0Rugsėjo pirmoji lai lai lai lai. Iš tiesų, kaip bebūtų – nesvarbu, ar einate į mokyklą, ar vaikus vedate į mokyklą, ar nevedate, ar tiesiog negalite atsidžiaugti, kad, ačiū aukščiausiajam, su mokslais baigta ir dabar ta rugsėjo pirmoji nieko nereiškia. Kaip ten bebūtų ypač Lietuvoje, tai niekur nepasislėpsite nuo šios šventinės datos… Policija patruliuoja, gėlių pardavėjos rankomis trina, visokie direktoriai užmerkia akis, kai jų darbuotojai vėluoja į darbą, vaikai bliauna ir ožiuojasi, visi susijaudinę ir pasitempę – rugsėjo pirmoji. Taip jau atsitiko mano gyvenime, kad aš sugebėjau gimti rugsėjo pirmosios išvakarėse, tai reiškia, kad rugsėjo pirmoji – mano naujų metų pirma diena. Ir niekada žmogus negali tikro gimtadienio pasidaryti, nes kitą dieną reikia kažkur eiti… Bet iš tiesų, tai labai gera šita data yra, paskutinė vasaros diena, ir kažkaip visada tos šventės būdavo švenčiamos. Štai, pavyzdžiui, Anglijoje nėra jokios tokios vienos startinės dienos, mokyklos pradeda vaikus atgal priiminėti kada tik užsimano rugsėjo mėnesį, škotai iš vis į mokyklas eina rugpjūtį… Šiais metais ir aš vesiu savo ponią į mokyklą, bet tik vėliau nei ta rugsėjo pirmoji.
Tai štai, visi nueis į mokyklą ar universitetą, ar kokią kolegiją, ar darželį, po to vis tiek šeimos ar draugų rate bus kažkaip paminima ta garbinga pradžia. Vieni eis į masinius renginius, kiti varys į piceriją. Ir aš kažkaip susimąsčiau, o ką aš daryčiau tai rugsėjo pirmajai?… Ir supratau viską gerai gerai apmąsčiusi ir pasvėrusi visus už ir prieš, kad vis tik, kaip ten bebūtų, geriausias, jaukiausias ir labiausiai namais kvepiantis patiekalas yra kepta višta. Į kurią pusę besuktum, ją kiekvienas gali prisitaikyti savo skoniui. Aš jau esu kažkada publikavusi keptos vištos receptą, ir net knygoje jis yra. Bet iš tiesų keptai vištai net nereikia recepto… Nes visi namuose ją daro savaip, vieni sodina ant butelio, kiti ištiesia, dar kiti storai tepa su cinamonu, galima keptai vištai skirti visą knygą… (kas, beje, jau yra padaryta). Kepta višta vienodai tinka ir sekmadienio pietums, ir draugų vakarui, ir… rugsėjo pirmosios iškilmingai vakarienei. Kai aš nežinau ką gaminti, svečiams ar sau visada renkuosi keptą vištą, nes tai garantuota šimtaprocentinė sėkmė ir suaugusių, ir vaikų akyse. Namai ir namų virtuvė – tikrai ne restoranas, čia nereikia nieko stebinti ir priblokšti, čia reikia mylėti ir dalintis, o kepta višta būtent tai ir yra.

Mano dažniausiai naudojami prieskoniai vištai paprastai neapsieina be kmyno ir česnako, kitaip tariant – tradicinis lietuviškas variantas. Bet šį sekmadienį dariau kitą, ne mažiau gerą ir sėkmingą prieskoninių žolių variantą. Rozmarinas ir čiobrelis – kieme randami, raudonėlis (oregano) spintelėje džiovinti. Iš tiesų, tai – dažniausiai mano naudojamos prieskoninės žolės, kurias ir sumaišiau. Dar šiek tiek trinto česnako ir alyvuogių aliejaus bei druskos ir pipirų. Vištą tokiu prieskonių mišiniu ištryniau. Beje, vištą aš ne visada spėju pamarinuoti iš anksto, tai būna taip, kad ištraukiu vištą, ištrinu prieskoniais, paguli ji vieniša ant skardos dešimt minučių, kol paruošiu šalia daržoves ir „ačiū už dėmesį, keliaukite, ponia, į orkaitę“. Aš niekada vištos nepalieku ant skardos, ne dėl to, kad nenoriu pasmerkti jos vienatvei, tiesiog gaila tų nuostabių sulčių, kurios išsiskiria, tad šalia būtiniausiai dedu visokių daržovių ar daržovių ir vaisių (obuolių, slyvų). Daržoves (morkos, porai, saldžios bulvės ir paprastos bulvės) supjaustau stambiai, kitaip tariant, belekaip į dubenį. Nuo česnako galvos nulupu pirmą išorinį sluoksnį, išdalinu skiltelėmis, bet jų nenulupu, ir metu visą tą galvą prie daržovių arba netgi dvi, jei jos mažesnės. Tada jas pabarstau druska, įmetu tų pačių smulkintų prieskonių: čiobrelio, rozmarino, raudonėlio, pipirų grūstų, 1 citrinos sulčių, 2-3 šaukštus aliejaus. Viską permaišau ir šalia vištos dedu. Kepti, jei turite laiko, galite ilgai ir lėtai. Pirmiausia apie 10 minučių 220 C karštumo orkaitėje, kad višta ir daržovės sušiltų, tada sumažiname iki 160 C ir galite eiti gėlių pirkti ar pokaičio miego miegoti, ar kilimų siurbti, ar į bažnyčią. Žodžiu, kaip kam patinka ir tinka. Po dviejų valandų višta minkštutėlė, iškepusi, daržovės – minkštos, saldžios, ypatingos, o aplinkui pilna malonaus skysčio. Rojus, o ne maistas. Dabar detaliau.