Praėjo savaitė ir viena diena, kai pakviečiau žurnalistus ir savo bičiulius, draugus ir kolegas į iniciatyvos Kviečiu į svečius pusryčius. Vis kaupiausi aprašymui.

Visų pirma, tai kol grįžau, visokių kitokių darbų laukė krūvos, dabar, aišku, vis pasiruošimai laidai ir lenkiu galvą prie kalendoriaus, Barbora jau ruošiasi naujiems metams kaip reikiant. Taigi apie pusryčius. Visų pirma, tai labai džiaugiuosi, kad tiek daug atėjo žurnalistų ir tikrai labai plačiai nušvietė pusryčius (Moteris.lt, 15min, Delfi, Lrytas, Alfa, Balsas, Zebra). Dėkoju ir visiems, kurie paaukojo pinigų, kurie jau nukeliavo į specialią Maisto banko sąskaitą, o iš aukok.lt gavau padėkos laišką. Iš tiesų beveik 1000 lt… (Nereikia pamiršti, kad didžiąją dalį paaukojo paslaptingoji draugė, kurią paviešinsime, jei ji sutiks, vėliau, nes dabar negalima).Vaišėms aš išleidau truputį daugiau nei 200 lt visokiems ten kiaušiniams, avižoms ir jogurtams. Kava dosniai vaišino ir savo nuostabias patalpas, ir virtuvę skolino restoranas Kitchen. Man labai patiko sukiotis su jų virtuvės komanda – Rimute, Vytuku, Ramūnu – jie man padėjo subarstyti granola, iškepti fritatas. Vytukas labai gražiai ir mikliai viską supjaustė ir, žinote, supratau, ką reiškia asmeninis santykis ir susipažinimas. Kai su jais susipažinau, paskui grįžau į Kitchen pietų, į tą maistą visai kitaip žiūrėjau ir man jis pasirodė ypač skanus. Čia visada taip būna, juk to, kurį pažįsti, maistas visada skanesnis. Net neabejodama sakau, kad maistas yra ne vien tik temperatūra ir skonis, tai yra šiek tiek daugiau… Būtent todėl mamos, tetos, sesers, mylimosios ir mylimojo, brolio ir dėdės, ir geriausio draugo pagamintas maistas turi tą neapčiuopiamą, nenusakomą, neįvardijamą pridėtinę vertę, kurios net ir su geriausiu mikroskopu neaptiktum, ir po stikliuku negalėtum pakišti. Tad tikiuosi, kad kai jūs eisite ir gaminsite maistą savo artimiesiems, norėdami prisijungti prie iniciatyvos, viskas bus super skanu, net jei tai bus paprasti karšti sumuštiniai… (Šeštadienį pasirodys vienas mano labai mėgstamas (jei liaudiškai vadinsim, tai tebūnie karšti sumuštiniai) receptas, nes artėjanti šeštadienio laida yra apie tai, ką tepti ant duonos, bet nenukrypstu nuo temos). Pusryčiai pavyko ir tikiuosi, kad jums yra aišku, kaip reikia dalyvauti, labai tikiuosi, kad būsite iniciatyvūs… Pati puikiai žinau, kaip kartais yra sunku prisiversti, kaip visada yra pilna darbų ir reikalų, kaip nedrąsu galbūt kažką kviesti ar rodyti iniciatyvą, kaip visada atrodo, na ką aš čia dabar… Tiek jau to, bus kas daro… Aš gal susilaikysiu… Ai tingiu, tai gal aš kitą kartą….. Žinau visus šituos scenarijus, nes jie ir iš mano gyvenimo…. Bet dabar aš sakau, kad jei ne dabar, tai kada? Jei ne tu, tai kas??????  Ha ha ha, na o jei lengviau temą tęsti, tai nesvarbu, kokią šventę organizuosite ir tikrai nebūtina surinkti šimtų… Kiekvienas litas yra svarbus… Ir tikrai žinau, kaip nepatogu paskui prašyti pinigų… Hmm… na tai pavalgėm, o dabar susimokėkim, mieli sveteliai… O siaube, kokia gėda, gal po stalu palįsti, gal įsimūryti į sieną????  Žinau žinau ir čia iš mano gyvenimo… Bet nebijokite ir man nedrąsu, bet čia mūsų lietuviškas bruožas toks, bet nugalėkime jį, juk ne sau prašom… Ir jei iš anksto pranešite draugams, ko susirinkote, tikrai nebus didelių nesusipratimų ir medinės tylos… Nes juk neketinate su tais pinigais bėgti dabar į Ameriką??? Juk pervesite per aukok.lt Maisto bankui, pasinaudodami visais įnagiais internetinių bankininkysčių… Labai tikiuosi jūsų dalyvavimo, jei turite kokių nors degančių klausimų apie iniciatyvą, klauskite – būtinai atsakysiu…

O dabar pabaigai – apie nuotrauką ir konkursas…. Nuotraukos autorius – Žilvis, mano kursiokas. Jis veda labai neprastą fotoblogą…(nuo kurio negalėjau atsitraukti vakar visą vakarą) Ši nuotrauka turi paslaptį, iš tiesų, gal ir ne paslaptis, bet detalė, kurią dabar pastebėjau ir ji  susijusi su fotografais ir su mano pirma knyga… Aš jums, aišku, pasakyčiau pati… bet gal kas nors įmins patys? Spėlioti komentarų skiltyje: pirmas priartėjęs prie tiesos gauna naują naujutėlaitę, dar parduotuvėje nepristatytą, bet jau labai laukiančią savo eilės, nuostabią, minkštą lininę prijuostę Barborą…