Na dabar tema ant bangos. Vieni sako, kad ai, aš geriau pažadų sau neduosiu, nes paskui vis tiek neištesėsiu. Dar įdomiau – klausiau radijo laidos apie hipnozę, Harley gatvės, kur visi privatūs gydytojai susispietę Londone, dar nuo Šerloko Holmso laikų, ten  praktikuojantis hipnoterapeutas sakė, kad didžiausias klientų plūstelėjimas būna praėjus vidutiniškai dviem su puse savaitės po naujų metų… Nes pradžioje visi bando patys, paskui jau kreipiasi į specialistus. O aš tikiuosi, kad primindama visus tuos aruodus apsisprendimų, kuriais pasidalinote, truputį pakasysiu ir jums, ir sau padus. Aišku, pasižadėjimų karalius yra ponas Suplonėjimas ir jo brolis Sportas. Jei atvirai atvirai, labai labai atvirai, tai šitas apsisprendimas arčiau ar toliau yra daugumoje ir mano pasižadėjimų, cha cha, bet aš jau esu susidraugavusi su sveiku protu, tai nepuolu į jokias drastiškas priemones ir nepuoselėju nenormalių vilčių, aš sau patinku tokia, kokia esu, ir suprantu, kad visi klodai yra galvoje… Man svarbu gera savijauta ir taika su savimi, bet svarbiausia yra geras maistas… Labai man patiko jau mano minėtos Mirandos, kuri yra dabar populiarumo viršūnėje, pasisakymas šia tema… Ji pasakė maždaug taip (čia aš perpasakosiu ir išversiu savais žodžiais): na nesuprantu, apie kokią milijardinę dietų industriją jūs čia kalbat? Nėra jokios industrijos, aš jums pasakysiu penkiais žodžiais: valgyk mažiau ir judėk truputį daugiau. Viskas. Tai gal šitą temą tuo ir uždarom??? Bet vis tiek smagu, kai kas nors pasisako, kad sausį plonėt nereikės, nes suplonėjo praėjusiais metais…

Oi tie pažadai pažadai, ir kur aš juos mačiau? Visus tuos sportininkus, nerūkalius, dietininkus, mėsos ir saldumynų nevalgančius? 🙂 Iš tiesų, jei bent trečdalis laikytųsi tų olimpinių naujametinių ambicijų, tai oi dar ne vieną medalį sporto padangėse skintume, o sporto klubai taptų populiariausia vieta ir draugių susitikimui, ir knygą paskaityti, ir namų darbus su vaikais paruošti kur nors ant bėgimo takelio cha cha cha…. Svarbiausia yra nepamiršti, kad kiekviena minutė įsiskaičiuoja ir jei kada kurią dieną ir nenubėgsite savo 3 kilometrų, tai nepasiduokite: laiptais vietoj lifto, 10 minučių pėsčiomis nuo toliau pastatyto automobilio iki parduotuvės irgi skaičiuojasi (kaip ir tas papildomas saldainis ar pyragėlis prie kavos “desertui” – tik čia jau, aišku, į kitą pusę nei kastuvas rankoj ar laiptai). Tikrai linkiu visiems, kad pavyktų, net jei žadate mesti rūkyti kiekvieną pirmadienį – tegul dabar iš tiesų pavyksta.

Be sportininkų ir kitų fiziniais išbandymais pasiryžusių muštruoti savo kūną yra diplomatiškų pažadų apie tolerancijos paieškas, o yra ir priešingų – kovinių tokių, ryžtingų. Čia, matyt, kaip jau kam papuolė gyvenime susidurti – jei liežuvio laidymo stažas nėra mažas, tai anksčiau ar vėliau žmogus susivokia, kad nelabai čia gražiai išeina. Taip kad geriau susilaikyti ir tikrai nepulti teisti  ir smerkit kitų – net jei vairuotojai kelyje labai žiopli, jei pardavėja nesišypso, anyta ir vėl skanesnius sausainius iškepė ir užuolaidas liepė išplaut (nors ir pati dar tokio amžiaus, kad puikiai gali).  Prie tolerancijos puoselėtojų galima būtų  prie vieno stalo sodinti ir tuos, kurie žada nebumbėti, nesiskųsti. Aš juos vadinu optimistais, kurie šiemet įžvelgs daugiau gerų dalykų, nei blogų, kurie ims jautį už ragų, vadeles ar plaktuką į rankas ir patys bus atsakingi už tai, kaip jiems atrodo kiekviena diena. Tai čia labai gerai, nes juk sena gyvenimo išmintis yra, kad bet kokia situacija priklauso nuo požiūrio, čia ta pati pusiau pilna arba pusiau tuščia stiklinė. Tai visiems linkiu nepasiduoti. Aš pati irgi žadu nustoti kartoti frazę „Neturiu laiko“, nes jau sakiau, kad pati esu savo laiko šeimininkė ir visiems mums jo duota vienodai. Ir tikrai galėčiau skaityti ir skaityti Austėjos  naujametinį  straipsnį kiekvieną dieną ir po kiekvienu žodžiu pasirašyt ..

O va jei esi iš tų, kuriems kiti vis ką nors nuolat aiškina, gyvenimo planus ir strategijas rašo, nepavargdami konsultuoja, kokią arbatą gerti, kiek cukraus dėti, kokios spalvos skarelę ryšėti, kokias nosines pirkti, tai ką jau darysi, tenka kažkaip gintis ir žadėti, kad daugiau savo nuosavą galvą eksploatuosi, priimdamas sprendimus. Bent jau dėl arbatos ir cukraus.

Madingiausi pasižadėjimai  yra daugiau ir kokybiškesnio laiko šeimai.  Į šitą klubą, manau, įstoti norėtų ne vienas, nes visi mes norime artimiausiems žmonėms būti ir geresni, ir gražesni, ir skirti daugiau dėmesio, o ypač vaikams. Nes dažnai dėl vaikų daug dirbame, kad galėtume nupirkti vieną ar kitą daiktą, leisti į kokį būrelį, bet dažnai pamirštame, kad jiems reikalingiausi yra tėvai. Tai visiems tikrai nuoširdžiai linkiu sėkmės, įgyvendinant šį pažadą. Net jei kada ir nepavyks, tai vien jau ketinimas yra svarbus, o visa kita – mažais žingsneliais.

O dabar apie pasižadėjimus nugalėtojus.

Vienas pasižadėjimas prizininkas yra Justinos. Man jis įsiminė už drąsą. Na gal kažkiek ir už originalumą, nes tikrai yra drąsu žadėti sau, kad nieko sau nežadėsi. Nors duoto žodžio sau laikytis yra sunku, bet nieko sau nežadėti irgi nelengva, nes tai reiškia, kad turi priimti viską taip, kaip yra, su savimi ir savo visom pusėmis susitaikyti ir nenorėti keisti. Arba žinoti, kada atėjo tikrasis laikas tiems pokyčiams.

Justina rašo: Kiekvienais metais kartojasi tie patys pasižadėjimai: mesiu rūkyti, labiau stengsiuosi moksluose, būsiu taupi, sportuosiu, pradėsiu ir vėl vairuoti mašiną, nieko neatidėliosiu paskutiniai nakčiai ir darbus atliksiu laiku, būsiu disciplinuota ir valinga. Ir kiekvienais metais tas pats, niekas nesikeičia, arba labai neženkliai, kad net nepajauti ir nepastebi. Taigi šiais metais pasižadėjau – nieko nežadėti ir tiesiog gyventi kaip gyvenau ir daryti tą ką dariau savo noru ir be jokių savęs terorizavimų:

 Vaikščioti į restoranus ir skaniai valgyti, ir iš vis valgyti ir nesigraužti dėl jokių kilogramų.

 Keliauti kaip keliavus, ir per keliones nekvaršinti sau galvos dėl pinigų, kad grįžus jų neturėsiu, pavalgyti grikių dvi savaites ir taip sveika.

 Toliau sau voliotis lovoje, nes vis tiek visi darbai pasidaro, nors ir paskutinę naktį.

 Gatvėms muzikantams duoti monetų, nes jie vis tiek groja ir kažką daro. Ir ignoruoti tuos, kurie smerkia tokį mano poelgį – mat duodu jiems be reikalo, nes jie veltėdžiai ir pan.

 Toliau mylėti save, savo artimuosius ir pasaulį, kad ir koks jis būna kartais pajuodęs.

 O visi žalingi įpročiai išnyks savaime, kai tam pribręs mano protas, dvasia ir kūnas.

Dar vienas pasižadėjimas, kurį įsiminiau, nes jis kupinas ne tik drausmingo savęs muštravimo ir suskaičiuotų netenkamų gramų, bet ir meilės sau bei kitiems. Man labai patiko pažadas palepinti save geru miegu, nes išsimiegojusiam žmogui tikrai lengviau seksis įgyvendinti užsibrėžtą uždavinį – kuo daugiau šypsotis. Patys žinot, kad nemiegojęs padaras labiau dantis šiepia, o ne šypsosi…

Toots Ladauskaite Massara: Praeitą dieną užsirašiau visus apsisprendimus, kad būtų lengviau juos tesėti . Stengsiuos būti daugiau pozityvi, daugiau sportuoti, gerti daugiau vandens, leisti kokybiškai laiką bei valgyti kokybiška maistą. Save palepinti geru miegu. Labiau save mylėti, būti daugiau motyvuota link svajonių išsipildymo ir kuo daugiau šypsotis :))))))))

Na ir trečias pažadas nugalėtojas – už pozityvumą,  konkretumą ir be ypatingų cheminių jungčių smegenyse įgyvendinamą uždavinį, kuris naudingas kiekvienam. Ir tikrai kiekvienas gali juo pasinaudoti – būti labiau optimistai ir geriau tiesiog jaustis dėl visko. Žinau, kaip sunku kontroliuoti ir stebėti save, bet stebėti savo žodžius ir mintis tikrai nors truputį galime pamėginti.

Pozityvumas rašo: Aš nusprendžiau labiau kreipti dėmesį į savo mintis bei žodžius. Juk dažnai pasitaiko, kad susėdę kalbame apie vieną ar kitą bendrą pažįstamą ir taip nukrypstame į liežuvavimą, galbūt net nesmagias paskalas ar pašaipas. Jei tas žmogus tuo metu išgirstų, būtų, oi, kaip nesmagu. Kartais net apie brangius sau žmones taip kalbame. Tad nusprendžiau sąmoningai atsirinkti, ką sakau, apie ką ir kaip kalbu bei galvoju. Be to, pradėjus skųstis ir aimanuoti atrodo ir ta bėda padvigubėja, įsivažiuojame į tokį dejavimą, viskas pasidaro negerai, sunku, tamsu. Tad geriau nedejuoti, o bandyti visame kame surasti teigiamų aspektų, lašelį šviesos. Toks mano šių metų pasižadėjimas. Nežinau, ar ilgai pavyks man juo gyventi. Bet kadangi dabar viešai prisipažinau, teks to imtis rimčiau 

Iš tiesų, tegul išsipildo kiekvienas čia ir FB užrašytas noras, tegul nepritrūksta jėgų įgyvendinti duotą pažadą sau, ir nesvarbu, ar tai būtų vidurinės mokyklos baigimas, ar vandens stiklinė per dieną, ar išmoktos plaukimo, gitaros, vairavimo pamokos. Kiekvienam savi pažadai yra svarbiausi, tai linkiu energingai pasidarbuoti su jais, kad kitąmet būtų kuo didžiuotis – ir pasiektais rezultatais, ir savimi.

O pažadų-laimėtojų savininkių prašau susisiekti su manimi el. paštu beatosvirtuve@gmail.com – kalendoriai  dovanų laukia jūsų.

Atrodo, kad svarbiau nei pilvas yra tai, kas dedasi galvoje… Ir džiaugiuosi, kad būtent vidiniams dalykams, optimizmui ir šiaip visam bendram gerumui skiriate daugiausiai dėmesio…