8241
Beatos virtuvė

Pirmadienį viskas kitaip – arba kitų svajonės pamatytos mano trumpoje kelionėje Pietų Prancūzijoje

(12)

Nusiskyniau nuo medžio sau figą…

Aš niekada nebuvau Prancūzijos gilumoje. Niekada nesižavėjau Provansu, niekada nemėginau išmokti prancūzų kalbos. Bet kiekvieną kartą, kai nuvažiuoju į Paryžių, visada pagalvoju, kodėl aš ten nenuvažiuoju dažniau? Ir į Prancūziją atostogų – taip, kaip daro tūkstančiai anglų, nors ir aš esu bandžiusi, bet niekada iki galo. Anglų ir prancūzų santykiai reikalauja atskiro diskurso, bet gal užteks tik paminėjimo, kad tūkstančiai Anglijos piliečių nusipirkę ten namus, o vienas britas, remdamasis savo persikraustymo į Paryžių istorija, sugebėjo parašyti visą  knygų ciklą.

Ir ko aš čia dabar rašau didžiausią įžangą į visai trumputį savo savaitgalį? Jei ne itališki motociklai, ir vokietis, kuris atidarė motociklų nuomos bendrovę Kanuose, ir jei ne mano vyro brolio žmona prieš metus padovanojusi jam kelionę pasivažinėti motociklais po Rivjerą, aš tikrai nebūčiau trumpam savaitgaliui išvykusi į cote d’azur… Žydrąją pakrantę. Prieš metus Tomas važiavo su broliu, o šiais metais aš pareiškiau pageidavimą važiuoti kartu, nes sutarėm, kad suderinsim abiejų pomėgius.  Va štai tokia simbiozė kaip tarp baravyko ir ąžuolo išėjo… Jam motociklas ir kalnų keliai, man – maistas, vynas ir saulė.

Gorges du Verdon, vienas įspūdingiausių kelių, per  Verdon upės kanjoną…( pasimaivyti ir nusifotografuoti ant motociklo – privaloma)

Kailiniuotieji Nicoje, trumpas nukrypimas ir kailiniuotų madų apžvalga 

Kai lėktuvas nusileidžia Nicoje, pro langą skaniausia matyti ne išraižytą pakrantę, o žydrą dangų ir saulę. Nors pro lėktuvo langą  temperatūros  nesijaučia, bet matai, kad ten tikrai šilta – saulė. Man po šios vasaros šiluma reiškia viską, nes šiemet jos teturėjau vos dvi savaites, o ir tas dar dirbau olimpiadoje.

Iš karto pastebiu prieš manę išlipusią moterį – visai jauną, su kailiniais, juodom labai glaustom kelnėm su užtrauktukais ant blauzdų. Aišku su aukštakulniais ir ,žinoma, su įdomiu akcentu (negalėčiau pasakyti koks, bet tikrai ne prancūzė ir ne anglė, ir ne lietuvė).  Ir tie kailiniai, negalėjau jų nepastebėti.  Pati kailinių nenešioju dėl daugelio priežasčių (gal dėl to, kad neturių padorių, pasakytų ,manau, Lapė patarėja, ir kaip tik pagalvoju – tai kur gi tu, Lape, esi, kai reikia aptarti pakeleivės kailinius????) Kailiniuotosios (už lango nors ir spalis, temperatūra plius 25C) palydovas toks sunkiai nusakomo amžiaus, patenkintas ir prakutęs europietis banguotais plaukais (kaip iš kokio multiko apie juokingą princą ant balto žirgo, labai netoli nuo prince charming iš Šreko, tik tamsesniais). Jis taip pat su paltu, puoštu kailine apykakle. Man jie pasirodo tokie neordinarūs ir juokingi,  kad aš kaip tikra paparacė išsitraukiu telefoną ir juos nufotkinu.

Kailiniai geriausi patys nuostabiausi  – sušildo vasarą ir žiemą…Kur tu Lape, kai reikia kailinius aptarti??? su Nicholsonu visai neįdomu šia tema kalbėtis…

Motociklų svajonės –  Louis ir Alex

Kita istorija yra Louis istorija. Jis mus pasitinka oro uoste.  Išdžiūvęs, įdegęs ir gražus. Jam jau apie penkiasdešimt, anglas, bet pasirodo visai ne anglas, o italas, nes tėvai italai į Angliją emigravo jam būnant dešimties. Tada, kaip jis pasakojo, beveik trisdešimt metų gyveno ant lagaminų, dirbo vadovu vienoje kompanijoje ir daug keliavo, užaugino tris vaikus. Vienas sūnus Australijoje, dvi dukros Londone, o pats dabar living the dream in south of France. Iš tiesų, tai prieš šešis ar septynerius metus gyveno „svajonėje“, kurią pirko ir tebeperka daugelis anglų, viešbutis: bed and breakfast.  Tuo užsiėmė penkerius metus. Dabar dirba savo tikrą svajonių darbą: yra kelionių gidas – motociklininkų kelionių vedlys, ir šiaip dirba kompanijoje. Dabar trumpai apie tą įmone kuri užsiima tų motociklų nuoma, vadinasi Columbus, dirba nepriekaištingai. Atvažiuoja pasiima lagaminus, atveža motociklą. Tada persirengi (aš specialiai tai progai buvau priversta įsigyti tikrą su pakietinimais ir visokiais plastmasiniais petukais ir alkunėmis odinį švarką, beigi kelnes su plastmasėmis ant kelių)

Šitą įmonę nuomojančia motociklus pasivažinėjimams po Pietų Prancūziją įkūrė vokietis Alex,  kuris dirbo bankininkų Londone, o dabar va štai įgyvendino savo svajonę atidarė motociklų nuomos bendrovę ir  gyvena Kanuose.

Auberge du Vin – vyno mokykla – svečių namai, kur mes buvom apsistoję
http://www.aubergeduvin.com/

Vyno ar vynuogyno?

Štai matot, kiek gyvenimų? Čia vis apie tą svajonę viską mesti ir gyventi ten, kur saulė ir kur kiek užmatai vynuogynai arba pušynai. Per šią kelionę, tokių svajonių ir jų materializavimosi aš pamačiau daugiau nei išgėriau vyno rūšių. Štai pavyzdžiui, kita pora – Linda ir Christofer – nuostabūs viešbučio/ b and b/ vyno mokyklos savininkai, anglai. Jų svajonė taip pat išsipildė. Jis – motociklų mėgėjas (turi du Dukati), ji -vyno fanatikė ir mokytoja, savo dideliuose namuose priimanti žmones ir juos edukuojanti apie to krašto ir šiaip vynus (ten galite ir visai rimtai su vynu susipažinti, patikėkite, apie vyną mokytis vynuogynų vidury, tikrai efektyvus būdas).  Linda, dabar vyno mokytoja ir svečių namų šeimininkė, kažkada taip pat dirbo in the city, prieš šešerius metus įsigijo svajonę. Aplink vynuogynai, didžiulis namas, spaudžia savo alyvuogių aliejų, iš kieme augančių alyvuogių. Praėjusiais metais, pasakojo Linda, uždelsė iki sausio, tai visos spaudyklos jau buvo uždarytos, tad šiais metais sakė iki Kalėdų derlių nuims. Bet nors vasarą ir rudenį labai intensyvus metas, kai svečiais tenka rūpintis nuo ryto iki vakaro, bet žiemą, kaip ji pati sako, yra nuobodu…

Apžiūrinėjam vynuogynus, skirtingas vynuogių rūšis ir ragaujam paliktas vynuoges, kadangi derlių skiną mašinos nemažai pasilieką ant vynuogės

Jaunavedžiai Elise ir Nick, abu dirba didelėj tarptautinėj kompanijoje rimtus konsultantų darbus, bet …..svajoja apie savo vynuogyną ir savo vyną.

Nei vienas iš tų sutiktų žmonių neatrodė išprotėję ir ypač Linda, kuri pirmą vakarą atrodė tikrai pavargus nuo niekada nesibaigiančio pereinamojo kiemo savo namuose ir nesibaigiančių svečių beigi vyno ir vakarienių. Ne, neužsiknisusi ar šiaip nelaiminga, tiesiog pavargusi, bet net ir gyvenant savo svajonėje visi pavargsta, nes kai turi svajonių namą, jame vis tiek renkasi dulkės… Bet tas dulkes svajonių trobelėje valyti visada smagiau. …

Štai tiek nuotrupų iš kitų svajonių …

Grenache vynuogė, kai fotografavau vabalo nemačiau….štai kaip sėkmingai įsitaisęs ant vynuogės…Atleiskite, bet nežinau kas čia per sutvėrimas, būkite geri pasakykite, norėčiau sužinoti…

 

p.s. „Pirmadienį viskas kitaip“, atsimenu šią knygą iš savo vaikystės, ji dabar išleista atskirai, bet kai aš skaičiau tai buvo suklijuota su „Šalin Agurkų Karalių“. Pirmadienis labai gera diena, ir ją reikia pradėti gerai  nusiteikus, taigi pirmadieniais norėčiau rašyti ką nors tokio šviežaus, svajonėm užkuriančio ir įkvėpiančio. Kitą pirmadienį parašysiu apie ūkininką, kurio niekaip negaliu pamiršti…..

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (12)
Komentarai
  1. pirmadieniai parašė:

    géra ta pirmadienine ideja 🙂 as visada uz ikvepiancius zmones ir ju svajones
    ir knyga puiki buvo 🙂

  2. vabalas ant vynuogių parašė:

    tas vabalas pagal mane vadinasi auslinda 🙂

  3. Regina parašė:

    Vabalas vadinasi auslinda. Jų ir Lietuvoje daug uogakrūmiuose ir kitur .

  4. Vabaliukas parašė:

    Vabaliukas tas manau AUSLINDA. Taip įdomiai perskaičiau JŪSŲ kelionės įspūdžius – tarsi pati keliavau. Ačiū už receptus – viską bandau, neblogai pavyksta. SĖKMĖS VISUR IR VISADA.

  5. Vabaliukas parašė:

    Vabalas manau AUSLINDA. Su įdomumu perskaičiau Jūsų įspūdžius iš kelionės – tarsi pati ten buvau. Sėkmės Jums visur ir visada.

  6. Nena parašė:

    Nenoriu klijuoti etikeciu, bet labai megstu toki „zaidima“ pamacius zmogu (o as gyvenu daugiakulturineje aplinkoje) atspeti, kokios jis/ji tautybes. Ir dazniausiai pavyksta:) Tai va, del tam tikru „akcentu“ drisciau speti, kad nufotografuoja moteris yra slavu kilmes.
    Tai va, ikisau savo trigrasi:)))))

  7. South of France Myletoja parašė:

    Koks siltas ir tikrai pakeliantis upa irasas pirmadieniui! o South of France yra geris, jau antrus metus is eiles vaziuojame atostogauti i Nica. Visa Cote d’Azur pakrante yra tikras rojaus kampelis 🙂

  8. andzelika. parašė:

    kas gero pastave jegea.

  9. […] o ne „vaje, vėl pirmadienis…“. Tęsiu įkvėpiančių pirmadienių seriją. Rašiau apie kitų svajones, apie jaunąjį ūkininką Povilą, apie Domą, kuris gyvena šokoladu, šiandien noriu parašyti […]

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.