Tai kokių žinom pasakymų apie žuvį? “Žuvis pradeda pūti nuo galvos”, arba dar vienas: “Svečiai kaip žuvis – trečią dieną pradeda smirdėti”. Dėl svečių tai tikrai nesąmonė,  bet dėl žuvies pūvimo nuo galvos – tikrų tikriausia tiesa. Kaip sakant, liaudies išmintis visada byloja tiesą. Ir aš dabar savo patirtimi pasiremdama dar vieną tokį posakį galėčiau pridėti: jei eini į žuvies turgų, tai būk maloni, apsiauk botus, o ne sporbačiukus ir kelnes, kurios velkasi pažemiui, nes paskui smirdėsi kaip didžiausia supuvėlė žuvis. Va štai tokią gyvenimo pamoką aš išmokau.

O dabar apie žuvis akis ir turgų nuo pradžių. Praėjusį trečiadienį kėliausi 4.30 ryto, ankstyvas laikas, suprantama, nes po šešių penkiolika mes, kulinarijos mokinukai, vykom į ekskursiją į didžiausią ir garsiausią Londono žuvies turgų Billingsgate. Aš, aišku, noriu pasirodyti stropi ir išvažiuoju penktą ryto lygiai, nes kaip žinia, turgus visai kitoje miesto pusėje, nei kad aš esu. Dauguma dar miega, jokių kamščių, truputį pasukinėju ratais, nes kažkaip sugebėjau nutylinti navigaciją ir nebemokėjau pagarsinti, tai atsirandu prie užkardų prie įvažiavimo į Canary wharf. Canary wharf yra dangoraižiukų kvartalėlis, kur verda visokios bankinės ir finansinės periperitos ir biurai, tai po visų tų teroristinių grėsmių taip paprastai ten į patį vidurį tų gatvių neįvažiuosi. Sustojusi aš policininkui graudžiai raudu: aš į Billingsgate noriu patekti….  O tas turgus yra visai tų dangoraižių papėdėje. Nepaisant to, kad šalia, manau, kostiumuoti bankininkai ten nesilanko, bet po savo darbų, neabejoju, ryja austres su šampanu ir triauškina omarus, kurie atkeliavo būtent iš to turgaus.

Tikslių skaičių niekam nereikia, bet šis turgus didžiausias žemyninis turgus Anglijoje ir, be abejonės, įvairiausios faunos galintis pasiūlyti. Tūkstančiai tonų žuvies praeina pro šį turgų (apie 220 t per savaitę). Aišku, nereikia suprasti tiesiogiai, kad visokios tetutės, kaip aš, ateina, prisiperka tų žuvų ir eina su maišeliais, su kyšančiom lašišų uodegom namo. Daugiausia tai didmeninė prekyba, žuvies pirkliai parduoda, tada restoranų, žuvų parduotuvių (fishmongers) ir kito verslo atstovai perka dėžėm ir tonom, o paskui jau ir paprasti mirtingieji, kaip aš, gali įsigyti žuvelių.

Žuvis suplaukia iš 60 skirtingų pasaulio valstybių ir jų apie 150 rūšių. 45 procentai per turgų praeinančios žuvies užauginta pramoniniu būdu (kaip pasakyti lietuviškai farmed fish?), likusi dalis  – laukinės žuvys. Jei įdomu, o man pasirodė įdomu, kad pirmoje vietoje pasaulyje dirbtiniu būdu auginama žuvis yra tilapija, 2-oje karpis ir tik kokioje trečioje ar dar kažkelintoje – lašiša. Ir jei įdomu, laukinės ir fermoje užaugintos lašišos kaina skiriasi, bent jau kaip sakė vieni gerbtini, anot mūsų vedlės, lašišos prekeiviai, apie 10 ar net 15 kartų…

Mūsų iš mokyklos leido ateiti dvylikai, paskirstė po šešis vienoje grupėje ir pusantros valandos vaikšinėjom (šalom), pažindinamiesi su įvairaus tipo žuvimis ir jūros gėrybėmis. Mūsų vedlė – Billigsgate seafood training school direktorė CJ, kuri taip pat yra ir vienos išsamiausių knygų apie žuvį sudarytoja. CJ visus pažįsta, visi pažįsta ją ir kadangi dauguma, tiksliau, net ne dauguma, o visas šimtas procentų prekeivių yra vyrukai, tai jie jai dėmesio tikrai negaili (pvz. ant dėžės užrašo I LOVE  C J) ir t.t.

Ir ko ten tik nėra, ten tikrai yra visko, ko tik galėtum užsinorėti,  CJ su smagumu ima visokias žuvis ir gyvius iš dėžių ir demonstruoja,  kaip atpažinti, kaip neapsipirkti, į ką atkreipti dėmesį perkant žuvį ir t.t. Aš tokios gausybės ir visokybės gyvenime nesu mačiusi. Štai pavyzdžiui, šitiems omarams, kurie dydžio kaip nedidelis šuo, yra visas penkiasdešimt metų. Prekeiviai yra visokie: vieni specializuojasi tik gėrybėse, kiti šaldytose žuvyse, treti egzotiškose, dar kiti turi visokių ir pan. Na, kaip ir kiekvienam turguje.

Penkiasdešimtmetis omaras

Turgus veikia kas dieną nuo trijų valandų ryto ir ilsisi sekmadienį ir pirmadienį. Ramiausios dienos trečiadienis ir ketvirtadienis, o šeštadienį, aišku, reikia gerai pasistumdyti alkūnėm. Kadangi aš  artimiausių keletos dienų meniu jau buvau suplanavus, o šaldiklis ne guminis, tai šviežios žuvies, deja, nepirkau, nors pasirinkimas tikrai įspūdingas ir kainos labai palankios, bet paėmiau vieną kitą šaldytą dalyką.

Taigi, mieli studentai, kokia čia žuvis? O kokia čia? Vis karts nuo karto vietoj tikrindavo mūsų žinias mūsų vadovė, o va, štai čia, pasižiūrim – va, matot, akis apsiblausus, jau turbūt ne pati šviežiausia. Kaip ten bebūtų, perkant žuvį reikia žiūrėti, kad ji atrodytų patraukliai ir kvepėtų jūra, o ne žuvim (ar svečiais). Labai džiaugiuosi šia ekskursija ir kada nors, kai kokią žuvingą vakarienę planuosiu, tikrai verta nuvažiuoti.

Žuvies turgaus gėrybės

Įdomu stebėti, kaip visas turgus labai greitai, jau po kokios 7-tos valandos po truputį pakuojasi ir važiuoja kas sau. Tiesa, ne visi parduoda po mažai, kartais, kai nusiperki, čia pat neturi, o turi su kvituku eiti į sandėlį/šaldytuvą, kur gausi, už ką sumokėjai. Jau kai apėjom visus šviežios žuvies prekeivius, atėjo laikas ir rūkytiems dalykams, tai mums net vieną gabalą karšto rūkymo lašišos davė visiems paragauti, labai greitai mes tą gabalą sutaršėm – pasakiško skanumo. Tik bėda, kad tik dėžėm, o ne gabaliukais pardavinėja, bet pardavė puspilnę dėžę, kurią kaip mat išsidalinom.

Džiaugsmo nepaslėpsi, nukovus dėžę lašišos

O dabar grįškime prie kojų. Kaip žinia, žuviai geriausia laikymo temperatūra – vos keli laipsniai, ir ji visa apdėta ir uždėta ant ledų. Tie ledai tirpsta ir bėga žuvies kvapo ir skonio upeliais po visą turgaus betonuotą grindinį. Taigi, ant grindų geras centrimetras šalto vandens, oi, ne pyragai kojelėm be botų. Ir vėliau puikiausiai supratau, kad į mano sporbačius ir kelnes ne tik vanduo, bet ir žuvies skonis ir kvapas įsiskverbė. Tai likusią dienos dalį visur žuvies, ne pats maloniausias kvapas iš paskos vaikščiojo, ir net sportbačių geras nuplovimas nepadėjo. Pamoka išmokta, sportbačiai išskalbti.

O jei labai užsinorėjote žuvies, va, štai keletas receptų iš praeities: Lašiša su medum ir garstyčiom arba Kepta dorada su petražolėmis ir sviestu, arba Lašiša su kumpiu ir žalumynais, arba pats šviežiausias Upėtakis maiše. Skanaus!