Na ką, mielieji, geriausias dalykas, koks gali kartais atsitikti, yra blokada ir paskui koks virusiukas. Nes atsipūti, pagalvoji, paskui visokių paglostymų per galvą ir patarimų gauni. Tai vienas iš pasiūlymų buvo surengti konkursą ir dabar pagalvoju, o tai kodėl ne? Kodėl dabar konkursas turėtų būti blogas dalykas? Nebijokite, nereikės stoti į estafetę ir nereikės bėgt, įrodinėti, kas greitesnis (man tai tokie konkursai yra patys baisiausi. Aš vis dar su nerimu atsimenu tokią sporto dieną vaikų darželyje, kai reikėjo bėgimo estafetėje su mamom varžytis – smagu, bet koks stresas!!).
Apie konkursą. Ne paslaptis – tuoj Velykos, tai ruoškimės gal kažkaip bendrai? Vieni kitiems pagalbos ranką ištieskim? Ar kokį gelbėjimosi ratą netgi?? (Nors nereikia, aišku, čia dramatizuoti, su viskuo ir pačios/patys, be jokios pagalbos, susitvarkysit). Taigi, dabar taip sėdit, pagalvojat apie Velykas ir rašot, kaip jas švenčiat: kaip kiaušinius marginat (labai aktualu), kaip stalą ir namus puošiat, gal turite kokių mėgiamų ar ypatingų Velykinių receptų (nesvarbu, ar tai šaltiena, ar kiaulės galvos vyniotinis, ar veršienos kepsnys – viskas tinka) – visko lauksiu išplėstom rankom. Rašykite: beata@beatosvirtuve.lt
Jei neparašysite jūs, tai aš tada turėsiu prašyt visokių draugų ir artimųjų, kad apsimestų ir rašytų į konkursą, na, bet ar taip gražu? Tikrai ne. Tai nesikuklinkite ir negalvokite, kad neturit, ką pasiūlyt. Tikrai turit, net neabejoju, taigi pirmyn – į konkursą! Nes ateis Velykų Bobutė – pakutens padus. 🙂
Konkursu noriu dvigubos naudos pasiekti: 1. gauti visokių įdomių patarimų ir receptų, ir šiaip įžvalgų Velykinių (labai laukčiau su nuotraukomis ir iliustracijomis), kuriomis galėčiau padalinti čia, bloge. O antra: padovanot prijuosčių ir pirštinių konkurso nugalėtojams.
Žodžiu, bus trys prizinės vietos tikrai. Kadangi čia ne sporto varžybos ir niekas neskaičiuos sekundžių ir metrų, bet vistiek bendrom jėgom, kažkokiu supersensoriniu būdu nustatysime tuos, kuriuos apdovanot reikia. Dovanos bus prijuostės ir pirštinės, ir knygos.
Taip pat, Velykų proga Velykų Bobutė liepė prijuostėms greitai daryt nuolaidas. Tai kaip Bobutė sakė, taip Bronė ir padarė. Nuėję parduotuvėn pamatysite, kaip Bronė ten visokių nuolaidų pridarė.
Aš vis apie konkursą priminsiu. Tęskime jį, manau, savaičių porą. Na, beveik dvi bus, iki kokios balandžio 18 – 19 dienos.
Kokia saunuole Brone! Einu graziuju prijuosciu rinktis, jej 🙂
Na pirkau prijuoste be nuolaidos pries kelis menesius, tai kaina buvo tokia pati kokia dabar su nuolaida. Negrazu taip 🙁
Liux, gerumėlis Velykų proga 🙂
o kur reikia rasyti? 🙂
Kaip jums atsiųsti nuotraukas, nes jau antras bandymas nevykęs, laiškelis sugrįžo net ir sumažinus nuotraukas iki 300 KB 🙁
taip.. dėl prijuosčių pagalvosiu, nes pati nesinaudoju, nebent padovaanoti.. naudoju pirštines, bet neseniai įsigijau gerą (tiesa, vieną, bet užtenka), su paukšteliais ir nameliais.. 🙂 labai graži.. / dėl konkurso, tai tik žinau, kad yra paschos visokios, baltos, kaip varškė, įdomu iš ko jos gaminamos, ar skanios, nes neteko ragauti.. ketinau nusipirkti tą žurnalą su velykų receptais, bet dar to nepadariau.. kokie dar valgiai per velykas valgomi irgi nelabai žinau, gal velykų žolė? 🙂 …. bendrai pasiruošimas tikrai kažkoks būna visada – kažkiek pasitvarkom, lukštus ruošiamės, kojines, visokius įmanomus priedus dažymui.. kažkokias žoleles, kažkokius lipdukus, kas nesugeba dažyti, o tik užklijuoti…. vaško tam, kas kažkiek įgudęs… (mama ir aš)… 🙂 …. dažniausiai gaunasi mums tamsiais dažais ir lukštais, bei augalų motyvais marginti kiaušiniai.. tokie tamsiai mėlynai rusvai gelsvi, ar tamsiai žaliai gelsvi.. jie ir gražiausi.. tokie mistiniai.. žemėlapį primenantys.. seniau su rašalu tamsiai mėlyną spalvą išgaudavome… bet tai jau pasenusi metodika, nes nelabai sveika.. tai tiek kol kas..
Wow, Ieva Salvia, o labai sunku vasku marginti? As vis noriu sokiruoti cia italiska mano seima, jie cia nei dazo nei ka, perka sokoladinius kiausinius ir voila… Pati su mamyte dazydavau lukstais su visokiausiu zoleliu aplikacijomis, o mano sese kazkaip padaro marmurinius.
Beata, o galiu nusiusti i elektronini maila nuoroda, na kai tik parengsiu velykas? gal taip paprasciau, jeigu kazkas labai patiks tada siusiu i pasta atskira recepta, nes nuotraukos yra ganetinai dideles. Tiktu toks variantas?
PS: ir dar, ar tinkami tik lietuviski patiekalai, ar galima italisku?
Man tie visi autentiški marginimo būdai labai įspūdingi ir labai įdomūs, bet pažiūrėkit, kiek jiems dėmesio ir laiko reikia skirti??! kas šiais laikais tiek jo turi?? 🙂
Na, vašku numargint kelis kiaušinius daug laiko nereikia 🙂 čia parašymas ilgas ir detalus, gal todėl atrodo sudėtingai..o daugiausia laiko atima kiaušinių virimas ir vėsinimas..O tada sėdi ir darai, darai..Aš per valandą kokį 10 kiaušinių numarginu ir užtenka..Marginu dėl tradicijos, šiaip virtų kiaušinių net nemėgstu 🙂
Ir šiaip..kol kiaušiniai verda, visas priemones susiruoši, kol numargini, koks pyragas iškepa, mėsa pasimarinuoja..daržovės „baltai” mišrainei išverda 🙂 o tas valandą -dvi tikrai galima surast ir tradiciją formuot..Juk kiaušiniaus vis tiek vienaip ar kitaip marginam, ar ne?
JJurgita, jums, akivaizdžiai kiaušinių marginimo specialistei ir profesionalei, žinoma, kad viens ir du atrodo, o mums mėgėjoms, čia arti rocket science, hahahahahha
aš esu bandžiusi marginti vašku, tai deja deja, labai sunkiai ėjosi man ta veikla – nesu tokia kruopštuolė.. :)) Man paprasčiausi ir labiausiai įkandami būdai yra su svogūnų lukštais ir paskutinėjimas nudažytų kiaušinių.. bet kol kas kiaušiniais užsiima brangioji anyta, tai ramu 🙂
Pernai tarp velykinių pasidalinimų, čia, Beatos virtuvėje, buvo pasiūlymas apipaišyti vaškinėm kreidelėm, o tada nudažyti su dažais.
Juokaujat turbūt….Aš tiesiog taip užaugau, kaime iki studijų pradžios..Tai visada pas mus šventės, ypač Kalėdos ir Velykos buvo švenčiamos laikantis visų tradicijų, kurių perdavimu labai rūpinos jau a.a. Močiutė…Taigi, gerai atsimenu viską ir dabar jau kuriam kiek kitokias tradicijas – mieste kitaip viskas..
Yra įgūdžiai likę ir viskas, jokia aš ne profesionalė..bet kalbant apie tas senas tradicijas – jose daug gyvenimiškos tiesos, pvz, apie darbų padalijimą ir atlikimą visos velykinės savaitės metu ir pan. Tada ir nebūni pervargęs, „šventės” tampa Šventėmis..
Tradicijos yra šventas dalykas, aš sutinku, o , kai gyveni kitoje šalyje ir kartais nematai tiek entuziazmo. Man labai buvo keista, kad italai gi super katalikai, o per Kaledas tai neturi tu musiskiu 12 patiekalu, nededa sieno po staltiese ir tt… Kadangi turiu maza vaika, tai jau stengsiuos rodyti, idiegti tas manasias tradicijas ir jai, nuo pat mazu metu, manau yra svarbu, ir grazu.
As dabar dazau tuscius kiausiniu lukstus, is ju darysiu dekora langams. Dar, na cia ne lietuviska tradicija, o berods vokiska medi Velykini daryti ir puosti. Irgi darysiu. SUper, Jjurgita taip ir daryk, reikia marginti!!!! nes tuojaus isliks tik i phopne ir play station, taip ir nesuzinos kitos kartos kas buvo tas margutis.