8241
Beatos virtuvė

Vasaros knygos arba skaitai, vadinasi – atostogauji

(5)

Kas man yra rojus???? Daug dalykų, bet vienas topinių yra gulėt ir skaityt. Jaunystėj dar turėjau tokį labai žalingą įprotį, gulėt, skaityt ir valgyt saldainius. Įsivaizduojat??? Bet dabar, po atkaklių kovų su savimi pagaliau įveikiau, ir jau kokius dešimt metų tik guliu ir skaitau, saldainių nevalgau. Ha ha ha…

O šiaip tai, ką jau čia, neslėpsiu, tikrai neturiu laiko knygoms, ypač grožinėms, kuriuo metu jas turėčiau skaityt, kai ir taip mano diena paprastai būna 12-14 valandų ilgumo, čia kalbu apie visas savo profesijas. Ne tik knygų ir blogo rašytojos, bet ir mamos, beigi namų šeimininkės, draugės ir mylimosios. Patys suprantat, kad vakare, jei ir yra laiko dešimt minučių paskaitymui, tai tiktai tik dešimt minučių, maks, ir paskui išsijungi…Tai va, betgi tam buvo sugalvota vasara ir atostogos, kad galėtume skaityti. Na, bent jau aš taip galvoju. Ačiū Dievui už elektronines skaitykles, kaip mano kad štai mylimas kindle, nes kitaip būtų šakės. Koks nepatogumas temptis su savimi knygų toną. Bet skaityti knygas ir atostogauti yra malonumas, didysis. Galbūt kada nors, kai užaugs vaikai ir atlaisvės dienos, man geriausias dalykas atostogų metu bus kopti į kalnus ar savanoriauti dramblių prieglaudoje ir vėžliukų perykloje, bet kol kas man atostogos neatsiejamos nuo skaitymo. Žurnale klausėme žinomų, gražių ir protingų moterų, ką jos skaito vasarą, jos atsakė, o štai ir mano topas.

Ugnė Barauskaitė – „Vieno žmogaus bohema“. Ją pradėjau skaityti, kai tik pasirodė, ir žinote, kaip būna – paimi į rankas, pradedi skaityti ir iš karto jau pradedi gailėtis, kad baigsis. Aš Ugnės knygos laukiau ilgai, labai ilgai, visi, man atrodo, laukė. Skaitai ir kiekvienas žodis tau žinomas ir tikslus, ir nusileidžia ten kažkur už tavo odos. Skanumynas.

Ignas Staškevičius „Tapatybės kortelė“ – įgyta dar Knygų mugėje, nedidelės apimties, bet puikus įrodymas ir jums, ir man, kad mes gyvename moderniais laikais, ir žmogus nebūtinai visą savo gyvenimą turi pradirbti staklių ir varžtų gamykloje, ar kirpykloje, kiekvienas turime daug talentų, ir galime juos atskleisti. Kas galėjo pagalvoti, kad TOP vadybininkas, vadovas ir stategas dar ir labai gerai rašo. Ir atvirai.

Čia ir baikime su lietuviškomis knygomis, nes daugiau jų nebūčiau galėjus pasiimti į lagaminą. Dabar neriam į mano Kindle. Ten yra belekoks kiekis samples ir pačių knygų. Truputį kenčiu nuo noro apimti viską, bet dabar esu nusprendusi, kad skaitysiu vienu metu dvi: vieną grožinę, kitą – utilitarinę, na, kitaip tariant, savęs tobulinimui skirtą knygą.

The Beach“ –  filmą mačiau ir pamiršau, ir be to tai buvo taip seniai, atostogų, tiksliau – keliautojų romanas, ne, ne keliautojų, o apie žmones ieškančius rojaus. Apie tą amžiną rojaus paieškos svajonę, apie civilizaciją ir laukinę gamtą, apie tai, ko iš tiesų nori žmogaus širdis… Na, aš tai negyvenamoj saloj tikrai ilgai neišgyvenčiau…Perskaičiau su smagumu.

A Thousand splendid suns“ – knyga, kuri manęs laukė ilgai, nes buvo rekomenduota labai labai seniai. „Tu turi perskaityti“, – sakė mano draugė Vilma iš Londono, didelė knygų skaitytoja. Tai aš dabar jums, mano mielosios, sakau – jūs turite tai perskaityti. Kiek gali pakelti moteris? Kiek ir kokių išbandymų, ir kiek visokio skausmo, lenkiuosi tau žemai, Viešpatie, kad gimiau ten, kur gimiau, ir gyvenu tokį privilegijuotą gyvenimą. Perskaitę šią knygą apie Afganistaną galvosite visai kitaip… Neveltui ši knyga apdovanota nuo galvos iki kojų, topuose ir topuose, gražu ir skausminga. Bet tik skausme pabuvęs pamatai tikrą grožio ir ramybės svorį. Yra ir lietuviškai.

Gretchen Rubin – „Better then Before“. Dabar krapštau galvą ir mėginu atsiminti, kada, per kurias atostogas skaičiau jos knygą „the Happines project„??? Tikrai tai buvo atostogos, nes buvau pakylėta ir įkvėpta. Dar ši autorė parašė po to„Happier at home“ ir dabar „Better then before“. Sakiau, kad mėgstu visokias savitobulinimosi knygas, nevisada perskaitau jas visas, bet visada pravartu paskaityt ir įsikvėpti.

Na, ir dar viena, ši jau dovanų. Seniai perskaityta, bet priminsiu, nes tikrai labai verta. Norėčiau, kad ją perskaitytų visos moterys – šitą tai jau rekomendavau savo pavasario žurnale ir rekomenduosiu darsyk: „Netobulumo dovanos“… Brene Brown. Šitą reikia vis paskaityti nuolatos…

Tai va, moterys – gulkite ir skaitykite. Aš negaliu patikėti, pagaliau man atėjo tikros atostogos! Aš skaitau, ir perskaitau knygą per tris dienas… Esu laiminga.

Vaikai pliaze_jura

Print Friendly, PDF & Email
Komentarai
  1. kita Ieva parašė:

    o aš vis valgau skaitydama 😀 kartais knygai tenka gal 10 min. per dieną, o jei visai netenka, tai bloga diena 😀 iš savo pusės rekomenduoju V. Papievio „Odilė“, jei dar neskaitėt, ji visa tokia nuostabi, kad neina apsakyti. Iš užsienio autorių – visas Romain Gary. Visoms linkiu daugiau laiko knygoms 🙂

  2. Sigita parašė:

    Sutinku su Beata, kad knyga – vienas iš atostogų simbolių tiems, kurie mėgsta skaityti, bet visiškai neturi tam laiko. Atostogų pradžią „atšvenčiau“ su Janos Vagner knyga „Vongo ežeras“ https://korsigita.wordpress.com/2016/06/19/vongo-ezeras/
    Kadangi knyga nebuvo labai linksma, po jos „perbeldžiau“ vaikišką Titaniko versiją „Kasparas, kačių princas“. Rekomenduoju visiems vaikams, nes knyga – tikras gerumo, gailestingumo ir draugiškumo vadovėlis.

  3. Viktorija parašė:

    Atostogos ir knygos du neatsiejami dalykai (bent jau man). Nors ir darbymetis susijęs su knygomis (matyt todėl, kad to reikalauja mano specialybė). Pritarsiu tai, kuri siūlė paskaityti V. Papievio „Odilę arba oro uostų vienatvę”. Tai vienas didžiausių literatūrinių atradimų (bent jau man). Dar galėčiau rekomenduoti K. Sabaliauskatės „Silva rerum”. Pirmos dvi dalys susiskaitė labai skaniai ir lengvai, su trečiąja kovoju dabar – man ji sunkiausia iš visos trilogijos. Labai užkabino U. Eco „Nr. 0″. Savotiška knyga, bet vis dėlto, labai tinkama atostogoms. O galiausiai knyga, kuri visiškai skiriasi nuo mano skaitomos literatūros (bet ją gavau dovanų ir žmogus, vis dėlto, neprašovė) „Dievas visada keliauja incognito“. Lengva, pusiau drama, pusiau populiarioji psichologija, bet skaityti buvo lengva ir smagu. Skaitymas smagus dalykėlis, tik gaila, kad ne visada įmanoma jam rasti laiko. Linkiu, kad šiam malonumui laiko atsirastų kuo dažniau! 🙂

  4. Aurimas parašė:

    Beata, pamenu anksčiau tomis dienoms, kai paskaityti valandų nebeužtekdavote, klausydavote audioknygų… Dabar jų yra ir lietuvių kalba! Pvz Ugnės Barauskaitės „Vieno Žmogaus Bohema“ štai čia – įgarsinta pačios Ugnės! Ir dar tiesiai iš telefono – net Kindlo nereikia 🙂

  5. Evaldas parašė:

    Skaityti knygas yra tikras malonumas, daug keliaujančiam ir užsiėmusiam turbūt nelengva rasti laiko knygai, bet kai atsiranda, tai jau vualia

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.