8241
Beatos virtuvė

Uogienės reikalai – ir vėl braškės???

(15)

Klausykite, ką norite tą, sakykite, bet uogienės kartais reikia. Ir kai aš praėjusią savaitę išsiviriau savo uogienės, tai mano laimės barometras šovė į viršŲ keliariopai, na tokia jau laiminga buvau, tikrai labai. Išviriau nedaug, gal tik kokius šešis puslitriukus, bet vis tiek kokia laimė ir džiaugsmas. Manau, kad gal jų man ir mano šeimai visai užtektų… cha cha cha cha naivuolė.

Uogienė yra ypatingas dalykas, ir jei seniau ją virti reikėjo, nes kitos nebuvo, tai dabar lentynos lūžta nuo konfitiurų ir uogienių visokiausių. Aš nežvairuoju ir į pirktinę, man pati skaniausia pirktinė yra prancūziška klasika „bon maman“. Ypač aviečių. Bet kadangi aš štai jau ketvirtą mėnesį sėkmingai gyvenu Lietuvoje ir kiekvieną dieną tuo džiaugiuosi, dar kraudama lagaminus sakiau, kad noriu uogauti, grybauti ir uogienes virti, tai net nemanykite, kad esu atitrūkus nuo šio plano – nei truputį. Kiekvieną akimirką džiaugiuosi mažais dalykais: vasaros lietum, darželio gėlėm ir galimybe nusipirkti tikrų miško uogų, pavyzdžiui mėlynių. Londone tokių malonumų nėra ir nebuvo. Tad visi, kurie užsieniuose ir vis dar svarstote, ką daryti, aš jums sakau, nebegalvokite, o grįžkite. Lietuvoje gyventi geriausia ir uogienės čia geriausios.

Iš viso uogienė – tai mamiškas švelnumas ir naminės pagalvės jaukumas, nesvarbu kokia kokybiška bebūtų pirktinė uogienė, ten nerasite tiek aruodų meilės ir džiugesio naminio. Taigi įžanga padaryta, o dabar apie uogienę.

Braškių uogienę mane mokė virti kulinarijos mokykloje, ne šiaip sau. Taigi aš cha cha diplomuota uogienių virimo specialistė… Cha cha, tikrai ne. Bet suprantu vieną dalyką, kad daugelį yra seniai traumavusi braškių uogienė, kuri yra toks a la sirupas su pabliuškusiomis minkštomis braškėmis. Todėl suprantu, kad kai užsiminiau apie braškes, vienas kitas pradėjote prisiminti ir skųstis: oi, man braškių uogienė nepatinka. Taip, braškės neturi daug pektino, o būtent jis ir tirština uogienę. Be to, reikia tinkamai ilgai virti.

Aš viriau braškių ir juodųjų serbentų uogienę, nes pervertus užrašus iš mokslų, radau paskaitos apie uogienes ir marmeladus bei konfitiurus konspektą, kur mieloji mokytoja Sue pasakojo apie savo braškių ir serbentų uogienę…Ten buvo parašyta: very nice, third blackcurrants rest strawberies.

Štai tokią ir išviriau. Juolab, kad juodųjų serbentų lengvai radau. Taigi, ką daro serbentai: jie skolina spalvos ir sodrumo braškėms bei taip reikalingo pektino. Aš ją viriau taip: braškes ėmiau gražuoles mažulytes, bet sveikas, tvirtas, saldžias, gražias. Jų buvo apie  1,6 kg ir apie 400 g juodųjų serbentų, plius kilogramas cukraus ir vienos citrinos sultys.

Uogos sutrinamos, tada į puodą cukrus ir citrinos sultys, ir verdam ant nedidelės ugnelės. Viskas suputos, bet tų putų nepulkite graibyti, maždaug po valandėlės konservatyvaus kunkuliavimo (todėl ir ugnis turi būti rami) putų sumažės ir tik pabaigoje nugriebsite keletą šaukštų. Aš, tiesą sakant, neįsidėmėjau, kiek ji virė, bet valandą tai tikrai.

Paskui stiklainius išploviau karštu vandeniu, leidau išdžiūti, supyliau karštą uogienę ir užsukau. Žinau, kad greičiausiai žiemos jie nesulauks 🙂

Va štai taip su ta uogiene. Ji man pašėlusiai gardi, tokia macna ir turtinga. Sako, serbentai jaučiasi, man jie labai harmoningai su braškėmis susilieja.

Tikiuos, kad dar vien braškių uogienės išsivirti pavyks.

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (15)
Komentarai
  1. Vilmantė parašė:

    Tikra teisybė, Beata, apie braškes su juodais serbentais! Kažkodėl irgi šiemet pirmą kartą šovė mintis išsivirti tokios uogienės. (Knygų neskaičiau, tiesiog taip gavosi, kad geroji kaimynė padovanojo krepšelį braškių ir serbentų). Tai pamaniau, kad bus per daug darbo virti atskirai. Dar paskaninau ją mėtomis. Gavosi superinė uogienė!!!

  2. Sonata parašė:

    Tokią uogienę praeitą vasarą sumixavau iš nuobodulio, tai šeima vienų braškių uogienės sakėsi nebenorinti 😉 Tiesa, dar išbandžiau ir kitokį variantą: braškės 3/5 + serbentai juodieji 1/5 + vyšnios 1/5 – prabangi uogienė. Bandykite 😉

  3. vilma parašė:

    Aš verdu braškes su mėlynem ir dar dedu nors 1 litrq žemuogių mmm 🙂 pati skaniausia uogienė.Visas šias uogas pertrinu ,kas skanavo visi sakė ,kad labaiiii skanu :).Pabandykit tikrai nenusivilsit :).

  4. Erika parašė:

    Ir as sia vasara pirma syki viriau braskiu uogiene, turejau pora kg, bet kol iki namu gryzom liko nebedaug, nes lb skanios, sode augintos:) Uogiene gavosi skystoka, nes naudojau paprasta cukru, bet ja naudojam ir kaip sirupa ir kaip uogiene, jau beveik visa suvalgem 😀 teks vaziuoti is mamos pasiimti kelis, ji sake irgi vire, tik su specialiu cukrum:)

  5. Natali parašė:

    Beata, rašai, kad “ Tad visi, kurie užsieniuose ir vis dar svarstote, ką daryti, aš jums sakau, nebegalvokite, o grįžkite. Lietuvoje gyventi geriausia ir uogienės čia geriausios.“
    Skaudu, bet… Lietuvoje tektų gyventi iš pašalpos(arba labai mažo, tiesiog pašalpinio atlyginimo) ir vaikai netektų daugelio gerų dalykų kuriuos turi gyvendami užsienyje…
    Jūsų mintys apie grįžimą neteisingos ir Lietuvoje tikrai nėra geriausia gyventi bei auginti vaikus!
    O nuosavų braškių galima užsiauginti ir užsienyje gyvenant- tai ne problema!

  6. A. parašė:

    Nustokite kaltinti valstybę dėl to, ko patys nepasiekėte/nesukūrėte. Yra daug sėkmingų ir laimingų žmonių Lietuvoje, kuriems gero darbo ir socialinės padėties niekas iš viršaus nenuleido, reikia daugiau dirbti, norėti, siekti… Pradėti nuo savęs, o ne ieškoti kaltų. Amžina diskusija apie emigraciją, tačiau niekas nepaneigs, kad Lietuvoje gyventi gera…užsienyje taip pat, jeigu ten jaučiatės tai, kuo norite būti.

    • Natali parašė:

      To – A.

      O kas kaltina valstybę? Apie ką tu čia?

      Beje, užsienyje taip pat reikia labai daug dirbti norint pasiekti gerovę, bet… tenais tai padaryti sekasi lengviau, geriau, greičiau…

      O braškių uogienę aš verdu kaip ir Vilma- su mėlynėm, žemuogėm, gervuogėm… labai skanu…, beje- braškės iš savo daržo, o kitos uogos iš pamiškių, laukų… pasirenkame bevaikšiodami… mat laikome didelį šunį su kuriuo reikia kasdien labai daug vaikščioti… nauda ir gerovė kartu… 🙂

  7. KRISTINA parašė:

    Kodėl taip ilgai verdat uogienes, nelieka vitaminų, juk geriausias būdas užpilti uogas cukrum,i palaikyti per naktį o paskui tik užvirus į stiklainius.Tokiu būdu uogos nepakeičia natūralios spalvos ir labiau naudingos.

  8. Natali parašė:

    Beje, siemet vasara labai silta ir faina ir Anglijoje, ir Airijoje… Dienos siltos, malonios, netgi pasakyciau, kad karstos, ir lietucio nera tokio pastovaus- siumetine vasara visiskai neprimena tu dregnu ir vesoku vasaru kurios pastoviai vyrauja salyne…
    Na o apsilankius Plymouth’e, Brighton’e pasijauti tarsi Ispanijoje ar Lietuvoje- smeleti didziuliai pliazai, smelio kopos, kalvos, pajurio pusynai, kaimeliuose vynuogynai…

  9. Dalia parašė:

    Beata, o uogos sutrinamos kaip – saukstu siek tiek patrinamos ar blenderiu sutraiskomos iki galo? 🙂 Ar cia pagal skoni kiekvienam? 🙂

  10. Jūratė parašė:

    Išbandžiau ir labai patiko !!! Nuostabiai skani uogienė, ačiū už idėją Beata 🙂

  11. Agni parašė:

    hm is tikro, kad ‘tikros’ uogienes skonis nesulyginamas.. Dar ant tokio skrebucio, kaip nuotraukoje. niam

  12. Joana parašė:

    Pas mane, kai sunoksta braškės tai nei mėlynės, nei juodieji serbentai, o tuo labiau gervuogės dar neprinokę,tik žemuogėlės raudonuoja. Taigi, negaliu pasinaudoti tokiais gerais patarimais. Bet aš visuomet turiu praeitų metų juodųjų serbentų sulčių, kurias pilu į daugumą verdamų uogienių, o braškėmis naudoju ne tik juodųjų serbentų, bet ir raudonųjų sultys.

  13. aretuska parašė:

    pabandykit juod. serbentus su apelsinais.apelsinus reikia nuplikyti verdanciu vandeniu ir sumalti mesmale su visa zieve.cukraus dedu apie kilograma uogu masei.

  14. Aistė parašė:

    Sveiki, jusų braškių uogienė tikrai nuostabi. Jaučiu kad žiemos tai tikrai nesulauks. Paragavau ir poto ilgai galvojau, kokia čia sudėtis, kad tokia skani. Ačiū už receptą:)

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.