio lavinimo mokytojas, tai kaip jūs manote? Kas prieš porą metų buvo sportiškiausia Lietuvos mokykla??? Aišku, Butrimonys…

Po atidarymo, kol vaikai rikiavosi ir reguliavosi, kur kas dalyvauja (ne visi beje sportavo, dalis piešė, tapė, iliustravo), mane labai maloniai globojo direktoriaus pavaduotoja Genovaitė, kuri viską aprodė ir viską papasakojo, ir skaniausiais sūriais maitino.

Laimikis iš mugės

Ten vykusioje mugėje, aš praktiškai viską supirkau… Na gerai gerai, ne viską, bet jau ragavau šviežio medaus… Ir praktiškai dailiųjų amatų mokyklos prekystalyje labai sėkmingai apsiprekinau, labai graži keramika ir medinis laikrodis… Viskas taip gražu.

Į Vilnių važiavau labai pakilios nuotaikos ir fotkinau vaizdus už lango. Va pravažiavom pro karvių bandą. Izabelė sako: mama, o tos karvės benamės??? Ha ha ha ha, vis prisimenu ir vis juokiuos, net sustojom su tom karvėm nusifotografuoti…

Štai tokia buvo mano birželio pirmoji, labai džiaugiuosi tokia galimybe pabūti visai naujoje aplinkoje, jau pradėjau planuoti vasarą ir vasaros savaitgalius, noriu labai daug padaryti ir daug pamatyti. Norėčiau jūsų pagalbos,  juk visada esate kupini gerų patarimų ir žinių, taigi aš išrikiuoju klausimus, o jūs, jei turite atsakymą bent į vieną, prašau prašau, padėkite man susigaudyti, kur gi čia nuvažiuoti, ką pamatyti ir ko gi čia Lietuvoje paragauti?

Kur jums gražiausia? Kur geriausia vieta kvapą gniaužiančiam piknikui? Aš net svarstau, gal kas nors norėtumėt mane pasikviesti pauogauti? Aš ir mano aplinkoje žmonės nelabai uogauja, tai jei jūs ar jūsų teta, močiutė, draugė uogauja/grybauja, galbūt būtumėt tokie geri ir mane kada nors paimtumėt??? Gal jūsų kaimyno bitės neša gardžiausią medų? Mano draugės Londone medaus vartotojos iš peties, ir šiaip tas naujo sezono medus apsuko man galvą …  Žodžiu, viską, ką manote, kad turėčiau paragauti, pamatyti ir pajusti šią vasarą LT, prašau man rekomenduokite kaip draugei :)))

Ir tegul visos Lietuvos karvės turi namus!!!

O Almos Adamkienės fondo globojamiems vaikams ir fondo vadovei Sigutei linkiu pačios geriausios vasaros. Jie visi suvažiavo tą šeštadieni iš visų Lietuvos kampelių, ir va kokį medį su rodyklėm pastatė, kad visada žinotų, kuria kryptim yra kitos mokyklos, kurios yra viena didelė šeima.

Medis