Drauge Pam sako, kad, kai moteris laukiasi ir ją traukia prie saldumynų, tai gims mergaitė, na, o jei prie sūrumų ir rūgštumų – gims berniukas. Aišku, moksliškai neištirtas ir neįrodytas teiginys, bet, kai Jurgis buvo mano pilve (tada dar nežinojom, kad Jurgis ten), tai mano mėgstamiausias patiekalas ever buvo troškinti rauginti kopūstai arba vadinami souerkraut…. čia, aišku, vokiečių nacionalinis patiekalas, bet ne ką mažiau ir nacionalinis lietuvių patiekalas…

Su kopūstais raugintais yra problema: ne visada gali įsigyti tinkamų, kai kada jie būna itin bjaurūs, minkšti, per rūgštūs ir t.t. aš čia londone bandžiau ir lenkiškų, ir dar ten kažkokių, bet geriausi buvo Saisbury’s sourkrout: labai smulkiai pjaustyti, su gera gera rūgštele, kieti ir balti.

Apie raugintus kopūstus galėčiau daug papasakoti, nes mano mylima bobutė Barbora buvo tikra šito dalyko meistrė, puikiai atsimenu, kaip sechkavodavo su tokia didele medine pjaustykle baltas kopūsto galvas ir raugdavo didelėse bačkose, statydavo į rūsį ir ant dangčio pasodindavo didelį akmenį, paskui tie kopūstai rūgdavo rūsyje ir visada buvo labai skanūs…. kieti ir tinkamai išrūgę, net seilė varva dabar tuos mano bobutės kopūstus prisiminus. Taigi, galiu sakyt, kad nuo mažens žinau, kas yra geri rauginti kopūstai, deja, pati kopūstų raugti nemoku, bet gal kada nors pabandysiu?

užteks gražbyliauti: prieš keletą dienų atradau spintelėje stiklainį Kėdainių konservų fabriko raugintų kopūstų ir nesusilaikiau….

reikės:

pusę stiklainio raugintų kopūstų

3-4 morkos (morkų dedu beveik tiek pat, kiek kopūstų)

geros rūkytos šoninės

2 vidutiniai svogūnai

300 ml pasatos (pomidorų tyrės be sėklų, tiks ir konservuoti pomidorai savo sultyse, be odelių)

vandens

2 šaukštai balto vyno acto, kmynų, muskato riešuto keletas patarkavimų, pipirų, druskos ir džiovintų čiobrelių

jei turite geros, truputį riebios rūkytos šoninės, tai ją smulkiai supjaustykite ir pačirškinkite keptuvėje, kad iš jos išbėgtų riebalai ir ten pakepinkite smulkiai pjaustytą svogūną. (jei tik iš šoninės išbėgusių riebalų neužtenka, įpilkite aliejaus) Kai svogūnai apkepė, suminkštėjo ir pasidarė permatomi, juos pastumkite į šoną ir įberkite kmynų į riebalus, kad jie juose truputėlį apšiltų ir pradėtų skleisti savo aromatą. Tada dėkite stambiai tarkuotas morkas ir leiskite joms truputį pasitroškinti. kai morkos keletą minučių pasitroškins su svogūnais, sudėkite kopūstus, įdėkite prieskonius: muskato riešuto truputėlį, druskos, pipirų ir čiobrelio keletą šakelių (gavau dovanų nuo Martynuko – puikios lietuviškos čiobrelių arbatos, tai ne tik arbatai naudojam:)

dabar beliko tik užpilti viską su pomidorų tyre ir trupučiu vandens (skysčio turi būti tik šiek tiek apsemti, bet tik ne per daug, nes bus sriuba) troškinti uždengtam puode ant mažutės ugnies gerą valandą. Labai labai skanu ir labai rudeniška…