8241
Beatos virtuvė

Pristatau jums Nidą iš Izraelio

(10)

Aš Nidą pažįstu nuo senų laikų, na ne tokių senų, bet tik pasakysiu, nuo LNK laikų, o tie laikai buvo prieš… hmm… 11 metų? Taigi, graži, jauna šviesiaplaukė, aukšta – ir direktorė… WOW, galvojau aš… Ir dar tokiu vardu… Nida tuo metu dirbo vieno kanalo direktore… Dabar Nida gyvena (suprantu, ne su visam) Izraelyje ir rašo kulinarinį tinklaraštį su puikiais receptais. Svečiuose – Nida ir jos pusryčiai.

Įdomus, visgi, reiškinys tas blogerių būrelis! Prieš gerą savaitę, kuomet keičiau eilinį lėktuvą pakeliui iš Lietuvos į Izraelį, mane pasiekė desperatiškas pagalbos prašymas iš Kinijos. Lietuvos atstovybėje dirbanti mergina, kuriai buvo pavesta kuruoti kažkokį jungtinį Europos Sąjungos projektą – visų šalių tradicinių patiekalų kulinarinę knygą – maldavo pagelbėti: jai skubiai reikėjo šaltibarščių nuotraukos. Diplomatė  mielai pati tuos šaltibarščius būtų pasigaminusi ir nufotografavusi, tik štai kur Kinijoje gauti kefyro?? Nedaug kuo galėjau pagelbėti ir aš – manęs laukė dar gera pusė paros oro uostuose ir lėktuvuose. Pirma mintis, kuri šovė į galvą – susisiekti su kokia nors blog‘ere, kuri galbūt turi šaltibarščius savo receptų sąraše? Tačiau kuri gi iš mūsų sugalvotų į blog‘ą talpinti šį pirmokui skirtą patiekalą?

Ir ką jūs sau galvojate? Susisiekiau su Renata iš www.sezoninevirtuve.blogspot.com, kurios iki tol nepažinojau, ir mudvi beveik be žodžių radome bendrą kalbą: kol aš nusileidau Izraelyje,  Renata jau seniausiai buvo pagaminusi šaltibarščius ir nuotrauką išsiuntusi tiesiai į Kiniją.

Kai su Beata lakstėm tais pačiais LNK koridoriais, kas galėjo pagalvoti, kad ateis laikas, kuomet abi atsidursime „tremtyje“, o mus po keleto metų ir vėl suves meilė kulinarijai? Londonas nuo Tel Avivo lygiai taip pat toli, kaip Vilnius ar Pekinas. Bet interneto erdvė nematuojama atstumais, todėl man be galo smagu svečiuotis Beatos blog‘e . O koks gi iš manęs būtų svečias, jei neatsigabenčiau savo pačios vaišių? 🙂

Į Tel Avivą iš Vilniaus atsikraustėme prieš trejus metus. Ach, kaip viskas čia tuomet atrodė egzotiška – kiek kvapų, kiek spalvų, kiek nematytų vaisių, neragautų patiekalų… Labai nerimaudama, kad pasiilgsiu Lietuvos ir draugų, dar prieš išvažiuodama visus užsikviečiau į svečius. Turiu pasakyt, mano draugai manęs neapvylė – pirmųjų metų pabaigoje suskaičiavom visus 150, suskubusių pasisvečiuoti mūsų kukliuose apartamentuose. Antri metai buvo beveik tokie pat dosnūs svečiais :).

Gyvenant Artimuosiuose Rytuose tiesiog neįmanoma nesidomėti kulinarija. Visas čionykštis gyvenimas sukasi vien apie maistą. Žydai neįsivaizduoja savo gyvenimo be gausių vaišių ne vien per didžiąsias šventes, bet ir kiekvieną šeštadienį, kai susirenka visa išplėstinė giminė su tetom, pusbroliais, vaikais ir anūkais. Arabų gero tono tradicijos reikalauja sulaukus svečių pateikti jiems tris kartus daugiau maisto, nei tie svečiai fiziškai pajėgtų suvalgyti. Beje, svečiams nedera atsisakyti, net jei skrandis prašyte prašosi daugiau nekrauti į jį aromatingų gardumynų…

Galiu drąsiai ir atsakingai teigti, kad Izraelio maistas – bene geriausias visame pasaulyje. Iš įvairių pasaulio kampelių į savo žemę suvažiavę žydai susivežė pačias geriausias kulinarines tradicijas, jau nekalbant apie tas arabiškas, kurios čia egzistavo visus 2000 metų, kol žydai Izraelyje negyveno! Todėl šiandien sunku pasakyti, kas gi garsiojo humuso ar falafelių „išradėjai“ – ir palestiniečiai, ir žydai tvirtina, kad tik jie :).

Aš pati irgi nieko nelaukdama nusisavinau ne vieną kulinarinę tradiciją ir paverčiau ją savo „firminiu gaminiu“ :). Vienas iš patiekalų, kuriuo (neduos sumeluot nei vienas mano namuose apsilankęs) visuomet vaišinu savo svečius, tai arabiška (o gal žydiška?:)) Šakšuka. Pusryčių patiekalas, kurį kiekvienas padorus restoranas Izraelyje gamina kiaurą dieną. O Jafoje net įkurtas Šakšukos restoranas, kuriame gaminamos visos įmanomos šio visų dievinamo patiekalo versijos. Visa Šakšukos esmė – tai pakepinti pomidorai su arabiškais prieskoniais, ant viršaus užleisti kiaušiniai, kurie, uždengus karštą keptuvę, „išverda“ ant garų kaip kokie „poached eggs“ :). Ir, aišku, gausiai apibarstyti grūstais juodaisiais pipirais ir šviežiais kapotais žalumynais – kalendromis, svogūnais ir petražolėmis. Skaniausia Šakšuka, žinoma, iš šviežių pomidorų, bet ją vietiniai gamina ir iš konservuotų. Išbandykite patys ir improvizuokite į sveikatą, Šakšuką pagardindami paprikomis, čili pipirais, salierų stiebais, porais ir kitokiomis mėgiamomis daržovėmis.

Šakšuka

Šakšuka_Beatos virtuvė

Šiam patiekalui reikės daug šviežių pomidorų. Lietuvoje gali tekti tenkintis konservuotais arba laukti vasaros. Pomidorus (4–5  vidutinio dydžio) nublanširuoju, supjaustau gabaliukais. Tą patį padarau su vidutinio dydžio paprika (labiausiai tinka raudonoji). Susmulkinu svogūną, kelias česnako skilteles. Ant alyvų aliejaus pakepinu svogūnus ir česnakus, kol jie suminkštės, vėliau suberiu pomidorus ir papriką. Kepinu maišydama, kol skystis, kurį išskiria daržovės, gerokai nugaruoja. Įberiu pusę šaukštelio cukraus, žiupsnį druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų, kumino ir aštriųjų pipirų (mes mėgstam aštrų maistą).

Tada pomidorų masėje padarau 3–4 duobeles (priklausomai nuo to, kiek žmonių pusryčiauja ir koks pusryčių laikas – kartais laikrodžio rodyklės jau būna priartėję prie vidurdienio:)). Į kiekvieną duobelę įleidžiu po kiaušinį ir kunkuliuojančią keptuvę uždengiu dangčiu. Kad ir kaip knieti pažiūrėti, dangčio neatkeliu maždaug 3–4 minutes. Per tiek laiko kiaušiniai būna iškepę.

Plačia mentele įdedu Šakšukos „kalnelį“ kartu su kiaušiniu (ar keliais kiaušiniais) į kiekvieną lėkštę ir gausiai apibarstau šviežiais žalumynais: kalendromis, petražolėmis, krapais. Mmmmmmm…. Skanumėlis!

Daugiau receptų – www.nidosreceptai.lt

 

 

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (10)
Komentarai
  1. Rennie parašė:

    Puiki viešnia! Būtinai reiks išbandyti Šakšuką, kuriems nors vėlyviems savaitgalio pusryčiams 🙂

  2. Mindaugas parašė:

    Meksikiečiai tokią šakšuką irgi ruošia, tik prieš tai daug čiliukų apkepa orkaitėje. :)) Šakšuka dažnai ir aš gaminu – labai skanus patiekalas!

  3. Kornelija parašė:

    Beata,
    Aciu Jums, kad pasidalinat ne tik savo receptais, bet ir nurodote kitus saitus, kur galima pasisemti isminties.

  4. Nida parašė:

    Ačiū, Beata, kad pasikvietei į svečius:) Visai smagu buvo pakeliauti iš Tel Avivo į Londoną ir atgal:)

  5. Rasa parašė:

    Kaip įdomu! Tokį patį patiekalą gamina ir gruzinai, Adžarijoje (regione prie Juodosios jūros). Čia jis vadinasi čirbuli. Kartais dar į jį deda smulkintų graikiškų riešutų. Puiki viešnia, bus įdomu susipažinti su Izraelio virtuve.

  6. aleja parašė:

    na ne tik skanu, bet ir dietiska, kas man labai tinka ir patinka. Aciu Nida, aciu Beata.

  7. Editula parašė:

    Įdomu ar Kinijoje yra natūralaus jogurto!? Puikus pakaitalas extra atveju 🙂

    • Nida parašė:

      Editula, kiek žinau, Azijoje su pieno produktais iš tiesų striuka:) Tuose kraštuose pienas nenaudojamas ne vien dėl to, kad nėra tradicijų jį vartoti, bet ir dėl to, kad didžioji dauguma azijiečių genetiškai negali toleruoti piene esančios laktozės. Juk nei viename kinų (nei tailandiečių, vietnamiečių ar dar kitos Azijos tautos) patiekale nerasit pieno (tik augalinės kilmės kokosų pieną). Todėl ir įsigyti sūrio, pieno ar jogurtų – sudėtinga užduotis, jau nekalbant apie kosmines kainas už tokią „egzotiką“:)

  8. Akvilė parašė:

    Šakšuką vidurio rytų gyventojai dar vadina šoferių omletu. Nes pomidorus ant lengvos ugnies galima palikti valandai ar dviem, matyt kol apvažiuoja reisą :). Puikus receptas, ir be galo mėgstamas mūsų namuose. Mes kartais dedam ir šampinionų.

Palikite komentarą


Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.