Vienos kavinės savininkė pakvietė į naują kavinę ir pusiau tyliai elektroniniam laiške rašo – ateikite, Beata, jūs, nes aš Lapės bijau. Ir iš tiesų, ta mūsų Lapė nėra tokia baisi, tik teisinga. Va ir dabar, visai nenorėdama jokių bangų sukelti, parašė rašinėlį aktualia tema apie švarą virtuvėje, tik pasiteiraudama, ar normalu nesilaikyti ten operacinės švaros ir neiššveisti viryklės ar orkaitės. (O paskui ten tarp jūsų, mielos skaitytojos, kaip visada – karštoka diskusija:)).

Aš pasakysiu tik šitaip: normalu nešveisti visko, kaip apsėstai. Dar ir kaip, nes svarbiau yra ne blizgantys paviršiai, kurie, deja, ilgai neužsilaiko, o elementarus sveikas protas. Ir perdėtas rūpinimasis kiekvienu ne vietoj padėtu tušinuku, nugerta stikline ar nutiškusiu lašu, ir yra tik perdėtas rūpinimasis, kuris tik nervina aplinkinius. Lapė, nors tvarką myli ir tikrai nėra kokia nors nevala, nepuls tvarkytis, kai yra svarbesnių reikalų – pvz. pagulėti ant sofos ir pažiūrėti mėgstamiausią costume drama. Aš lygiai taip pat. Nors ir stengiuosi kiek galima laikytis taisyklės, kad kitam rytui nepaliktų neplautų indų, bet vistiek kartais atsibundu su indų stirta.

Kažkada skaičiau interviu su Anita Roddick, kuri pradėjo “Body Shop”, tai labai įsidėmėjau, kad viena ir jos gyvenimo taisyklių: nepaisant kokio didumo ir smagumo buvo balius, susiplauti indus iš vakaro. O, pagalvojau, čia yra labai gera taisyklė – reikia įsidėmėti. Įsidėmėjau, taikau, bet dar ne 100 proc., kad jau būtų ir mano gyvenimo taisyklė.

Antra vertus, kai visi vieni kitus nuolat ir visados kritikuoja, ypač dėl tokių dalykų, kaip švarumas ir tvarkingumas, ypač Lietuvoje…hmm….Manau, kartais yra daug svarbesnių dalykų, nei ta nelemta tvarka.

Tiesiog aš stengiuosi laikytis keletos taisyklių: indus sutvarkyt, išplaut vakare. Paviršius nuvalyt, kai išsitepa, nelaukt, kol pridžiūva, mėsą ir daržoves pjaustyt ant skirtingų lentelių ir plaut rankas, plaut rankas ir plaut rankas. Ir nepamiršt sveiko proto, jei jo yra.

O kalbant apie sveiką protą, jį atrasti ir juo pasiremti ne taip paprasta. Štai nepailstanti Austėja buvo pakviesta organizuoti SVEIKO PROTO SEMINARUS tėvams. Apie vaikų auklėjimą, aprangą, ligas ir visus kitus dalykus, kurie aktualūs. Nes vaikų auginimas, aišku, aktuali labai ir populiari tema, kuria galima, oi, kaip susikauti, susipykti ir prisidiskutuoti, nes visi žino savo metodą. Ir  vis kažkaip labai daug visokių senobinių bobutiškų įsitikinimų yra palikę bei naujų ultramodernių išprotėjimų atsiradę. Aš daugiau nepasakosiu, bet tie, kam įdomu, patys nueis ir pasiklausys.

(Man tik visada labai juokinga, kai mūsų tikrai puiki auklė Irena, visada Jurgiui sukiša maikes ir bliuskes į kelnes. Tai jis taip juokingai tada atrodo: toks visas baltapukis, su dviem maikėm ir megztiniu paprastai, pilvotas, raudonžandis, sukišta bliuze į treningus. Grietinės, mama, noriu – sako. Toks tikras lietuvis, ypač jei su mano tetos numegzta liemene. Tai čia vienas iš tų senų gerų lietuviškų vaikų auginimo būdų – turi būti šilta)

Per praėjusias dienas, kadangi užpuolė negalavimai, praleidau nemažai laiko lovoj. Ir dabar ten esu, tai prisiskaičiau visokių dalykų. Ir į mano skaitymo ratą pateko visai naujas žurnalas “Londonietė”. Tiesa, jis kažkada jau buvo pasirodęs popieriniu formatu, tada vėl išėjo į internetą, ten puikiai vystėsi ir tobulėjo ir dabar, susikaupęs, atsinaujinęs žurnalas “Londonietė” – vėl popierinis. Turiu pasakyti, kad aš esu visai ne prasta žurnalų vartotoja, nors esu uždraudusi sau besaikį vartojimą, ir kokį nors moterišką paimu tik kai skrendu (man labiausiai RED patinka). Lietuviškus perku gana plačiai.

Taigi dabar apie „Londonietę“ parašysiu trumpą atsiliepimo pastraipą. Aš žurnalus labiausiai vertinu pagal tai, ar yra ką skaityti, ar nėra. Nors teoriškai visuose turėtų būti, ką skaityti, bet ne visuose yra. Tai “Londonietėje” yra. Net penki interviu su naujom, sėkmingom ir įdomiom moterim. Visos gyvena/-o UK arba Londone ir turi, ką papasakoti apie savo veiklą. Gražuolė Ieva ant viršelio – ne koks jums ten modelis, o Sičio klubo prezidentė ir rimta profesionalė. Man labai patiko interviu su Gabija Grušaite (čia mano pirmas skaitytas interviu su šia nauja autore, kol kas neturiu jos knygos, bet ketinu įsigyti (draugo žmona skaitė, sakė, paleist negalėjo), o perskaičius interviu autorės mintis tikrai knygą nusipirksiu). Žodžiu, viso čia neišpasakosiu. Žinoma, yra visko, ko rasi ir visuose žurnaluose: apie madą, apie gyvenimą, apie renginius, apie bla bla yra, ir apie maistą (receptais dalinasi Saulius is manovirtuvė.com).

Užtenka čia girti, tik noriu pasidžiaugti. Žinau, kad jis išleistas vedinas vieno žmogaus idėjos, minties ir ryžto, ir juodo darbo. Ir giriu žurnalą nė dėl to, kad “Londonietės” redaktorė Dovilė yra mano kursiokė, o dėl to, kad tikrai patinka. Tiesa, net man, beraštei, matoma viena kita klaidelė, bet tai nieko čia tokio, kaip sako anglai – teething problems (dygsta dantys). Kitas dalykas, viename interviu gana dažnai pavartotas žodis “fainas”. Ir šiaip, matosi, kad kadangi žurnalas leidžiamas Anglijoje, jo nepasiekia jokių lietuvių kalbos komisijų rankos, bet, manau, kad iki kito numerio neliks tų mažų klaidelių. Žurnalas rodysis kas tris mėnesius, o įsigyti galima lietuviškose parduotuvėse. Arba užsiprenumeruoti ir gausite paštu, kaip aš.