Kai sergi, valgai sriubą, kai sergi tonzilitu (pati nusistačiau diagnozę) nieko negali valgyt, bet bandai valgyt sriubą…. Nori, kad sriuba būtų paprasta ir naminė. Šita sriuba ypatinga tuo, kad joje yra labai mažai ingridientų, ir ji yra puikus trintos ir paprastos sriubos mixas.
Trintas sriubas dabar verdu retai. Trintos sriubos mano valgytojams netinka, nes jie valgydami negali indentifikuoti kur morka, kur bulvė, kur mėsytė ir t.t.
O rezultatas šios sriubos labai mielai jaukiai naminis…
Reikės: skaldytų žirnių, svogūno, keletos morkų, saliero stiebo, šoninės.
Pirmiausia – į vidutinį puodą įpilam apie stiklinę ar daugiau žirnių, įdedam vištienos sultinio porą kubelių, lauro lapą, pipirų ir paliekam virti… ir pamirštam (beveik) – einam užsiimti kokiais nors svarbiais namų ruošos dalykais arba gulim ir skaitom… (aš tuo metu iškraustau indaplovę, pvz.), po pusvalandžio žirniai jau turėtų panašėti į išvirusius. Tai tada pradedam ruošti kitus dalykus.
Ant keptuvės pačirškinam šoninę, išsiskyrus riebalams, juose pakepinam smulkiai smulkiausiai pjaustytą svogūną (jei reibalų trūksta, įdedam sviesto), kai šis iškepa, dedam smulkiai smulkiausiai smulkintą saliero stiebą. Morkas nuskutam ir susipjaustom patinkančiom figūrėlėm (galima širdutėm), bet paprasčiausia kvadratėliais 🙂
Žirniai jau turėtų būti jau išvirę, ir bepradedantys byrėti.. Nes sultinys bus jau drumzlinas, dabar beliko tik sudėti morkas ir keptuvės turinį į sriubą, ir palikti dar pavirti penkiolika minučių maximum.
Smagiausia yra tai, kad pabaigoje žirniai pasileidžia, sriuba yra tirštoka, labai gražios spalvos, švelni ir net truputį saldi, labai paprasta ir labai skanu…