8241
Beatos virtuvė

Užsienis Klaipėdoje, arba kam ta Barselona, jei yra Klaipėda???

(23)

Kiek kartų pastaruoju metu aš lankiausi Klaipėdoje? Keletą kartų vasarą… Bet tik iki kelto. Tada esu kartą pasiklydusi Klaipėdos prospektuose, kai važiavau iš Nidos pas draugę Klaipėdoje. Apsilankymo „Akropolyje“ ir „Statoile“ prieš važiuojant į Nidą taip pat neužskaitau. Geriausiai man pažįstama vieta be perkėlos ir draugės namų turbūt būtų „Pegaso“ knygynas, nes ten per metus pabuvojau du kartus. Knygynas didelis ir malonus ir netgi dviaukštis, ir abu kartus netgi turėjau mikrofoną… Šiaip, kadangi turiu draugų Palangoje, tai nakvoju ten. Bet šį kartą, kadangi mane į turnė lydėjo Vilma (bet čia LT Vilma, ne LND Vilma – man gyvenime pasisekė, nes turiu tris puikias Vilmas, po vieną skirtingose šalyse… Ir prijuostės jų garbei yra pavadintos: Vilma LND, Vilma Niujorkas ir Vilma Vilnius…), su ja nusprendėme nakvoti Klaipėdoje, nes ryte – planas į Šiaulius… Tad vakaras skirtas Klaipėdai. Turiu pasakyti, apsistojome mes uoste, prieplaukoje.

Buvom pavargę ir labai alkanos, taigi ilgiems vojažams nebuvome pasiruošusios… Žodžiu, grindiniuotom gatvėm iki senamiesčio ir viskas. Man viskas buvo taip nauja ir nepažįstama, kad aš sakiau, kad čia jaučiausi kaip užsienyje, bet man tai ir yra užsienis… Tik galiu įsivaizduoti, kaip smagu čia būna per Klaipėdos džiazą, kuris, anot Vilmos, yra geriausias džiazo festivalis Lietuvoje, jame groja pasaulinio lygio žvaigždės ir nereikia kloti šimtų už jų pasirodymus, nes miesto meras ir organizatoriai taip puikiai viską suruošia ir tokių rėmėjų prirenka, o klaipėdiečiai taip šėlsta ir savo miesto gera dvasia bei dar geresne muzika džiaugiasi, nebūtinai pirkdami brangius bilietus, ir kad tai atmosferai neprilygsta jokie kiti festivaliai… Va čia tai miesto dvasia – Privalai mylėti Klaipėdą…  Gal dėl to, kad prie jūros, gal dėl to, kad uostas, bet klaipėdiečiai man visada atrodo tokie su smagiu vėjeliu…

Kur pavalgyti? Aš nesiruošiau jokių namų darbų… Klausinėjom vieno, kito… Viena maloni mergina knygyne rekomendavo „La Cle“, tik perspėjo, kad būtinai reikia rezervuoti ir netgi davė telefoną, bet aš nesugebėjau niekam paskambinti. Man restorane svarbiausia, kad nebūtų iškrakmolytos atmosferos, kur visi įsitempia ir nėra to sunkiai apčiuopiamo ambience bei svetingumo auros, o tik noras pademonstruoti, kokie mes išmoningi ir kokį gražų restoraną turim. Bet mergina nuramino, kad „La Cle“ ne toks…

Planas buvo toks: nueisim į pirmą patikusią vietą, užkąsim kokį kąsniuką, išgersim taurę vyno ir tada padirbsim telefonais bei nuspręsim, kur einam. Ir ką jūs sau manote??? Ramiu žingsniu, be išankstinio plano, tik klausantis Vilmos pasakojimų apie Klaipėdos džiazą ateinam į pirmą vietą, kuri patinka, ir ta vieta yra „La Cle“, na va, ir viskas. Kai reikia, visada randi ir be didesnių pastangų.

 

 

Restoranas, aišku, pilnas, ir mane apima džiugesys – valio, radom, ir nereikės toliau niekur eiti. O nerimas dėl to, kad juk nerezervavom, tai negausim stalo… Bet stalą gaunam ir taip vadinamą chef‘s table, kur matom du jaunus vaikinus triūsiančius virtuvėje. Abu dirba tvarkingai, preciziškai, greitai. Aš, aišku, vis paspoksau. Panašią atvirą virtuvę turi „Zoe‘s“ ir šiek tiek „Lauro lapas“, daugiau neatsimenu… Nežinau, ar dėl mano nuotaikos, bet „La Cle“ man mažiausiai primena Lietuvą ir daugiau Europą – čia nėra Lietuvai būdingo tokio lengvo „užsiparinimo“, šitie klaipėdiečiai visai atsipūtę, nuo A iki Z. Viskas paprasta, bet servetėlės natūralaus pluošto ir medžiaginės, ir viskas truputį taip įgyventa ir gyva. Meniu toks, koks turi būti: trumpas ir aiškus bei sezoniškas (stirnienos dešrelės – porcija dosni ir gausi, stirnienos dešrelės kupinos žvėrienos skonio, bet ne sausos, aš tokių ragauju pirmą kartą).

 

 

Aš pradedu salotomis su kalafiorais ir krevetėmis, su krapų aliejumi ir spalvotomis marinuotomis morkomis.

Keista, bet įvairiaspalvės morkos dabar dažnai pasirodo mano akiratyje (Londone neseniai geltonų prisipirkus buvau). Toliau – apkeptos morkos su anties kojele. Antis – sultinga minkšta mėsa, o morkos – puikios, traškios. Uogų padažas čia labai tinkamas ir ne per saldus, ne per rūgštus, švelniai uogiškas ir tinkamas anties mėsai. O šefas – virėjas Valdas – netgi ateina papasakoti viską apie morkas (tiesa, jos importuotos iš Olandijos ir pavadintos „The Doors“ garbei: „Purple Haze“… Man tas rock‘n‘roll priedelis viską puikiai uždžiazuoja).

Tą vakarą manęs niekaip neapleido užsienio kelionės įspūdis, viskas buvo nauja, o tas šaltukas ir vandens jausmas aplink, ir šiaurietiška tamsa priminė Reikjaviką, todėl ir pirmą patiekalą, kurį užsisakiau, tai dėl krapų aliejaus, nes prisiminiau krapo restoraną („Dill“) Islandijoje.

Desertą praleidžiam, bet gaunam saldų komplimentą

„La Cle“ yra tikras atradimas, ir nesuprantu kodėl tokio nėra Vilniuje??? Bet, kaip paskui paaiškėja, kad Klaipėdoje viskas yra paprasčiau ir be pretenzijų.

Toliau paklausiame Valdo, kur eiti, ir einame link naujos vyninės „VinVino“…

 

 

Čia dar nėra nei vieno žmogaus, ir viskas nauja, bet ne taip, kad jaustumeis tarsi turi būti atsargus, kad neišteptum. Vyno parduotuvė–vyninė ir užkandžiai yra girdėtas ir žaibiškai LT išpopuliarėjęs konceptas. Pvz., Londone aš nežinau nei vienos tokios vietos. Nes arba aludė – neatsiejama angliškos kultūros dalis, arba restoranas, arba gastropubas – atsipūtęs kaip aludė, bet maistas kaip restorane. Taigi, vyninė. Mes su Vilma iš karto pradedam žvalgytis į langus: „Oi koks gražus pastatas, kaip viskas neperkrauta, ir rudo popieriaus servetėlės, ir žvakės, surištos su špagatu į pundelius“ ( puiki idėja pagyvinti šventiniam stalui).

 

 

Kadangi mūsų vakaro pokalbių tema sukasi ne tik apie Klaipėdos džiazą, bet ir apie klaipėdiečių kitoniškumą bei apie tai, kokia iš tiesų puiki buvo mūsų vakarienė „La Cle“, ir kaip svarbu tas betarpiškumas bei šeimininko jausmas maitinimo įstaigoje, tai tuoj pat išsikalbam su šeimininke „VinVino“. Maitinimo versle Marija jau daug metų. „VinVino“ – naujas, dar neveikia nei metų. Vasarą veikia kasdien, žiemos sezonu – savaitgaliais. Užkandžius gamina pati, vyną perka iš estų distributorių („nes man patinka, kaip jie dirba“). Antrame aukšte dar ir kulinarijos studija yra, kurią mums Marija parodo, kai turi vieną laisvą minutę. Ji aptarnauja visus viena, ir dar yra viena pagalbininkė bei jos vyras dirba prie kasos… Mes turime labai daug temų ir užkandžių, ir vyno. Vyninė prisipildo iki pilnumo vakarėjant. Tiek įspūdžių per vakarą???

 

 

Noriu tik pasakyt, kad mes vis planuojam važiuot kur nors į pietus merginų savaitgaliui… Gal į Barseloną? Gal į Berlyną? Gal į Stambulą? O gal Romą? Bet, žinote ką?.. Pagalvojom, kad gal į Klaipėdą???

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (23)
Komentarai
  1. Is Klaipedos parašė:

    Labai malonu skaityti zodizus apie gimta miesta,parasytus su tokia siluma ;).Tad ,mieloji Beata,ateinancia vasara ,esu tikra,Teatro aiksteje dziazuosi su klaipedieciais kartu :)!

  2. indrė parašė:

    kaip smagu skaityti, kad Beatai taip patiko mano miestas Klaipėda 🙂

  3. Veronika parašė:

    Dar viena gero maisto ir atsipūtusios nuotaikos vieta Klaipėdoje – restoranas „Ridikai“ prie Naujosios perkėlos. Labai rekomenduoju kitam vizitui į pajūrį!

  4. sk parašė:

    Beata, kada būtų galima gauti Jūsų parašą ant knygų? Kada būsite Vilniuje ir kuriam knygyne?

  5. M parašė:

    Smagiausia vieta Klaipedos mieste – Friedricho pasažas! O ypač vyninė!!!!

  6. Eve parašė:

    Beata, turbūt žinote apie šitą http://www.gordonswinebar.com/defaultm.php tai buvo mūsų vasaros atradimas, kai karšta galima sėdėt rūsy, o kai vėsiau po didžiuliais skėčiais jų skersgatvy (kažkaip kiemeliu tai sunku pavadinti). Vienas labai didelis vietos pliusas, kad joje mažai turistų – jie veikiausiai lengvo pelėsių kvapo išsigąsta.

  7. GretaJanson parašė:

    Atsiprassom uz pastaba bet ne barselona o barcelona

  8. Laimonas parašė:

    Na, o po malonumu skarandžiui, reikia peno sielai, todėl nepamirškite Klaipėdoje aplankyti „menu valgyklos“, gal pataikysite ant gardaus džiazovo, ar teatrališko „dienos patiekalo“ ? Nereiks laukti vasaros…

  9. Edita parašė:

    Jus saunuole, Beata! laukiame Jusu ir vasaros pradzioje Klaipedoje, kai pasakysite „kam vaziuoti i Naujaji Orleana – geriau i Klaipeda!“

  10. Ignas parašė:

    Del dziazu, tikrai taip! Kur bebuciau, kiekvienais metais darau viska, kad tomis dienomis grizciau i Klp. „Ar lietus ar vejai ar saules per daug..“ per sita festivali nesvarbu, visad viskas buna 100 balu 🙂

  11. Birute parašė:

    Suintrigavo antraste, nes as taip pat vadinu Klaipeda – uzsienis :). O atradau gal pries kokius septynis metus, kai Londone sutikta drauge pasiule pasisveciuoti. Iki to irgi buvo tik keltas ir juru muziejus. Pries pora metu, po poilsio Nidoj, specialiai uzsakiau ir nakvyne Klaipedoj, labai smagiai su vyru praleidom laika.

  12. Arūnas parašė:

    Beata, kai dar kartą būsi tame „užsienyje“, t.y. Klaipėdoje, būtinai užsuk pas mus išgerti arbatos.Turėsime ir prie arbatos kai ko, o virtuvė pas mus irgi neprasta :).

    Arūnas ir Erlanda Tverijonai

  13. Giedrė parašė:

    Mano antrajai pusei (ne klaipėdiečiui) didžiausią įspūdį padarė audringa Klaipėda. Nusitempiau per audrą ant molo (kaip tik dar ir jo gimtadienis tądien buvo), tai iki šiol negali pamiršti, kaip per tokį nemažą statinį bangos ritosi ir mus, stovinčius net ne ant, bet prie molo aptaškė. Linkiu visiems, nemačiusiems tokios Klaipėdos, ją pamatyti ir per stichijos šėlsmą. Pažadu, kad patiks. 🙂

  14. Aggie parašė:

    Jeigu grizciau gyventi i Lietuva, tai 100 kartu pagalvociau apie persikelima i Klaipeda, nors visi gimines – Vilniuje. Puikus miestas. O Barselona manes kazkodel nesuzavejo.

  15. […] „La Cle“ jau rašiau. Ir ten buvau praėjusią savaitę. Valgiau labai man atmintin įstrigusį maistą, ypač patiko […]

Palikite komentarą



Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.