Fotosesijos metu tapusi kone iš akies traukta prancūzų aktore Juliette Binoche su rudens auksu žaižaruojančia klevų lapų puokšte rankose, Rima Vaniarchina (Vilnius) konkurso rengėjams prisistatė kaip pašėlusi, į įvairiausias žavias avantiūras linkusi asmenybė. „Esu kaip S. Povilaičio apdainuotas personažas: „Senelė mano jauna – su džinsais ir tekina…“. Gyvenimas pakoregavo moters profesinius planus – jau tris dešimtmečius Rima taiso… laikrodžius. Tad kaip niekas kitas suvokia laiko svarbą. Laiko, kai negalima pasiduoti rutinai, o būtina išnaudoti kiekvieną galimybę – nuo šuolio parašiutu iki sniego senio lipdymo, metus į šoną skutamas bulves. Paklausus apie dėmesį, galintį užgriūti po reklamos pasirodymo viešumoje, Rima šypsodamasi pratarė: „Dar to nesuvokiu, bet esu pasirengus…“.

Vilma Kaikarienė (Šakiai) rutinai savo gyvenime mažai tepalieka vietos: be slaugytojos darbo, ji aktyviai dalyvauja politinėje veikloje, o kur dar tūkstančiai pomėgių… „Kad neslėgtų rutina, reikia nuoboda nebūti niekada…“, – toks Vilmos prisistatyme rimas nėra atsitiktinis. Mat ji – su malonumu rašo eilėraščius, šį pomėgį sakosi paveldėjusi iš mamos. Štai kodėl fotosesijos aikštelėje šalia plaunamų indų stirtos ji virto svajingai į kuriamos poezijos pasaulį pasinėrusia heroje.

Tamsiaplaukei, ispanišku temperamentu kibirkščiuojančiai Jovitai Zuikevičienei (Vilnius) fotosesijos diena – dvigubas džiaugsmas, nes tądien jauna moteris šventė savo gimtadienį. Dar didesnis sutapimas – į studiją ji atskubėjo nešina „PERGALĖ Souffle“ dėžute, kurią netikėtai padovanojo pusseserė. O trečiasis sutapimas – prieš gerą dešimtmetį Jovitos ir B. Nicholson keliai susidūrė TV vasaros projekte. Konkursą Jovita laimėjo parodžiusi, kad ir kasdienybėje fantazijai nėra ribų, net siurbdama grindis gali tapti bet kuria pasaulio dainininke, o mikrofoną gali puikiausiai atstoti… dulkių siurblio žarna.

Daili smulkutė studentė Edita Normantaitė (Skuodas–Vilnius), žaviai greitakalbe berianti žodžius, teigia ir asmenybe, ir pasirinkta profesija – literatūros kritika – esanti tikra filologė. Pasak jos, šioji smagi avantiūra dalyvauti konkurse veikiau būtų įprasta jos jaunesniajai sesutei nei jai. Tačiau mergina džiaugiasi pabandžiusi, juolab, kad po pasirodymo viešumoje Edita tikisi atnaujinti ryšius su senai matytais draugais, kurių gyvendama sostinėje išties pasiilgsta.

Jurgita Mockus (Šventoji) fotografuotis reklaminei „PERGALĖ Souffle“ kampanijai atvyko kartu su dar pusantrų metukų neturinčiomis dvynukėmis Elze ir Urte. Anksčiau buvusi itin azartiška ir mėgusi iššūkius, moteris prisipažįsta, kad būtent įvairiausi konkursai ir praskaidrina jos kasdienybę. „Kad rutina manęs nesuvalgytų kaip gardaus šokolado…“, – šypsosi Jurgita.

Aktyvioji Lina Petrikaitienė (Klaipėda) netruko pareikšti nuolat kovojanti prieš rutiną. „Einu „nugalėti dieną“ (kaip sako mano sūnus) ir nešuosi dalelę namų šilumos su saulėgrąža…“, – sako ji. O tų saulėgrąžų Linos gyvenime – apstu! Jos visur – patalynės raštuose, ant rytinio kavos puodelio, užuolaidų, kilimo, gaminamų papuošalų… Moteris juokiasi, kad net draugai žino, kokia dovana labiausiai ją pradžiugintų, nors jie vis laukia, kada toji saulėgrąžų „meilė“ praeis… O ji tęsiasi jau septynerius metus. Žinoma, nereikia net spėlioti, kokios gėlės papuošė ir Linos fotosesiją…

Jauniausia konkurso „Pakutenk rutiną su „PERGALĖ Souffle“ laimėtoja moksleivė Ingrida Bajoraitytė tvirtina, kad net ir tokiame jauname amžiuje rutina irgi gali užklupti – nesibaigiantys mokslai, namų darbai, pagalba buityje… Todėl merginai geriausias būdas pakutenti rutiną yra ilgi pokalbiai su geriausiomis draugėmis, pasipasakojant slapčiausias ir beprotiškiausias paslaptis.

Netikėtas įkvėpimas „pakutenti“ rutiną nugalėtojos titulą dovanojo ir Ievai Bukienei (Kaunas). Jos kasdienybę namuose su dviem mažomis dukrytėmis skaidrina minutės, kai jos visos pasipuošusios kartu šoka. Žinoma, nepamirštant šokoladinio pyragėlio šaldytuve, jei kartais ruoša pabostų arba geros nuotaikos pritrūktų.

Sužinojusi apie konkursą ir paskaičiusi kitų dalyvių mintis, Milda Ambrasienė (Kauno r.) nusprendė galinti pasirodyti ne ką prasčiau. Tad po dviejų dienų apmąstymų konkursui skirtą receptą ji „išvyniojo“ tarsi stebuklingą pasakos-mįslės kamuolį: „Galvą „vėdinu“ plaktuku. Ir pramoniniu fenu. Nebandėt? Aš plokštinu vielą. Pakaitintą atkaitintą. Taukšt. Kaukšt. Ai! Po to su replėmis. Reikia kokių 4–5. Didelių ir mažų. Suku. Raitau. Lankstau. <…> …traukiu knygas. Pilnas džiovintų gėlių. Tada smardinu trobą. Dervą. Pilu. Į suraitytus sulankstytus rėmelius…“ ir t. t. Visas šis magiškas procesas, dažnai vykstantis naktimis, kai kiti šeimos nariai suminga, – tai sagių ir papuošalų kūryba. Savo rankomis sukurtą grožį Milda su džiaugsmu dovanoja draugams.