8241
Beatos virtuvė

Kaip neišprotėti šį beprotišką mėnesį – You can be happy all the time!

(8)

Visi svajoja apie tobulas šventes, atrodo, kad bėgsim, bėgsim ir staiga ateis išsigelbėjimas, nušvitimas, palaima užlies mūsų širdis, o eglutė sulinks apstulbinta dovanų kalno…. Ir taip Jos ateina. Aš, net jei vakare ir susipykau su vyru dėl kalakuto marinavimo ir beveik norėjau mesti į jį visą tą kalakutą (tikrai, yra taip buvę ir dar galiu pasakyti kelintais metais), vis tiek prisiverčiu pajusti šventinę nuotaiką. Net ir kai būnu visai nusivariusi nuo kojų nuo visų kamščių, vakarėlių, sveikinimų ir dovanų medžioklės, aš vis tiek kažkaip sutvarkau save laimingam jausmui, tiesiog kaip kokia žąsis leidžia vandeniui nubėgti, taip aš nuveju šalin viską, kas man nepatinka…

Beatos virtuve_Beata_sventes

Nors mano geriausia draugė sako, kad aš turiu psichikos sutrikimą – nes man viskas visada gerai, aš tiesiog prisiverčiu jaustis gerai. Net jei kartais vienintelis dalykas, kurio noriu, yra atsigulti ant grindų arba į karštą vonią, arba gulėti ant sofos su žurnalu ir saldainiais. Arba galbūt aš noriu pasikeikti, taip ir padarau – išleidžiu porą rupūžių ir iš karto geriau! Jos – bac bac, ir nubėga, kažkur išgaruoja, geriau jas paleisti nei viduje laikyti. Tai va, ar rupūžes paleidžiu ar ant grindų paguliu, ir vis tiek, na, negaliu, kaip man patinka šventės ir toks pakylėjimas, kokį jaučiu artėjant Kalėdoms… Tikrai žinote, apie ką aš kalbu, tikrai jums, kaip ir man, labai norisi visus apdovanoti, visus prisiminti, visus apkabinti ir parodyti meilę, dėkingumą, simpatiją, užtvirtinti visokio tipo ryšius…

Ir aš jau kažkaip nustojau jaudintis dėl netvarkingų knygų lentynų ir spintelės, bet nesustojau svajoti, kad ateis diena, kai padarysiu savo rankomis vaikams Advento kalendorių, bet… Nepadarau jo ir tikrai netrankau galvos į sieną, ir net visai savęs nepersekioju vidiniu gestapu: oi, kokia tu nevykėlė ir vėl kažko nepadarei… Padarysiu kada nors būtinai, ir suprantu, kad norėdamas visko, galų gale negauni nieko, todėl eilinį kartą vaikai džiaugiasi šokoladiniu Advento kalendoriumi, kurį gauna iš Močiutės Anglijoje.

Ir žinote, kaip aš priimu šventes? Ramiai. Man svarbiausi yra keletas dalykų: nesigraužti ir nepersistengti. Tikrai esu prisigaminus ir graužaties, ir isterijos savo mamos ir namų šeimininkės karjeroje. Ir laikau didžiuliu laimėjimu, kad mūsų šeimos šventėse kiekvienais metais lieka vis mažiau maisto likučių ir vis daugiau atsiranda vietos pasivaikščiojimui…

Beatosvirtuve_Beata_eglute_2

Nemoku gražiai supakuoti dovanų ir paprastai tai darau paskutinę minutę. Dovanas superku gruodžio mėnesį ir tikrai ne spalį, ar rugpjūtį, ir mano dovanos mažai romantiškos ir labai praktiškos. Kartais visai nepataikau, ypač savo gyvenimo meilei, bet tai kas? Negi dėl to jis mane mylės mažiau? Šiais metais turėjau pasirinkti, ar kasmetinis prašmatnus pasibuvimas užsienyje, ar viena laisva diena namie ir vaiko koncertas, aišku, pasirinkau pastarąjį. Gal pagaliau darausi suaugusi? Nes suprantu, kad šventės ne apie blizgėjimą ir dovanų kalną, ir ne apie gražiausią suknelę ir smailiausius aukštakulnius, jos net ne apie būtinai visada pakilią nuotaiką. Šventės yra apie Taiką su savimi ir tais, kurie aplinkui, kad ir su šokoladiniu Advento kalendoriumi ir pižama bei vilnonėmis kojinėmis už dovaną.

Beatos virtuve_seima

Kad ir jūsų šventės būtų truputį lengvesnės ir paprastesnės, jei tik galėčiau jums pasitarnauti, išleidome naują, žiemos ir Kalėdų mano žurnalą „Beatos virtuvė“. Jame ne tik apie Kalėdas, bet ir šiaip, apie žiemą ir gyvenimą ir sielos dalykus, nes juk gyvenimas nesibaigia ir sausio mėnesį, o pasiruošti gruodžio finalui, galbūt, bus smagiau su mano žurnalu. Aš juo labai džiaugiuosi! Taigi, apie šventes, kurios ateina be isterijos ir be didelių išlaidų, ir prižadu nesimėtyti kalakutais, net negalvoti taip padaryti! Kalakutas mano šiais metais vėl taikiai guls į kibirą su sūrymu, ai, ką čia smulkiau pasakoti, viskas bus viduje, ir bloge nepamiršiu dar sudėti, ir apie antį, ir apie kalakutą, ir dar, tiesa, žąsis ir valgomos dovanos laukia… Žurnalo „Beatos virtuvė“ Kalėdinis numeris jau prekyboje!

Beatos virtuve_ziemos zurnalas

Ir pabaigai – daina: „Who says, you cant be happy all the time????? I’m still going to try…“ – Lighthouse family dainuoja taip, tai va, to ir linkiu, – You can be happy all the time! Manau, svarbiausia yra NEVER STOP TRYING.

Beatos virtuve_Kaledos

 

Print Friendly, PDF & Email
Komentarai
  1. Ieva parašė:

    Aciu Beata! Aciu labai labai! Va kaip tik to man ir reikejo dabar.. As irgi vis zadu pati padaryti vaikams advento kalendoriu, iskepti meduolini nameli, susitvarkyti spinteles, lentynas ir stalcius ir pati patenku i savo susikurta streso busena. Noriu viska padaryti tobulai, bet pamirstu, kad svarbiausia megautis ir buti dekingai uz tai, kas jau yra mano gyvenime. Siais metais mano vaikai irgi atidarineja sokoladinius advento kalendorius, o savo vyrui, kuris nupirko jau iskeptas meduolinio namelio sienas is sirdies padejojau. Nors vienu momentu norejau pasakyti: as juk sakiau, kad pati kepsiu! Vaikai sekmingai ir laimingai suklijavo nameli, man nereikejo nieko kepti ir tvarkyti virtuves… Ir nutariau negrauzti saves:) Miela Beata, tavo laidos ir irasai mane labai ikvepia ir palaiko. Aciu dar karta! Grazaus svenciu laukimo ir Jusu seimai! Aciu uz viska!

  2. Diana parašė:

    Beata, pačiu laiku laiku jūsų šitas iš širdies parašytas laiškas, mums…Ačiū. Nes būtent per tą bėgimą link tobulos šventės, per veržimąsį link stilingos eglutės, nuostabą keliančių dovanų ieškojimo, pamirštame svarbiausią- advento mums duotą ramybę. Jums irgi linksmų ir jaukių švenčių.

  3. Erika parašė:

    Jau svajoju apie naująjį žurnalą ir karštą vonią, kurioje jį skaitysiu… Geresnės relaksacijos ir nereikia 🙂

  4. Li parašė:

    Po ilgų pasižadėjimo metų vieną nuostabią praeitą žiemą mano vyresnėlė Advento kalendorių padarė mažei. Graudu iki saldumo iki šiol. Tiesiog palaima…

  5. Neringa parašė:

    Aciu. Taip paprastai ir taikliai…

  6. Emilija parašė:

    Koks gražus įrašas 🙂 Aš irgi pagalvojau, kad šiemet stengsiuosi, jog šventės ateitų be streso 🙂

  7. Giedrė parašė:

    Labai gražios mintys, kaip visada šiltos. Mano patirtis rodo, kad visais ankstesniais metais daug laiko praleisdavau visiems pasakodama, kaip aš neturiu laiko ramiai laukti švenčių, kepti namelius, sausainius, tvarkytis namų ir t.t. Paskui supratau, kad viskas dar ir kaip įmanoma. Pasirodo, labiausiai man norėjosi viską daryti lėtai, neskubant, one thing at time, tsakant:) Bet, kai supratau, kad tai tėra iliuzija (atostogų darbe metų gale šiukštu negaliu sau leisti), ėmiau viską daryti tiesiog vakarais po darbo. Pasirodo laiko yra! Tereikia grįžus po darbo paruošti paprastesnę vakarienę ar užsakyti picą (nuo pirktinių koldūnų irgi dar niekas nemirė), o likusį laiką ne spoksoti teliką, o kepti tą svajonių namelį arba gaminti kalendorių. Patikėkit, nuo tada jau treti metai mano namuose ir rankų darbo dovanos, ir nameliai ir sausainiai. Tiesiog neįmanoma visko aprėpti vienu metu, tad aš pasirinkau gruodžio vakarus šiek tiek „pasninke“, bet užtat įdomius:)

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.