Oi, tikrai tikrai puikiai žinau, kokia niekinga yra šito recepto nuotrauka. Belekokia, telefonu bet kaip nufotografuota, o kur dar apšvietimas? Kur graži lėkštutė? Kur kaspinėliai? Avižų kodėl nepabarstyta? Ir medaus nepavarvinta? Kas čia per nuotrauka tokia, baisi baisuokliška, sugadinote apetitą mums, ponia, ir tiek… Štai aš ir susidūriau su dilema, ar dėti, ar ne, receptą, kuris yra labai puikus ir vartojamas, ir tinkamas, ar laukti dienos, kai ateis publikuojama nuotrauka ir tada jau publikuoti… Vis tik, manau, dėti, nors aš suprantu tikrai puikiai, kokios svarbios yra nuotraukos maisto tinklaraščių ir knygų, ir žurnalų begalybėje ir industrijoje… Bet vėlgi – tiesiog negaliu pakęsti pernelyg išdailintų ir iščiustytų, ir truputį netikrų, ir plastmasinių nuotraukų… Bet čia, manau, mano yra asmenybės problema… Nes negaliu pakęsti paviršiaus mylėtojų ir ypač tų, kurie sentimentaliai – infantiliai mykiantys… Pas mane viskas yra trumpai drūtai, tai va, tokia trumpa ir drūta nuotrauka bus, todėl ir savo vyrui gimtadienio proga šiais metais iškepiau flap jacks. Kas yra lankęsis UK, tai žino, kad šito gėrio ant kiekvieno kampo. Tai yra škotiškos kilmės saldumynas, labai paprastas: avižos, medus/cukrus/sirupas plius sviesto truputį ir viską suploti, ir iškepti… Iš tikro ir granola, ir flap jack’as yra tos pačios šeimos paukščiai, tik granola laisvamanė, o flap jack‘as – trumpas ir drūtas… Didžiausia bėda su juo, kad jis nesulimpa ir būna pernelyg drimbantis, t. y. trapus, bet jei nepagailėsite cukraus ir medaus, ir pakepsite ilgėliau, tai tos problemos kaip ir nelieka… Priedų prasimanyti galima ir reikia visokių, kokių tik spintelėje randasi ar šiaip norisi… Beje, mano naujausias atradimas – šokoladiniai avižiniai sausainiai, bet apie juos kada nors vėliau… Tas flap jack’as arba Avižų ir medaus batonėlis – labai gerai transportuojamas dalykas ir ilgai išsilaikantis.. Aš iš nurodyto kiekio iškepiau tikrai nemažai. Pusę atidaviau, kitą pusę pasilikau.