8241
Beatos virtuvė

Neškite tortą, rašykite sveikinimus ant atviručių, pūskite žvakutes – garbingas penktas jubiliejus

(41)

Sakot, pailsėjus geriau į darbą kimbasi? Cha cha cha… Galbūt. Ar pastebėjote, skaitant tą visą prigrūstą įrašą apie praėjusius metus net galvą pradėjo skaudėt – net man pačiai ir negi čia aš? Oi, miela ponia, gal jūs prisėskite ant kėdutės… Ir tikrai prisėdau, mūsų atostogose praktiškai nebuvo interneto, o ir tas, kuris buvo, tai toks nestiprus, kad nieko negalėjau pamatyti, anei vienas laiškas nepasikrovė. Et.. Paskui apšilome padus ir susiradom tą internetą, bet poilsis tikrai buvo į naudą… Apie savo atostogas būtinai parašysiu, juk beveik apie visas parašau, nes visur ko nors galima pasisemti… Bet dabar grįžkime prie temos. Vakar oficialiai (sekmadienį, sausio 6 dieną) suėjo lygiai penki metai nuo tada, kai aš parašiau pirmą įrašą šiame bloge. Ir jūs tikrai žinote, kad jis pakeitė mano gyvenimą. Na nedarysiu tokių garsių pareiškimų, kad aš atradau save, ar kaip apsivertė mano gyvenimas aukštyn kojom, nes jis neapsivertė, aš toliau gyvenu savo gyvenimą, auginu vaikus, myliu savo vyrą ir darau tai, kas man patinka… Bet tikrai išmokau pakreipti save nauja kryptimi. Žinau, kad tai būtų vis tiek vienaip ar kitaip atsitikę – mano gyvenime viskas dėsningai kreipiasi, galbūt todėl, kad klausau savo vidinio balso? Nes, žinokite, visi tie klausimai ir norai, kurie ateina, yra ne iš niekur, jie visi ateina iš kažkur ir gyvenimo menas yra tada, kai užčiuopi tuos norus ir į juos įsiklausai. Kai aš savęs paklausiau, kai dar neturėjau Izabelės, kad bus tas dalykas, kuriuo aš galėčiau kreipti savo profesinę veiklą, bus maistas, o kad išmokyčiau save rašyti apie maistą ir rašyti receptus, man reikėjo kažkokios platformos, vietos… Aš galvojau, kad galbūt po truputį pabandysiu, pažiūrėsiu, ar man patiks, ar iš viso sugebu, ar mane tai veža ir plukdys, ar bus tik šiaip prievolė. Juokingiausia, kad prieš pradėdama blogą, aš apie jį galvojau kokį gerą pusmetį, jei ne metus… Skaičiau tada vieną labai gerą pažįstamos kolegės blogą, taip pat buvau užtikusi Giedriaus Vilpišausko blogą ir jį stebėjau (jis buvo ir yra geriausias, nors ir nebepildomas…).Tuo metu kulinarinių blogų užsieniuose jau buvo apsčiai, lietuviškų – vienas kitas, dabar jie pasidauginę iš belekiek kartų, bet tikrai gausybė yra gerai, tada kiekvienas gali rasti tai, kas jiems yra geriausia. Nors, antra vertus, blogas visų pirma yra vertybė jį rašančiam. Pirmiausia apie savo blogą aš sakiau tik dviem žmonėms ir kokį pusmetį buvo vos keletas lankytojų. Tiesą sakant, aš niekada dorai nežinojau, kaip juos skaičiuot… Aš visada visada visada dariau viską taip, kaip man atrodė, publikavau tai, kas man patiko ir buvo įdomu, rašiau apie tai, kas man buvo aktualu. Aš nieko nesuprantu apie visus tuos internetinius dalykus, srautus, nuorodas, raktinius žodžius ir kitus reikalus… Aš rašiau ir mokiausi. Ir kuo toliau, tuo man labiau patiko. Paskui kažkas parašė (berods, delfi.lt – kaip visada, jie būna pirmi), tada daugiau atsidaro lankytojų, o paskui sulaukiau pasiūlymo parašyti pirmą knygą iš „Žmonių“ redaktorės Dainos Žemaitytės. Ir iš tiesų pirmojoje knygoje yra nemažai receptų, kurie prasidėjo bloge, ir tada persimainę ir perfotografuoti peršoko į knygą. Knyga buvo labai populiari, o pirmasis tiražas buvo išparduotas per dvi savaites… Aš šiaip nemanau, kad būtina čia girtis, bet visi klausė, oi kur čia paslaptis? Manęs ir dabar dažnai klausia, kur paslaptis, tai aš kitą kartą klausinėtojus nukreipsiu čia, tegul perskaito ir supras, kur paslaptis… Nes čia viskas yra parašyta. O paslaptis esate jūs. Tie, kurie skaito. Va štai kur paslaptis. Ir viskas. Todėl žinau, kad įmonės ir visokie gudrūs marketingistai žino, koks stiprus įrankis gali būti tinklaraštis, bet dar nėra tokio įrankio, (gal yra, bet man tai matosi, jei įrankis, o ne žmogus rašo), kuris blogą pats pildytų. Gali pasamdyti armiją rašytojų, bet jei neįdedi darbo, jei neatiduodi širdies, tai nieko negali atgal imti. Man šitas blogas yra priklausomybė ir tikrasis mano nuolatinis darbas, kurį aš pati susikūriau. Malonus darbas, nors kartais sėdžiu ir galvoju, ką čia dabar parašyt? Neturiu ką… Bet pradedi ir padarai, o svarbiausia, kad aš pati gaunu atgal keturis kartus tiek, nes čia aprašydama savo gyvenimą, maistą, keliones, restoranus, aš pati įamžinu tai, kuo gyvenu, ir skaitydama senesnius įrašus prisimenu tai, kas buvo tuomet. Man tai yra mano platforma, mano kambarys ir mano scena. Ačiū jums, mano nuostabieji skaitytojai, kad galiu dalintis su jumis, ir kad esate mano nematoma palaikymo komanda…

Taigi, kas dabar bus? Ir kas buvo? Pabandžiau suskaičiuoti ir parodyti jums truputį statistikos. Taigi, per visus blogo gyvenimo metus – 500 įrašų, vidutiniškai po šimtą kiekvieniems metams… Atskirų receptų su nuotraukomis daugiau nei 300… Taigi, beveik trys knygos… cha cha cha, bet trys ir yra…. Ir nei daug, nei mažai – apie 8000 komentarų…

Tai pakalbėjome apie tai, kas buvo, o dabar – apie tai, kas bus. Penki metai yra labai daug, per tuos metus du kartus keitėsi šio puslapio išvaizda, bet nuolatiniai pasikeitimai yra privalomas dalykas visiems, nes niekas nestovi vietoje, ir tik bėgantis vanduo neužpelkėja. Todėl šie metai  bus esminiai, nes aš norėčiau jį padaryti didesnį, gražesni, geresnį, kad čia būtų daugiau receptų, geresnių nuotraukų, daugiau bendravimo tarpusavyje, daugiau įkvėpimo ir daugiau užsukimo, ir energijos. Dabar vyksta visi paruošiamieji darbai ir jau greitai greitai…

O dabar – lenkiu prieš visus jus žemai galvą, o tortų visas skyrius yra naujoje knygoje ir šiame bloge taip pat vienas kitas… O jeigu ką, aš visada apsidžiaugčiau silkės tortu…

Ir pabaigai: kažkada šitas blogas buvo tik vienas iš pasižadėjimų naujiems metams… „Pradėti rašyti blogą“ – užsirašiau aš prieš penkis metus, todėl jei dar neužsirašėte, ką norėtumėt su savimi ar sau padaryti šiais metais, tai padarykite tai dabar…

Aš po šiuo įrašu lauksiu jūsų pasidalinimų, kokie gi yra jūsų apsisprendimai 2013 metams – trys man labiausiai įsiminę bus apdovanoti kalendoriais… Kad geriau sektųsi įgyvendinti planus. Ačiū ir lauksiu jūsų apsisprendimų, aš galiu pradėti pirma: šiais metais aš mažiau švaistysiu savo laiką ir nustosiu naudoti frazę „Aš neturiu laiko“.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (41)
Komentarai
  1. Ovidija parašė:

    Sveikinu Beata! Turiu beveik visas tavo knygas.. „Mano knyga 2013: planai, idėjos, svajonės“ ir „Beatos virtuvė: kepinių knyga“ laukiu kol atveš kurjeris 🙂 Taigi, pasižadu šiai metais nuoširdžiai pildyti darbo kalendorių, surašyti jame savo planus, idėjas, svajones ar šiaip gražias mintis bei savaitgaliais, gal ne kiekvieną, bet bent kas antrą, ar kas trečią pasitelkus tavo knygas ir blogą su didele meile pagaminti pusryčius, pietus ar vakarienę savo širdies draugui, o kartais ir iškepti pyragą ar sausainių draugams prie arbatos ir pasidalinti visu tuo su jais. Na ir žinoma pasistengsiu niekad neprarasti optimizmo 🙂

  2. Pozityvumas parašė:

    Aš nusprendžiau labiau kreipti dėmesį į savo mintis bei žodžius. Juk dažnai pasitaiko, kad susėdę kalbame apie vieną ar kitą bendrą pažįstamą ir taip nukrypstame į liežuvavimą, galbūt net nesmagias paskalas ar pašaipas. Jei tas žmogus tuo metu išgirstų, būtų, oi, kaip nesmagu. Kartais net apie brangius sau žmones taip kalbame. Tad nusprendžiau sąmoningai atsirinkti, ką sakau, apie ką ir kaip kalbu bei galvoju. Be to, pradėjus skųstis ir aimenuoti atrodo ir ta bėda padvigubėja, įsivažiuojame į tokį dejavimą, viskas pasidaro negerai, sunku, tamsu. Tad geriau nedejuoti, o bandyti visame kame surasti teigiamų aspektų, lašelį šviesos. Toks mano šių metų pasižadėjimas. Nežinau, ar ilgai pavyks man juo gyventi. Bet kadangi dabar viešai prisipažinau, teks to imtis rimčiau 😉

    • Misa parašė:

      Šaunuolė, labai geras pasiryžimas, pasistengsiu ir aš. Dar noriu išmokti bendraujant daugiau klausyti, negu kalbėti, jau bandžiau, oi, kaip sunku . Na, ir daugiau quality time su vaikais.

  3. Pasižadėjimai parašė:

    Labas miela Beata:)Pradėsiu nuo to,kad be galo mėgstu tavo kulinarijos laidas:) Daug ko išmokau iš tavo laidų,bei knygų:) Džiaugiuos,kad vis papildai naujomis idėjomis mus skaitytojus:)Tai pat labai Tave sveikinu 5metų darbų:)Linkių kuo daugiau tokių ilgo darbo metų:) Na,o aš šiais metais sau pasižadu,kuo daugiau praleisti laiko su šeimą,nes pernai tikrai mažai laiko skyriau jiems:(tai pat sekmingų metų moksluose:)

  4. Sveikinu.. parašė:

    …….vienintelis pažadas sau tai,kad daugiau laiko skirčiau savo vaikam ir šeimai…dažniau aplankyčiau savo artimuosius ir draugus…ir nepamirščiau pasakyti kokie jie man brangūs ir kaip labai aš juos myliu….

  5. Laurute parašė:

    Kaip banalu – numesti svorio.. Pamilti save dar labiau ir turėti kuo mažiau pykčio sau ir savo aplinkai. Sveikai maitintis ir baigus mokslus šiemet, nenuleisti rankų, pradėti kurti ateitį 🙂 ką čia beprikursi – paprasti, bet tokie reikšmingi žemiški pažadai sau 🙂

  6. Kamilė parašė:

    Beata, sveikinimai su gražiu ir prasmingu penktuoju tinklaraščio gimtadieniu 🙂 Linkiu, kad niekad nepritrūktų prasmingų minčių ir tinkamų žodžių toms mintims užrašyti, kad visada būtų kuo puikiausia nuotaika prisėsti ir pasidalinti su mumis, savo skaitytojais, savo receptais, idėjomis, svajonėmis ar tiesiog sustabdytomis žavingomis gyvenimo akimirkomis 🙂
    O sau palinkėjau šiemet turbūt daug paprastesnio ir žemiškesnio noro įgyvendinimo – taigi išmokti plaukti!:) nors man jau nebe -niolika, bet taip ir nebuvau susidraugavusi su vandens pramogomis, tai šiemet bandysim griebti „vandens jautį už ragų“ ir plaukti! 😀 na, ir išmokti susidraugauti su keksiukų kepimu.. čia turbūt vienintelis saldusis kepinys (o kepu tikrai daug įvairių kepinių ir su dideliu malonumu jau daug metų), kuris vis man nepasiduoda įveikiamas.. :/ Turiu Jūsų kepinių knygą, (Kalėdų dovana), jau spėjau per porą savaičių, net tris receptus išbandyti ir labai tuo džiaugiuosi, bet va keksiukai man vis dar neįveikiami :/ Tad tokie tie mano norai šiems metams, vienas kulinarinėj sferoj tobulėjimui, kitas savo kūnui,pramogoms, sveikatai… 🙂
    Linkiu, kad visiems visi norai išsipildytų! 🙂

  7. Sima parašė:

    As pasizadu maziau kreipti demesi i kitu nuomone: ja mandagiai isklausyti, bet neleisti, kad kitu neigiami komentarai, noras kisti savo nosi ne i savo reikalus ar pabambejimai bei pamokymai, kaip MAN butu geriau, numustu man upa ka nors daryti ir kreipti savo gyvenima tokia linkme, kokios AS noriu 🙂

    • Dovile parašė:

      Labai pritariu Simai ir pozytivumui,labai gerai pasaket mintis.Ir as pasizadu nekreipti demesio i dauguma pasakymu, pamokymu, tiesiog neimti taip i sirdi…..taip pat pasizadu daugiau laiko skirti vaikams aisku ir vyrui,nors jau ir eisiu i darba, bet namai ir ju dulkes palauks, reikia branginti seima o ne dulkes ))))

    • Renata parašė:

      Jungiuos prie tokio gero pasižadėjimo, tikrai 🙂

  8. Yuzu parašė:

    Aš šiuos metus sau paskelbiau Iš(si)pildymo metais – pradėtų, bet nebaigtų darbų, o svarbiausia – sau duotų pažadų. Pažado perskaityti įsigytas, bet neperskaitytas knygas, būti kantriai su savo trimis padaužomis, mylėti save, sportuoti… Galiausiai, saldumynais save lepinti tik savaitgaliai, bet kai lentynoje į mane žvelgia visų trijų Beatos knygų nugarėlės, pažadams gresia būti sulaužytiems 🙂

  9. Laima parašė:

    Šiais metais pasižadu valgydama pusryčius netepti sviesto ant duonos

  10. Asta parašė:

    Siais metais as pasizadu maziau sakyti – „ne“ , „negaliu“, daugiau myleti save ir stengtis, kad aplinkiniai turetu , del ko nusisypsoti, net labiausiai apniukusia diena..pvz: gave mazyti pyragaiti ar sausaini! Juk kartais reikia tik mazos kruopelytes svelnumo ir silumos! 🙂

  11. Ligi parašė:

    Sveikinu su blogo gimtadieniu!
    Aš šiemet taip pat viešai savo bloge pasižadėjau, kad neišpildžius būtų dviguba gėda ne tik prieš save, bet ir prieš kitus. Šiemet pasižadu pagaliau pradėti reguliariai sportuoti, mokytis siūti, nes nusipirkau išsvajotąją siuvimo mašiną, ir atgaivinti savo blogą. Linksmiausią pažadą pasufleravo mylimasis, kuris paprašė duoti jam mažiau valgyti. Aš iš tos meilės noriu jį lepinti, kad būtų sotus ir laimingas, o tai abiems ne į naudą. Visko turi būti su saiku! Taigi, linkiu sau saiko ir ryžto!

  12. Pupa parašė:

    Nuoširdžiausi sveikinimai, nors ir nepažįstu Jūsų asmeniškai 🙂 Bet turbūt ne aš viena, sekdama šį blogą, jaučiuosi, kad dalelę Jūsų pažįstu, ko pasekoje noriu prisidėti prie kuriamos gerovės.
    Savo pažadus 2013-iems metams jau susidėliojau, bet visuomet pasiskaitinėju ir kitų mintis, kad galėčiau savo kraitelę ne naujais pažadais pildyti, bet savuosius naujomis mintimis „aplipdyti“ 🙂
    Taigi, pirmasis yra būti tiesiog geresnei žmonai! Pripažįstu, kad nesu tobula šitam fornte, tad tik pirmyn ieškant kantrybės, energijos ir žavesio 🙂 Antrasis – skirti daugiau laiko savo vaiko ugdomajai veiklai. Skaitau be galo daug literatūros apie vaikų ugdymą, jų lavinimą ir pan., bet kartais labai save graužiu, kad tos žinios lieka tik mano galvoje….ech… Ir trečias – bandyti keisti darbą…uoj kaip nedrąsu, bet turbūt laikas ne tik apie tai galvoti, bet ir kalbėti bei veikti 🙂
    Drąsiau, plačiau, aukščiau!

  13. viva parašė:

    Aš turiu visas Beatos knygas, vyras netikėtai mane nustebino ir padovanojo visas. Todėl 2013 metais pasižadu tobulėti virtuvėje ir įnešti kažką naujo. Be to su tavo knygomis įgavau daugiau pasitikėjimo savimi, todėl atsirado noras vis kažką daugiau ir daugiau išbandyti. Anksčiau labai kreipdavau dėmesį į tai, kad neturiu vienokio ar kitokio produkto, dabar tai nesvarbu, pati sugalvoju ką dar įdėti. Tiesiog pati džiaugiuosi savimi, ir šiais metais tikiuosi tas ir liks. Noriu vis daugiau išbandyti tavo receptų, bet nežinau ar šių metų užteks visiems jiems. Tad daugiau pasitikėjimo savimi.

  14. Pasizadejimai kitiems metams parašė:

    Beata, labai aciu uz viska! Uz tavo atradimus ir pastebejimus. Vienas is atradimu, del kurio turiu buti dekinga tau tai Jurgos Adomo blogas. Mane jis itrauke tikra ta zodzio prasme, o paskui vyko tokia grandinine reakcija: perskaiciusi Jurgos bloga atradau gyvenimo dziaugsmo bloga. Ir visai netiketai radau ten nuoroda i knyga, kurios seniai seniai ieskojau. Va kaip graziai viskas apsisuko.
    As siais metais per Kucias sugalvojau toki zaidima: Visi seimos nariai: mes, mociutes, senelis ir netgi abu vaikai surasem ant lapeliu savo norus ir tikslus 2013 metams, uzklijavom kiekvienas iI vokelius ir viska sudejom i dideli voka, kuri atplesim per ateinancias Kucias. Man labai patiko, kad vaikai musu irgi inirtingai rase ir piese. Jau nekantrauju pamatyti namiskiu veidus kitais metais, idomu ar issipildys musu uzrasytos svajones ir tikslai.
    O mano pagrindinis tikslas siems metams: visur ir visada isiklausyti i save, priciupti save uz pakarpos pries supykstant ir apsaukiant vaikus ir paziureti i visa situacija tarsi is sallies. Nes is esmes tas saukimas ant vaiku nieko nepadeda, kai atidziai isiziuri , tartum butum visos situacijos stebetojas tai pamatai, kad vaikai tai tarsi tavo paties atspindys, veidrodis, pamatai, kad eina jie galvom nes tu pati visa demesi skyrei galbut narsydama internete, galbut plepedama telefonu su draugem, galbut tavo nuotaika vaikams persidave.. As bandau, ne visada gaunasi, bet pastebejau, kad jei vaikai ramus ir patenkinti, tai as esu lygiai taip nusiteikusi… Ir aisku atvirksciai… Taigi nestugauti ir nesaukti, nes tai nepadeda:) O kartais naudinga is sallies pamatyt kokia nuotaika pati spinduliuoji namuose:)
    Antras tikslas : kuo daugiau bemesiu pirmadieniu ivesti i savaites meniu. Tikslas mano: 2-3 kartus per savaite gaminti be mesos. Cia jau reikia tavo pagalbos, Beata. Kuo daugiau isbandytu, vaiku megstamu bemesiu patiekalu prasom pagal galimybes:) lazanija labai geras dalykas, zuvies karis irgi super:) Ir siaip tikslas butu ismesti is valgiarascio kuo daugiau nesveiko, greito maisto, kuris vyniojasi aplink liemeni ir apsunkina:) Nes kai nesi apsunkes tuomet ir pajudet uzsinori. Taig is sio tikslo dar vienas issirutuliojo: kuo dazniau ir ivairiau pajudet:) Specialiai nerasau pasportuoti, nes pajudeti juk lengviau nei pasportuoti:)
    O trecias tikslas – nepamirsti pasidziaugti ir padekoti uz viska, kas ivyko. Netgi jeigu ivyko ne visai taip, kaip mes norejom.

    Aciu Beata uz viska!

    Geru tau Metu!

    Ieva

  15. Sveikinimai ir pasižadėjimai :) parašė:

    Beaa, didžiausi ir nuoširdžiausi sveikinimai :))
    mano pasižadėjimai paprasti, tačiau …jei vistiek lieka svarbūs 🙂 taigi, pasižadu ir toliau kaskart nustebti pamačiusi Tavo kuriamą laidą per TV, nes (kadangi nesu didelė TV žiūrėtoja), tad nesuseku laikų 🙂 bet kai pamatau – tai niekas negali atplėtšti:) pasižadu aktyviai ir mylinčiai lepinti savo mylimiausius žmogučius kepiniais iš receptų knygų 🙂 ypač tortą su brendžiuku 🙂 jis tiesiog tobulas, regis radau slaptą ingredientą, kuris sukuria nepakartojamą efektą 🙂 ir pasižadu šiais metais kuo labiau mėgautis kiekviena akimirka, nors visko tiek daug, ruošiamės nuostabiausiai gyvenimo šventei su draugu ir tiesiog norisi tik dar labiau mėgautis buvimu kartu 🙂 kad ta sekundė būtų įsimintina kiekvienam iš mūsų 🙂 tad…didžiausi ir stipriausi apkabinimai :*

  16. Justina parašė:

    Kiekvienais metais kartojasi tie patys pasižadėjimai: mesiu rūkyti, labiau stengsiuosi moksluose, būsiu taupi, sportuosiu, pradėsiu ir vėl vairuoti mašiną, nieko neatidėliosiu paskutiniai nakčiai ir darbus atliksiu laiku, būsiu disciplinuota ir valinga. Ir kiekvienais metais tas pats, niekas nesikeičia, arba labai neženkliai, kad net nepajauti ir nepastebi. Taigi šiais metais pasižadėjau – nieko nežadėti ir tiesiog gyventi kaip gyvenau ir daryti tą ką dariau savo noru ir be jokių savęs terorizavimų:
    Vaikščioti į restoranus ir skaniai valgyti, ir iš vis valgyti ir nesigraužti dėl jokių kilogramų.
    Keliauti kaip keliavus, ir per keliones nekvaršinti sau galvos dėl pinigų, kad grįžus jų netursiu,pavalgyti grikių dvi savaites ir taip sveika.
    Toliau sau voliotis lovoje, nes vis tiek visi darbai pasidaro, nors ir paskutinę naktį.
    Gatvėms muzikantams duoti monetų, nes jie vis tiek groja ir kažką daro. Ir ignoruoti tuos, kurie smerkia tokį mano poelgį – mat duodu jiems be reikalo, nes jie veltėdžiai ir pan.
    Toliau mylėti save, savo artimuosius ir pasaulį, kad ir koks jis būna kartais pajuodęs.
    O visi žalingi įpročiai išnyks savaime, kai tam pribręs mano protas, dvasia ir kūnas.
    Ačiū.
    Su gimtadieniu Beatos bloge, valioooo, pikšt pokšt, konfeti ir šampanas:)

  17. aleja parašė:

    Keleta minciu gvildenu, bet reikia jas isugdyti ir isguldyti i popieriaus lapa, galbut geriau pakartoti kiekviena menesi Beatos sieniniame kalendoriuje 1)per sventes ne esti ,o valgyti 2)uzsirasyti i sokiu pamokas ir taip priversti save pajudeti
    3) sekmadieniais is naujo atrasti seimos diena.

  18. GiedreCes parašė:

    Pirmiausia, noriu pasveikinti, kad sekmingai laikotes savo apsispredimo kurti bloga(Aciu, Jums). Mano istorija su naujametiniais pazadais sau yra gana trumpa…pazadus tesiu pora savaiciu, o paskui pradedu “sukciauti“. Taciau siemet yra kitaip(tikinu save)! Siemet mano dukrytei jau bus du metukai, dabar jau ir ji supranta mamytes ir tevelio pazadus. Todel musu su vyru apsisprendimas ir pazadas yra nesavanaudiskas ir bendras: sekmadienis bus Lidutes ir teveliu diena. Angliskai issireiskus; quality time:) taigi sekmadienis bus leidziamas zaidimu aikstelese, baseine ar namuose bet turiningai: messy play ar panasiai. Tad palinkekite mums sekmes, ir mes jums linkime to paties xx

  19. Klausimas parašė:

    Beata, vienas klausimas apie duona kvietine. Naujojoje tavo knygoje parasyta, kad reikia 400 g miltu. O recepte rasai, kad imam 350 g miltu. Tai kiek man ju imti:) 31 psl. naujoj kepiniu knygoj. Tuoj kepsiu, raugas jau paruostas:) Aciu uz atsakyma!

  20. Vyt parašė:

    1) Pažadu visus metus kiekvieną dieną rašyti laiškus (žinoma, kad Beatos planuotė tam tinka idealiai) mažai savo dukrai – žmogui, su kuriuo prieš kelis mėnesius teko garbė susitikti ir susipažinti. Ir kiekvienoje dienoje surasti tai, kas džiugina, kas gražu, kas paglosto akį, pakviečia šypseną į sceną ir pagirdo širdį karšta arbata su medumi.
    2) Pažadu atsargiau norėti, nes norai ima ir išsipildo – tikrai tikrai! – o tada, jei norėjimui atsakomybės buvo pritrūkę, tai norisi susiimti už galvos ir sakyti: „O tai ką dabar daryti?“

  21. Pažadai parašė:

    Svarbiausi pasižadėjimai- NEBAMBĖTI, NESISKŲSTI, NESIJAUSTI NUOLAT UZSIĖMUSIAI (puikus straipsnis šia tema nurodytas Austejos bloge : http://s7.addthis.com/static/r07/linkedin020.html#). Taip pat nesijausti kaltai, kad mažai laiko praleidžiu su vaikais, šeima, o stengtis tą laiką praleisti kokybiškiau (nerealūs Beatos 2012 -puikus ikvėpimo šaltinis). Ech, o visa kita kaip ir kasmet: numesti 5 kg, mažiau valgyti, daugiau sportuoti, susitvarkyti spintu viršutines lentynas :)) ir visokios kitokios gyvenimo smulkmenos….

  22. Giedre parašė:

    Maziau bumbeti, burbeti, burbuliuoti ir daugiau atsipalaiduoti seimoje. Visai bobelka-parado reguliuotoja tapau paskutiniu metu ir visai sau tokia nepatinku (ir galiu isivaizduot, kaip neretai nepatinku savo vyrui!). Ir kadangi sitai padaryti, saves neteisinant, nebus taip jau paprasta, pradesiu Naujuosius sia viena vienintele uzduotimi sau!
    P.S. Komplimentai, Beata! Nesu blogu rasytoja, nei lankytoja, nei komentuotoja. Atradau jus pries pora metu vartydama pirmaja knyga drauges namuose. Papirko siluma, nuosirdumas ir toks ypatingas, zavus moteriskumas. Na, o kai vyro teta itale (jau 20 metu, kaip gyvenu Romoje), uzkietejusi tradicinio „ragù“ specialiste, pagyre mano daryta ragù pagal jusu recepta, tiesiog sirdis medumi apsiliejo ir prisiekiau jums meile iki gyvos galvos! Sekmes!

  23. Inga parašė:

    1- gryzti I Lietuva aplankyti tevelius!
    2- leisti dukrytei paatostogauti pas senelius!
    3- nuvezti dukryte gyvai pamatyti sostine Vilniu!
    4- dar sveikai numesti 15 kg.
    Sako moterims palankus sie metai, tai turetu but ne sunku visa tai igyvendint 🙂 Jei visa tai padarysiu, didziuosiuos savim 🙂

  24. Kamilė parašė:

    Prisižadu sau (aišku prižadėjau ir artimiesiems) išbandyti visus Beatos kepinių knygos keksiukų receptus, nes keksiukai yra rojus žemėje 🙂

  25. Inga parašė:

    Visai neseniai analizavau (mintyse aišku, nes garsiai būtų ištarti nekuklu- kai kurios mintys pikantiškos 😀 ) praėjusius metus: visko buvo, visko nutiko, o įsimintiniausia, jog pražilau 😀 juokas juokais, bet … šiais metais noriu ir pasižadu gyventi taip, jog nepražilčiau taip greitai, nesinervinčiau ir realiai įgyvendinčiau posakį ,,take it easy“. Paskutiniai metų mėnesiai buvo sunkūs, suraitė mane liga į ožio ragą, todėl supratau, jog kiekviena akimirka, praleista meilėje, santarvėje, draugystėje ir pilnatvėje su kitais ir pačiu savimi yra vertinga 🙂 štai ir pasižadėjau … p.s ir pasižadu suvalgyti po obuolį kasdien. Ir ne todėl, kad reikia, o todėl, kad suvokiu, jog jis reikalingas mano grožiui ir sveikatai 🙂

  26. Alma Karalytė parašė:

    Artėjant šiems naujiesiems metams, aš pamąsčiau ir supratau, kad labai dideli7 pokyčių nenoriu, nes ir taip juk viskas gerai, ir taip visko užtenka. Pasižadėjau sau tiesiog džiaugtis gyvenimu. O į tai įeina veik viskas: pagarba, rūpestis, dėmesys, laikas sau ir kitiems, laikas pomėgiams ir svajonėms, drąsa, pasitenkinimas tuo, ką turiu. Labai pritariu Beatos vieno įrašo minčiais – „tegul mažiau būna daugiau“. Taigi, lai šiais metais mažiau ir paprasčiau būna daugiau. Sveikinu, Beata, su penktuoju tinklaraščio gimtadieniu!

  27. Rasyte parašė:

    Su labai gražia švente!!! Linkiu, kad neblėstų kūrybiškumas ir optimizmas 🙂
    O aš šiais metais sau pasižadėjau tokius gan realius ir kasdieniškus dalykėlius: pradėti ruoštis egzaminams ne likus dviems dienoms, o dviems savaitėms, pagaliau iškepti savo brangiajam plikytų sausainukų, kuriuos jis labai mėgsta ir vis prašo pabandyti pagaminti, aplankyti visus draugus, kurie gyvena toli nuo manęs ir kuriuos vis žadu aplankyti bei kuo daugiau šypsotis 🙂 Sėkmės visiems vykdant savo pasižadėjimus 🙂

  28. Egidija parašė:

    Naujais metais noreciau:
    – buti kantresne mama, nes paauglyste, ui, kaip veda is kantrybes…
    – labiau mylet save,
    – toliau test „gerumu“ projekta, kuri pradejom su vaiku praeita rudeni ( kasvakara rasom kiekvienas savo dienos gerumus, t. y. visus mazus ir didelius per diena nutikusius gerus dalykelius, kurie suteike nors kiek dziaugsmo. Menesio gale daugiausiai gerumo tasku surinkes gauna priza 🙂 )

  29. Giedrė parašė:

    Oho! Sveikinu. Vis suabejodavau, ar blogai tiek išgyvena. Pasirodo, tai – realu. Linkiu sulaukti ir daugiau jubiliejų ir nepritrūkti temų. 🙂

  30. emija parašė:

    Ačiū, Beata, už puikumą. Šiais metais pasižadu džiaugtis gyvenimu ir mažiau rėkti ant savo vaikų. Na, dar pasižadu nueiti pas stomotologą. Gal…

  31. Martynas parašė:

    Beata, labai norėčiau pagirti „Kepinių knygą“ ir „Šeimos kalendorių“! (Kalendorių turiu, o knygą varčiau knygyne, bet deja neturiu. Knyga tikrai puiki!)
    Na, o mano pasižadėjimai tokie:
    Gyventi pagal savo moto „Gyvenk taip, tarsi kiekviena diena būtų paskutinė“
    Nenuleisti rankų, nepasiduoti ir toliau tęsti savo blogo rašymą, jo tobulinimą ( popietevirtuveje.wordpress.com)
    Peržiūrėti visus filmus su mano mėgstamomis aktorėmis Meryl Streep ir Audrey Tautou 😀
    Štai tiek! Beata, labai norėčiau padėkoti Tau už labai puikų blogą! (tiksliaui GERĄ) :DDD

  32. Almama parašė:

    Sveikinimai su gimtadieniu!
    Aciu uz Beatos rasymo stiliu, kuris man suveikia kaip kofeinas, selmiska nuotaika ir spalvinguma ir nei neabejoju, kad tolyn viskas bus dar ir dar idomiau. Apie pacius receptus jau net nera ka ir rasyti.Savaime gi viskas suprantama ir net atrodytu sudetingesni variantai paaiskinti taip paprastai,kad is karto kojos nesa i virtuve,o rankos tiesiasi miltu link…
    Aciu!
    Nauju metu pazadai yra atrodytu patys paprasciausi, bet kartu jie yra nepaprastai svarbus.
    Dziaugtis kiekviena diena, nusisypsoti sau veidrodyje , kasdiena apkabinti vaikus ir pabuciuoti pries miega. Kartais nepastebeti smulkios netvarkos vaikiskoje „tvarkoje“. Tai tik smulkmenos..vietoj to eisiu su vaikais paspardyti kamuoli ir nesiskusiu, kad neturiu tam laiko. Nesigedysiu artimiesiems, draugams pasakyti kaip juos vertinu ir myliu. Pazadu dazniau jiems kepti pyragus ir bandeles.
    Ir dar. Sportuosiu ne tik virtuveje, bet eisiu plaukioti i baseina. Islaikysiu dar pora gyvenimisku egzaminu ir pazadu sau,kad viskas bus gerai ir taip kaip ir turi buti!
    Myliu Jus visus

  33. Giedre parašė:

    Kazkaip „uzkabino“ sis argumentas. Visa savaite masciau, ka cia is tiesu tokio ypatingo padarius Naujaisiais Metais. Ir tada pajutau, kad galvoju galvoju ir nieko gero nesugalvoju. Tos mintys, kaip muses (o gal kaip uodai!) pradejo tiesiog persekioti mane. Tik numojau ranka ir, savaime, i galva sove mintis: gyventi cia ir dabar. Banalus pasakymas, daug kartu girdetas ir visokiais prieskoniais patiektas, bet isties nera toks jau visai paprastas igyvendinti. Gyventi SAMONINGAI cia ir dabar. Kazkada skaiciau zymaus psichoterapeuto straipsni, kuris patare griebti sluota i rankas ir rimtai pereiti ja per kambarius, kai buna labai negera ant dusios ir visokios mintys kankina. Arba rankomis isskalbti kruva skalbiniu. Ir mintimis buti su sluota ar skalbiniais, o ne kazkur praeityje ar kazkur ateityje. Musu vidinis „as“, jeigu jo neapnuodysime, modifikuosime, iskreipsime, isdidinsime ar sumazinsime kruva minciu-musiu, pats „pagimdys“ iseiti is padeties, tik jam reikia duoti laiko „be laiko“. Taigi, siais Naujaisiais Metais linkiu sau ir kitiems dazniau griebti sluota uz koto ir issluoti nereikalingas mintis (Uzgavenes juk jau ne taip toli, kartu su ziema is kiemo, galima pravalyti ir nevykusias mintis, cha cha cha!)!

  34. Sveikinimai ir pasižadėjimai parašė:

    Su jubiliejumi! Linkiu dar daug daug metų gyvuoti, nes prasidėjus beatos kulinarinei kelionei kartu prasidėjo ir manoji – ačiū už tai.

    O pasižadėjimai šiems metams – daugiau pajausti ir patirti. Kažkaip reiktų rasti drąsos daryti tai, kas miela ir ko seniai trokštu, bet bijau taip stabdydama patyrimus.

  35. Berlete parašė:

    Esu labai emocionalus, jausmingas ir atviras bei uzsispyres zmogus.. Taigi, kitasyk menkiausias kvailas juokelis iskaudindavo iki sirdies gelmiu.. O dar tas per visus galis trykstantis maksimalizmas neretai nuvesdavo I konflikta, nes ego snibzdedavo “ kodel as tiek idedu pastangu, o kitas sau leidzia vat sitaip elgtis..“ Ir taip viena grazia ziemos diena viskas susikrove, kad begte nubegau I knygyna ir pasiemiau kruva filosofiniu bei paihologiniu skaitiniu.. Parejusi namo prizadejau sau, kad viskas, nuo siandien viskas turi keistis.. Kad nebereguosiu I kitu pasisakymus, o priimsiu kaip JU poziuri, nuomone.. Nebesitikesiu is nieko nieko, nes tai absoliuciai bereiksmiska ir tik temdo saule Mano danguje.. Taigi toks tas mano pazadas sau siems metams.. ir visai neblogai sekasi:)

Palikite komentarą


Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.