8241
Beatos virtuvė

Sigita: Mano jogos kelias

(4)

Labai puikus dalykas mūsų gyvenime yra sutapimai, o ypač tokie, apie drauges ir draugių drauges! Kadangi Lietuva mažas kraštas, tai Vilnius gaunasi visai nedidelis miestukas, ypatingai kai esi studentas ir dar VU, ir dar kokiam Komunikacijų fakultete! Tada supranti, kad pažįsti vos ne pusę Lietuvos, nes kartu, tose pačiose auditorijose ir su žurnalistais, ir su teisininkais, ir su ekonomistais suolus trynei. Tai štai taip ir gavosi, kad netiesiogiai per draugių drauges, per studijų kolegas ir auditorijų suolus esu nuo seno pažįstama ir su gerbiama Beata. O kur dar garsieji gyvenimiški sutapimai – mokiausi Londone dar prieš Lietuvai įstojant į EU, ten susipažinau su gerbiama Vilma, kuri, pasirodo, irgi buvo draugės draugė, o dabar dar ir aš į blogerių būrelį bandau stoti.

Tik mano blogas ne kulinarinis (bent kol kas, gal ateityje ir kulinarinę rubriką reikės atidaryt…), ir labai gaila, kad jis ne lietuviškas, nes vis pagalvoju, kaip lengvai tekstai liejasi, kai rašai savo kalba.

Taigi, mano blogas yra apie jogą. Taip taip, apie jogą, nes aš jau kuris laikas esu jogos instruktorė ar trenerė, ar dar kaip kitaip būtų galima pavadinti žmogų, praktikuojanti jogą ir mokantį kitus daryti asanas, tai yra jogos pozas.

Ir nors atrodo, kad nuo VU, Komunikacijos, Londoniškų komunikacijos mokslų, įvairių darbų, pradedant farmacijoje ir baigiant banke iki jogos laaabai toli… ogi, nėra taip toli, kaip atrodo!

O gavosi taip, kaip visada – gyvenimiškai, paprastai – ėmė ir nukrito iš „viršaus“!

Apie jogą savo gyvenime pirmą kartą išgirdau VU, per labai brangų savo draugą, taip pat ir Beatos ir, manau, didelės dalies jos draugių draugą – Eligijų. Tiksliau, girdėjusi apie jogą buvau ir visokių straipsnių iškarpų pas mamą stalčiuje dar sovietmečiu buvau mačiusi apie įvairių jogos pozų ir  kvėpavimų teigiamą efektą, bet taip tiesiai šviesiai, kad kas nors praktikuotų tą jogą, sužinojau iš Eligijaus. Ir nors pradžioje studentiškai skeptiškai į viską pažiūrėjau, bet ilgainiui susidomėjimas tik augo, nes ant brangaus draugo matėsi ir dideli, ir labai teisingi pokyčiai. Taigi, kai po keleto metų gyvenime atsidūriau ties labai dideliais išbandymais, visiškai nedvejodama nusprendžiau, kad padės tik joga. Todėl ir šiandien sakau, kad nukrito ta joga man iš „viršaus“. Ir kuo toliau, tuo daugiau žmonių jogoje sutikdama, galiu tik patvirtinti šį „nukritimo“ principą – ne į jogą nueinam, o joga pas mus  ateina. Ir viską pakeičia tik į gerą.

Taip ir man gavosi, pradžioje ėjau po vieną kartą per savaitę, o paskui tos jogos norėjosi vis daugiau, nes junti kaip keičiasi kūnas, kaip gera vaikščioti išsitiesus, kaip staiga nebesinori rūkyti ir koks džiugesys užplūsta, kai sėkmingai prapleti savo kūno galimybių ribas.

Gal ta joga taip labai patiko dar ir dėl to, kad sutikau nuostabią mokytoją. Čia stabtelėsiu, nes būtina paminėti, kad jogoje labai svarbu susirasti SAU tinkamą ir priimtiną mokytoją, su kuriuo atsiranda ryšys. Šioje sferoje negali būti jokių patarėjų ir pasakymai, kad tas ar anas mokytojas geras, o šitas blogas – negalioja, nes reikia susirasti mokytoją, kuris tinka, su kuriuo užsimezga ryšys. Ir aš tokį radau, tiksliau tokią – tai Vilniuje įsikūrusio MaiRam Yoga ašramo įkūrėja MaiRam Devi Greta Vosylienė.

Tai štai, su dideliu džiaugsmu pas ją praktikavau ir sau laiminga gyvenau iki tos dienos, kai mano vyras prancūzas gavo darbą Prancūzijoje. Atrodo normalu, prancūzas – Prancūzijoje, bet ne mums, mes jau kuris laikas gyvenome Lietuvoje! Tada ir teko man su visais savo namais ir vaikais iškeliauti paliekant mylimą Vilnių, jogą, jau nekalbant apie drauges, mamą ir pamėgtas kavos gėrimo vietas (tuo metu  auginau dukrelę, taigi nesidarbavau)… buvo tikra tragedija!

Na, bet ir vėl gyvenimas tuo ir nuostabus, kad viskas pastoviai keičiasi ir nuostabūs siurprizai mūsų laukia tiesiog už kampo ar krenta iš „viršaus“!

Taip ir atsitiko. Tik įsikūrusi mažame jaukiame „plaktos grietinėlės“ kaime šalia Paryžiaus, (nesijuokite, nes šis kaimas, gal greičiau miestukas su 12 tūkst. gyventojų, taip ir vadinasi Chantilly – išvertus „plakta grietinėlė“; čia aišku būtų atskira istorija, kodėl jis taip vadinasi ir kokią pačią skaniausią pasaulyje plaktą grietinėlę su braškėm čia galite suvalgyti, beje ją labai meniškai įamžino Šarūnė, taip pat Beatos draugė, tapusi ir mano drauge 🙂 ) nusprendžiau susirasti jogos praktikas!

Ir ką sau manot, apvažinėjau ir išbandžiau visus aplink mūsų miestelį esančius jogos klubus. Švelniausia būtų pasakyti, kad nieko gero, kiek tvirčiau būtų pasakyti, kad tai buvo labai labai lėtų  judesių, keliant pakaitomis vieną arba kitą galūnę vertikaliai aukštyn ir žemyn, praktika… Na, bet gal čia koks sutapimas, pagalvojau aš apsilankiusi 4 jogos klubuose, daugiau aplink nebuvo. Tada patraukiau į Paryžių, jis čia nuo mūsų visai netoli – 23 min. traukiniu.

Paryžiuje supratau, kad tikrai tai tebuvo tik sutapimas, nes čia atradau visiškai naują jogos sferą, o gal ir visą galaktiką! Pasirinkimas milžiniškas – karšta, skraidanti, dainuojanti, tradicinė, Tibeto su įvairiausių tradicijų linijomis, pradedant dar Lietuvoje girdėtu Šivananda ir baigiant man iki tol negirdėtais: Pattabhi Jois, B.K.S. Iyengar ir kitais pasaulinio garso jogos mokytojų vardais. Nuo gausos apsisuko galva! Aišku, pasirinkti neišbandžius – neįmanoma! Prasidėjo mano jogos klubų odisėja! Manau, galėčiau dar ir šiandien apie kai kuriuos visai teisingas kritikas į sporto skyrelius parašyti! Išvada po daugiau nei metų vaikščiojimo po klubus – labai paprasta – reikia rasti sau tinkamą jogą. O aš jos neradau – tai per daug žmonių, tai per mažai, tai grindys per šaltos, tai per karšta ir kvapai nepatinka, tai kainos per didelės, tai per toli nuo metro stoties, tai per vėlai baigiasi… Žodžiu, priėjau prie to paties taško, kur buvau ir pradžioje – reikia jogos, o tokios, kokios noriu – nėra.

Ir tada man kilo mintis, kad aš galiu tą jogą sau pati darytis namie! Susisiekiau su savo mokytoja, ji man paaiškino, ką ir kaip galiu namie daryti. Taip ir prasidėjo mano kelias į jogos instruktores, nes sužinojus, kad darau jogą namie, prisijungė viena, kita kaimynė, o po to jau ir į mano „salioną“ nebetilpome, ir tada nusprendžiau, kad reikia ieškotis nuomai salytės, o po to išprašiau savo mokytojos kaip nors įteisinti mano statusą ir… Oficialiai nuo 2012 metų gegužės 5 dienos gavau diplomą, tada išsinuomojau salę, pradėjau rašyti www.mairamyoga.fr blogą ir įkūriau MaiRam Yoga France, kurioje dirbu jogos intruktore. Šiuo metu turiu 30 žmonių, kurie ateina į mano vedamus dinaminės jogos kursus 3 kart per savaitę. Sudėjus 3 kartus po 1,5h su privačiomis pamokomis gaunasi, kad joga gyvenu bent 8 valandas per savaitę, ir nuo to man darosi tik šviesiau ir geriau gyventi 😀 Kad ir kaip bebūtų keista, norisi ir dar daugiau! Bet tai dar ateityje, kol kas atliekančiu nuo jogos laiku dėstau ryšius su visuomene keliose aukštosiose komercijos mokyklose Paryžiuje, auginu dvi princeses ir plaku grietinėlę savo naujais namais tapusiame kaime.

Išvada – labai puikus dalykas tie sutapimai, nes per juos dabar su dideliu džiaugsmu rašau savo draugių draugei Beatai.

O kadangi pasinėrus į jogą ji pradeda reikštis visose gyvenimo srityse, ne išimtis ir virtuvė. Dalinuosi su jumis vegetarišku patiekalu, kurį net ir mano labai mėsaėdiški prancūziški vaikai su malonumu valgo!

Kruopomis ir daržovėmis kimštos paprikos_Beatos virtuvė

Kruopomis ir daržovėmis kimštos paprikos

Šiam patiekalui naudoju tas daržoves ir kruopas, kurias randu šaldytuve ir spintelėje, svarbiausia, kad būtų gražių, didelių ir įvairiaspalvių paprikų.

Pradžioje išsiverdu kruopas, tinka ir ryžiai, ir kinvos, ir grikiai, priklausys nuo to, ką turite ir kokia nuotaika! Man nuo nuotaikos visas virtuvės skonis priklauso 🙂

Tada pasikepinu daržoves. Kad gardžiau būtų, galima pasikepinti svogūno ir tada ant viršaus jau dėti tai, ką radote turguje, darže ar šaldytuve. Man ypatingai tinkamos yra burokine tarka sutarkuotos morkos, cukinijos, mažytė ropė, dar galima įdėti kelis grybukus. Viską gražiai apkepinu iki geltonumo, nepamiršdama visų gerųjų prieskonių – kario, kurkumos, kumino, pipirų ir druskos.

Per tą laiką, kol kepa daržovės ir verda kruopos, sutvarkau paprikas – išskaptuoju, išplaunu, palieku tuščiavidures.

Kai kruopos išvirė, o daržovės apkepė, sumaišau su kruopomis į vientisą masę ir ta mase prikemšu paprikas. Ant viršaus užbarstau tarkuoto sūrio (gali būti ir mėlynas, ir paprastas fermentinis) ir viską gražiai vertikaliai sustačius pašaunu į orkaitę geroms 35-45 minutėms. Kepimo trukmė priklauso nuo paprikų dydžio. Patiekalas bus iškepęs tada, kai suminkštės paprikos. Kai jau minkštos – traukiam lauk ir Bon appetit! 🙂

 

P.S. Galite ir šaltas valgyti, palaikę šaldytuve. Pjaustykite storais griežinėliais ir patiekite su majonezu kaip šaltą patiekalą!

 

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (4)
Komentarai
  1. Nida parašė:

    Koks nuotaikingas straipsnis. Aciu, Sigita.

  2. Anonime parašė:

    Oij kaip patiko straipsniukas. Liuks

  3. Ineta parašė:

    Saunuole Sigita!!!Ir Beata!Linkiu Jums,mergaites,ir toliau taip!!Sekmes tolesniame gyvenime.

  4. Aistė Kabakova parašė:

    Je suis vraiment ravie 🙂 labai šaunus straipsnis ir visiškai sutinku su tuo požiūriu, kad joga pas mus ateina mums tinkamu laiku.

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.