8241
Beatos virtuvė

Nepakartojamas delikateso atradimas Vilniuje ir receptas su nduja dešra

(12)

Leiskite suskirstyti mūsų populiaciją į tris grupes: makaronvalgiai, bulviavalgiai ir žaliavalgiai. Cha cha cha, tai kuriai grupei jūs priklausote? Štai, pavyzdžiui, aš esu visiška bulviavalgė – mane žavėk mane tagliatelle (lakštiniai) ir orecchiette (kriauklelės), ir fusilli (sraigteliai) kiek nori, aš vis tiek į kugelio, rosti, Pommes Anna pusę nors tu ką.

Žaliavalgių aš pažįstu tik pusiau tokių, visiškai atsidavusių šimtu procentų dar nesutikau, bet visi mes truputį žaliavalgiai – norime valgyti sveikiau ir maistingiau. Iš tiesų, tai reikėtų.

Štai, pavyzdžiui, patarėja Lapė, kuri oi kaip seniai besisvečiavo (pasiilgstu aš Lapės rašinių, bet ką daryti, nepriversi), tikrai galėtų sudainuoti odę makaronams. Tiesą sakant, Lapė iš mano visų draugių yra didžiausia pastos gerbėja, ir tikrai moka juos gaminti, vertina ir garbina. Jei mes su ja išsiruoštume kur nors vakarienės, tai gali būti garantuotas, kad Lapė užsisakys kokių  patiekalų iš itališkos virtuvės: ar tai bus spaghetti, ar carbonara, ar ravioli‘ai su špinatais ir moliūgais… O va aš pati savanoriškai nė karto nesu sau išsivirusi makaronų vakarienei. Juos vertinu ir gerbiu, bet jie man visada antroje vietoje po burokėlių, salierų, morkų, bulvių. Na ir neslėpkime – mėsos. Bet… Kai pagaminu vakarienę šeimai, tai pati pamaldžiai ir džiaugsmingai sėdu prie stalo, ir valgau visokias lazanijas bei pastą brokolinarą (jos receptas yra mano „Daržovių knygoje“) nesiskųsdama… O kartais net su toooookiu pasimėgavimu (kokią nors pienišką makaronų sriubą), kad net saldu (retokai pasitaiko, bet tikrai būna)…

Taigi, aš, prisiekusi bulvių gerbėja, norėčiau dabar porą giesmių pagiedoti geros kokybės makaronams. Tikrai tikrai verta investuoti į juos – į geriausios kokybės su tikrais kiaušiniais ir kietaisiais kviečiais. Geri makaronai, visų pirma, gražiai atrodo. Jie yra geltoni. Iš parduotuvių lentynų aš visada su malonumu renkuosi brangesnius ir teatleidžia man Lietuvos gamintojai… bet visada itališkus. Ir jei jau esate makaronų gerbėjai, tai užsukite į delikatesų parduotuves, kuriose rasite tikrai plačią gamą gerų ir kokybiškų makaronų. Ten toooookiia įvairovė, tikrai verta.

O aš grįžtu prie to, apie ką norėjau papasakoti – kaip aš ruošiau pastą su nduja dešra. Gaminau Tomui, bet paskui pusę suvalgiau pati, buvo tobula vakarienė. Pavadinčiau tai tikru džiaugsmu: a) skubantiems; b) bevaikiams (arba vaikai turi būti augesni, nes nduja yra aštri dešra). Ndujai, deja, nepakeičiama, na nebent bandytumėt malti marinuotų Kalabrijos pipirų pastą su vytinta dešra ir lašiniais, bet vis tiek čia jau ne tas pats. Ndują sunku rasti Lietuvoje, nes niekas jos nežino ir nėra pamėgę. Iš tiesų, tai net nėra dešra, nduja gerokai nutolusi nuo mūsų dešros suvokimo. Gal greičiau tai yra tolima kindziuko pusseserė iš Kalabrijos. Jų forma panaši, nes mėsa sugrūsta į panašias gyvūninės kilmės formas (čia bandau švelniai išsireikšti). Nduja yra tepama kaip paštetas.

Nduja

Aš ją pamėgau Londone, ten ji prieš porą metų tapo pašėlusiai madinga ir net vertinama kaip didžiausias atradimas po mocarelos. Ir kaip aš apsidžiaugiau, tiesiog pradėjau leisti įvairiausius garsus, kai aptrikau ją Sapore d’Italija itališkų delikatesų parduotuvėje… Godumo apsėsta iš karto pirkau kilogramą (nepigus malonumas – 7 lt už 100 g, bet visokie lietuviški vytinti kumpiai ne ką mažiau kainuoja). Taigi, šeimininkė Giedrė patarė ją valgyti su makaronais. Aš taip ir padariau: makaronus panaudojau kuklius fusilli, nes norėjau iššluoti savo pastos aruodus, kad galėčiau naujus pirkti. O grįžtant prie nduja dešros, tai ji ypatinga tuo, kad: a) ji yra labai aštri; b) skonis nesulyginamas su niekuo, nes mėsa ir brandinta, ir prie čili pipirų pabuvus, ir, man rodos, net actelio truputėlį ragavus; c) ji visiškai ištirpsta gamybos metu, lieka tik neįtikėtinai turtingas, su niekuo nesulyginamas aštrumas – mėsiškumo, ir riebumo užtenka.

Taigi, kol pasta verda (turbūt nereikia priminti, kaip svarbu virti pasūdytam vandeny ir nepervirti), į keptuvę ndujos šaukštą, palaukiam, kol ji pasileis, ten beriam smulkiai supjaustytą česnako skiltelę ir meskim didelę saują špinatų. Viskas. Lygiai trys minutės. Tada traukiam makaronus iš vandens, verčiam juos į keptuvę, galite dar įpilti porą šaukštų vandens, kuriame virė makaronai. Viską sumaišom. Man pasirodė, kad fusilli makaronai nelabai tinka, kitą kartą rinksiuosi pappardelle. Ir užbaigiant smulkiai užtarkuojam parmezanoooooo… O mama mia! Net ir bulviavalgius galima reformuoti į pastavalgius su tokiais patiekalais. Va ir viskas – dešimt minučių. Galite kviesti draugus ir vakaroti sotūs ir laimingi. Nei jums bulvių skusti, nei svogūnų lupti.

Receptas – čia.

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (12)
Komentarai
  1. Giedrė parašė:

    Na žinot, Beata, čia jau virš visko. Seilės teka upeliais, o net jokios užuominos apie tai, kur tokį stebuklą Kaune rasti:) Žodžiu, suintrigavot ir palikot:) Bet gal kas iš skaitytojų žino? HELP!

  2. Beata Nicholson parašė:

    Miela Giedrė, tikrai žinau kad Kaune buvo kažkokioje delikatesinėje parduotuvėje Kaune itališkų dalykų, tikrai girdėjau kad buvo vežama, bet kaip sakė savininkas, nebuvo suprasta šita dešra ir man rodos kad nebeveža jos….bet pamėginkite Itališkose gourmet parduotuvėse paieškot

    • Giedrė parašė:

      Nebuvo suprasta ta dešra? Tai gal man čia seilėtekis be reikalo prasidėjo? Mat nesu jos ragavusi, bet aprašymas labai suintrigavo, nes mėgstu aštrų maistą:)
      Ačiū už info, ieškosiu.

    • Kristina parašė:

      Sveiki, Nduja dešros bei užtepėlių su ja yra gourmet parduotuvėje Kaune „The Meat Point“. Pramonės pr. 6b, PC Prisma:) Nereali ji!

  3. Vaida parašė:

    Kaune itališkus kiaušininius makaronus perkame http://www.italiskabakaleja.lt Makaronų su minėta dešra nesu mačiusi, bet būtų įdomu paragauti:)

  4. R.Babaušytė parašė:

    Yra „Alaus namuose“. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tik kas ten gali būt skanaus trečdalis – lašiniai, trečdalis – vytinta mėsa ir trečdalis – aitriųjų paprikų milteliai. Brrrrr….

  5. Kristina parašė:

    Laba diena, Beata,

    likau sužavėta „Jurgio ir Drakono“ komandos darbu šių metų kaziuko mugėje. Žinoma neatsisakiau ir aš su vyru paragauti picos. Užsakėm N’duja pica ir mes vienu metu patyrėm dežavu tam skolniui, kurį tuo metu jutom. Ir štai pasinagrinėjusi plačiau apie N’duja (jos taip pat yra cia http://www.geroalausparduotuve.lt/uzkandziai-prie-alaus/italiskas-kiaulienos-uzkandis-nduja/141) supratau, kad tai labai panaši, o gal net ta pati dešra radauta Maljorkoj Sobrasada (jos galima įsigyti čia http://www.uzupiokrautuve.lt/naujienos/sobrasada/) gal tik Sobrasadoj nėra tokio kiekio aštrios paprikos kaip N’dujoj. Smagu, kad toks delikatesas atsirado ir mūsų šalies rinkoj, nes atgabenti per karščius didelį mėsos kiekį pabijojom. Tiesa pirmą kartą paragavus skonis keistas pasirodo, bet su laiku kažkaip pripranti ir norisi dar dar dar paragauti 🙂 tiesą sakant termiškai apdorota man ji skanesnė, bet vartojant kaip užtepą labiau pajuntamas tikrasis skonis. Norėčiau tik paklausti ar esat susidūrusi su Sobrasados skoniu, gal turit nuomonę palyginimui su itališka N’duja. Ačiū.

Palikite komentarą


Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.