8241
Beatos virtuvė

Elniukas miške / Elk in the woods

(1)

Kai neplanuotai, tai puikiai visada ir išeina. Vakar nusišypsojo proga apsilankyti teatre, na, o po to, kaip gi čia dabar iš karto eisi namo? Jokiu būdu! Taigi, mano draugai geriausi sako, einam, ten kažkur, truputį paėjus, yra puikus pub’as-restoranas. Aš, niurgzla, buvau pasiryžusi eiti į pirmą pasitaikiusį, bet visa laimė, kad paėjėjome tas penkias minutes. Na ir patekome į tokį labai įdomų restoraną Elk in the woods. Įsikūręs malonioj gatvelių sangrūdoj, kur visokios antiques ir šiaip neeilinės parduotuvėlės Camden Pasage, madingajam Islingtone. Kažkaip visi pastaruoju metu mano lankyti restoranai buvo tokie matyti ir pažįstami. Na o šitas, nors ir paprastas, bet kitoks. Jame tikrai truputį jautiesi lyg kokioj miško trobelėj, kur nors Skandinavijoj būtum (nei aš ten buvus, nei ką, bet bandau įsivaizduoti). Ir šiaip, toks jausmas tarpinis – lyg pas bobutę kaime, jaukus, bet tuo pat ir madingas. Man labai patinka tokios atsipalaidavusios vietos. Daug netašyto medžio, labai gražus miško spalvų ir vaizdų tapetas ir ant sienų elniukų galvelės su rageliais. Baras akmeninis, kaip ir kriauklės tualetuose. Ir vėl tos pačios netašytos lentos. Žinoma, nebuvo nei vienos vietos, tik vienas laisvas stalas, bet ant jo užkalta reserved lentelė. Bet, pasirodo, kažkas atšaukė savo rezervaciją ir gavome mes tą stalą.Dar prieš pradedant apie maistą, man labai patiko, kad jie naudoja, matyt, iš visų kampų surinktus ir supirktus skirtingus, kartais sidabrinius, įrankius ir skirtingas, nenaujas lėkštes.

Na, o meniu tai labai įdomus ir puikus. Visa lenta prirašyta ypatingų dienos patiekalų. Tai vieni užsisakė Monkfish with panceta and salad on a bed of risotto… Dar buvo paimtas vienas senas geras piemenų pyragas. O aš, nors ne vegetarė, griebiau vegetarišką opciją, labai jau man patiko lentutės (board) pasiūlymas su keptais česnakais ir feta, žirnelių gvakamole, ir – dėmesio dėmesio! – burokėlių pagardu (beetroot and walnut dip), tada pakepta pitta duona, kukurūzų burbuolės, pomidoriukai ir salotos. Taigi apie maistą. Dėl žuvies ir risoto nuskambėjo vienas kitas nusiskundimas, kad žuvis truputį prėska, bet šoninė ten taisė situaciją, kiek galėjo, ir risotto buvo puikus. Šepardo pyragas buvo skanus, bet gal truputėlį skystokas (visi turime savo mėgstamą variantą tokių naminių patiekalų). Na, o mano lentutė su gėrybėmis buvo puiki puikiausia, tiesa, tą burokėlių pagardą galima buvo šiek tiek stipriau ir įdomiau pagaminti, bet svarbiausia, kad burokėliai, ar ne? Ir dėmesio dėmesio, kai jau visi savo suvalgė, aš vis dar knebinėjausi su daržovėmis ir niekaip nebaigiau… Bet vis tiek dešimt iš dešimt duočiau tai vietai, man labai patiko, ir jei aš kada nors turėsiu kokią kavinę, čeburėkinę ar cepelinininę, ant sienos ten puikuosis elnio ragai ir tulikas bus sukaltas iš netašytų lentų. Va tokia širdyje aš esu kaimietė…

Aha, kainos… Užkandžių mes nevalgėme, na, o pagrindinių patiekalų kainos nuo 10 iki 15 svarų. Ir vyno turi puikaus skanaus Malbeco.

Deserto taip pat neėmėme, tiek jau to… Apsieiti galima ir be jo… Bet eidami atgal iš restorano į gerbiamą Angel Tubą, spėkite, ką pamatėme??? O gi gerbiamą miesto merą Borisą Johnsoną… Tai šitą užmatymą užskaitau kaip desertą. Jis sau ėjo apsirengęs paprasta tokia pusilge žalsva striukyte ir kuprinę užsimetęs ant peties su savo susivėlusiais, išsiplaiksčiusiais gelsvais plaukais… Aš, žinoma, begėdiškai į jį spoksojau, nes gi įžymybę pamačiau, tai nesugebėjau susivaldyti… Toks visas paprastas, atrodantis kaip koks mokyklos direktorius ar universiteto dėstytojas žingsniavo jis sau namo…

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (1)
Komentarai
  1. […] pertraukos  galvojimo ir ketinimų ir pažadų, kad rašysiu toliau apie restoranus ir visokias viešas maitinimo įstaigas rašau ir vėl. Apie Londono restoranus, kažkaip garas išgaravo, bet vistiek tikiuosi neužmesti […]

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.