Mūsų Jurgis yra labai nagingas. Ir, pavyzdžiui, jei palieki minutei kompiuterį ir Jurgį viename kambaryje be priežiūros, tai tada labai greitai Jurgis eina to kompiuterio taisyti. Tai va, ne tik spaudyti klavišus, čia jau sena mada, daug įdomiau yra juos nurinkti, kaip saldainius nuo klaviatūros… Kadangi kompiuteris – laptopas, tai jam visai neblogai pavyksta. Jau kokius tris kartus taip buvo padirbėta su mūsų, su Tomu laptopais, kol šiandien iš ryto manasis buvo oficialiai pribaigtas ir nepataisomai nurinkta lygiai pusė ar daugiau klavišų. Na ką, – menka bėda, galima nusipirkti gal naują?? Bet dalykas tas, kad aš dar praėjusią savaitę paklojau nemenką pinigų sumelę, kad manąjį laptopą suremontuotų, patobulintų, naujų atminčių pridėtų ir t. t., nes nemanau, kad kas 2-3 metus reikia keisti kompiuterį… Tai va, dabar mano laptopas pusnuogis… Su juo nieko daryti negaliu, nes labai ilgai užtrunka ir nepatogu, ir t. t. Štai ir paaiškinimas, kodėl dabar rašau be lietuviško šrifto. Nes rašau iš Tomo kompiuterio, kur nemoku / nenoriu įdėti lietuviškumų… Na, bet gal ne pabaiga, dar Tomas užsakė klaviatūrą naują, tai kažkaip mėginsime uždėti naują ant seno laptopo… Ir tada jau laikysime jį po spyna… Taigi, nepykite, kad lietuviškų raidžių nėra… Tikiuosi, kada nors jos dar bus:)

Dabar apie orą ir maistą. Oras dabar jau tikrai rudeniškas, beveik žieminis, valgyti norisi šiltai ir tirštai. O be to, ir savo spintelių turinį noriu patuštinti, nes niekas netelpa, tai užvakar padariau tokį troškinuką. Aromatingą, skalsų, arabiškų naktų tema.