Šiandien visai neturiu sveikatos ir eilinį sykį prisigėriau kavos per daug… Vakar buvau labai smagios ir skanios vakarienės mėgstamoj ir puikioj vietoj. O Jurgis naktį kažkaip sugalvojo, kad jam reikia atsikelti ir truputį pakalbėti, ir pasiaiškinti, kas darosi… Tai penkis kartus turėjau eiti žiūrėti, kas darosi, ir kalbėti… Jurgi, miegok… Jurgi, miegok… Dada, tute, tute, mama, mama, neee, baby, sese… Man sakė jis atgal… Na, bet be skandalų ramiai pasikalbėjo ir nuėjo vėl miegot…
Rytoj šeštadienis, su tuo ir sveikinus visus. Šeštadienio pusryčiai šventas dalykas, aš, pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį nusprendžiau pavaidinti šventąją… Ir pagaminau pusryčiams Benedikto kiaušinių… Net pati save nustebinau tokiu neišpasakytu gerumu. Iš tikro, žinau, kad iš pirmo žvilgsnio tas hollandaise neatrodo lengviausias dalykas, bet tikrai pagaminama taip paprastai ir taip lengvai, kad net galvoju, kad gal reikės pademonstruoti tų kiaušinių gamybą Knygų mugėje? Nes vis suku galvą, ką čia reikėtų pagaminti, ir, tiesą sakant, ne juokais jaudinuosi, nes, o kas, jei prisvils? Jei išbėgs? Jei bus neskanu?? Sakys „apsišaukėlė ta Nicholson, knygas rašo, o nieko nemoka“… Štai kokie košmarai mane kankina naktimis – scenos baimė, kurią jau kaip ir turėjau išaugti…
Na, bet dabar grįžkime prie tų Benedikto kiaušinių. Kaip žinia, gaminant padažą, lieka kiaušinių baltymų. Man liko trys… Tai iš tų trijų kiaušinių baltymų, cukraus, razinų ir saulėgrąžų sumeistravau sausainių…
