Jau per vėlu kalbėti apie smėlį batuose, nes trumpos atostogos Nidoje baigėsi prieš savaitę, bet didžiausiam mano siaubui galutinai lagaminą iškroviau tik vakar, ką tai galėtų reikšti? Gal kad turiu per daug rūbų? Arba esu apsileidusi? Na, visi mes kartais turime per daug, bet dažniausiai tai per mažai rūbų. Man dabar nei rūbai, nei lagaminai nerūpi, visai kiti dalykai ant galvos sėdi, bet apie juos kalbėjau. Taigi, nesikartosiu.  Trumpai apie Nidą pasidalinsiu, nes noriu pasisakyti apie dalykus, kurie man įstrigo.

Skrydis:  Laiko taupymo sumetimais skridom tiesiai į Palangą. Deja deja, iš Londono į LT pajūrį tiesiogiai patekti nėra galimybių, (bet atrodo, kad kažkada lyg buvo toks skrydis?), taigi, skridom per Oslą. London Heathrow – Oslas – Palanga. Aš buvau viena su abiem vaikais, ir skrydis net su sujungimais buvo labai malonus ir greitas.  9 ryto Lietuvos laiku išskridę iš Heathrow, antrą dienos jau buvom Palangoj.

Smėlis. Nidos paplūdimiai ir kopos tušti ir nenukopijuojami.  Pilys iš kibirų statosi sėkmingai. Vietos daugiau nei gali kada nors prireikti. Į tolius žiūrint  daug galimybių  galvai pravėdinti.

Jūra. Vaikai yra ruoniai – tai seniai žinomas faktas, jiems oro ir vandens temperatūra yra visai nesvarbi. Svarbu, kad smagu. Man temperatūra to vandens truputį  svarbi,  pojūtį įkišus koją į vandenį galėčiau apibūdinti taip: įkišau koją į stiklinę vandens su ledu, sutraukia visą giminę nuo šalčio. Maudytis man dar anksti. Vaikams, jau sakiau, vienodai rodo, ir 11 laipsnių yra labai gerai.

Maistas: piknikas kopose, patys žinote, baigiasi smėliu dantyse, bet nuo to tikrai jis ne blogesnis. Žvelgiant į jūrą ir su smėliu viskas pasidaro pasakiško skanumo. Po gero pasibuvimo prie jūros vaikai suvalgo visą sriubą su visom, net ir pačiom žaliausiom daržovėm, jokių „kas čia? šito nenoriu“. Suvalgo visą dubenį daržovių sriubos ir paprašo dar.

Puodai: puodai, bliūdai, šakutės, stiklinės ir dubenėliai labai svarbu, todėl niu niu niu šeimininkams apartamentų, kurie neaprūpina visais reikiamais rakandais, bet tada dar labiau įvertini, kokie geri yra nuosavi puodai ir keptuvės, ir išsisuki su tuo, ką randi, arba pasiskolini iš pačių nuostabiausių žmonių.

Viešas maitinimas: neįsibėgėjęs, „Kaštonas“ vis dar daro sumuštinius pačius geriausius, ir man patinka savo požiūriu į aplinką ir klausoma muzika. „Kitchenas“ erdviai tuščias, su vieno iš šeimininkų sukaltu šviežutėliu baru, jų staffas pats nuostabiausias, meniu – kaip Vilniuje, tik truputį reikia pasukti galvą užsakinėjant maistą vaikams. Suaugusieji palepinti pasirinkimu, vaikams maisto gali gaut specialiai, bet turi žinot, kad gali gaut ir klaust. „Niduso“ staffas lygiai taip pat nuostabus, tik vyresnis ir truputį moteriškesnis (mano draugė „Niduse“ atostogavusi viena su trim mažais vaikais (vienas kūdikis) patyrė jų paslaugumą, nes jie jai net vaikus pažiūrėdavo, kol ji su kūdikiu tvarkydavosi, ir, manau, jie turi geriausią Nidoje vaikišką meniu, kuriame yra net košė kūdikiams, daugiau niekur nebuvom.

Jausmas: pats nuostabiausias. Ar jau laukiat savo atostogų? Aš, vasarą pradėjus trumpom atostogom, toliau išsijuosus dirbsiu iki pat jos pabaigos: turiu baigti knygą ir dar laukia Olimpiada – ar jau gyriausi? Dirbsiu su LRT olimpinių transliacijų komanda, ruošiu reportažus ir, žinoma, laukia naujas TV3 sezonas.

O aš dabar nupūčiau dulkes nuo  tokio recepto, kuris pasirodė bloge prieš tris metus, paskui sėkmingai emigravo į pirmą knygą, cukinijų, varškės ir lašišos blynai, cukinijų blynai yra visada gerai, o kai kurie receptai – nesensta.