8241
Beatos virtuvė

Moterų galybė

(13)

Nemanykite, kad aš matau tik virtuvę ir kompą. Virtuvę matau tikrai dažnai, ypač praėjusią savaitę, kai su Judita iš peties darbavomės ir fotografavome egzempliorius naujai knygai – dabar mes dažnai taip linksminamės, todėl tikrai ne tiek jau daug laiko lieka blogo rašymui, bet bent jau du kartus per savaitę pulsą stengiuosi palaikyti…

Taigi, ne toks jau visai supakuotas tas mano gyvenimas, kartais aš netgi einu į tokias vietas, kur vyrai ir moterys trypčioja ant barų, filmuoja TėVė ir lankosi visokie žinomi žmonės… Be to, aš turiu tokių kietų draugių, kurioms  viskas yra įmanoma, kurios užhipnotizuoja padavėją, kad anas atneštų papildomą taurę vyno (kuris mums jau kaip ir nebepriklauso), o paskui ant menčių paguldo  City vertelgų kolektyvą ir atima iš jų knygas, kurios jiems buvo kažkodėl padovanotos, o mums, matai, ne… Tiksliau ji ne atima tas knygas, o kaip tikra patyrusi derybininkė panaudoja kažkokius tik jai vienai žinomus metodus, pradeda pokalbį ir įtikina, kad jiems tų knygų nereikia, o mums reikia ir labai, būtinai, čia ir dabar… Sičio diedai žvengia, kikena ir kvatoja už pilvų susiėmę, patenkinti, kad ilgaplaukė  gražuolė juos apipila dėmesiu ir juokais… Aišku, knygas atiduoda ir dar vizitinių magaryčių duoda…

Raminta mane pasikvietė 

Na pradedu aš pasakojimą nuo vakaro finalinės dalies… O jei reikėtų pradėti kitaip ir visai standartizuotai, tai būtų taip: tik dešimt procentų visų šefių UK yra moterys, visi kiti 90 proc. yra vyrai (jei norite daugiau paskaityti apie moteris šefes, eikite čia)… Bet tą vakarą viskas buvo moteriškose rankose, tikrai girl power, ne kokios ten spice girls su trumpais sijonais ir suveltais plaukais, o tikra moteriška galia. Aš labai labai dažnai galvoju, kokios vis tik nuostabios, stiprios, atkaklios, darbščios, ištvermingos ir kūrybingos yra moterys, ir kiek daug aš tokių ypatingų, nepakartojamų, originalių, juokingų, linksmų, švelnių, juokingų pažįstu… (manau, labai nemažas skaičius, jei ne visi 100 proc. – ir šito blogo skaitytojų yra moteriškos giminės, taigi būkite pašlovintos, mielosios.) Taigi, kai mane jau minėtoji draugė Raminta pakviečia eiti į šį renginį, man iš karto patinka konceptas. Labai. Esmė tokia: trys moterys iš vietos rinktinių  Londono restoranų ir trys talentai iš užjūrių: Brazilijos, Pietų Afrikos ir Prancūzijos. Trys moterų poros ir – dėmesio! – ne tik (kaip paprastai būna tokio tipo renginiuose) priderintas vynas prie kiekvieno course, bet smagiausia buvo man tai, kad ne tik someljė moteris (of course) bet ir visas vynas darytas MOTERŲ… Aš jums sakau, MOTERYS yra jėga.

2005 Marques de Murrieta Reserva, Rioja, Spain – mano taurėj (nepamirštam moterų vyndarių darbo rezultatas)

Ir tikrai, nors neskaičiavau skaitliukais, bet moterų tikrai buvo daug. Spėju, vienas stalas buvo tokių matronų, akivaizdžiai maisto redaktorės ir restoranų apžvalgininkės, nes dvi  žinomos jaunos šefės ir autorės buvo jų apspistos ir klausinėjamos. Akivaizdu, kad ir populiariosios ne pirmą kartą jas matė. Buvo ir visokių jaukių porelių, ir žurnalistė su operatorium. Tiesa, žurnalistė labai simpatiška ir maloni, itin įsijautusi į pavasarį, vaikštinėjo su tapkelėm iš raišiukų, plikom nuogom kojom… Bet tai niekas nuo to neapsaugotas…Visi to pavasario ir kaitros laukia, kai ji ateis, va minėtoji žurnalistė bus pasiruošus….

Clare Smith pristatinėja meniu

Taigi, užteks apie aplinką, kalbam apie maistą. Viskas vyko tokiam sičio restorane 1Lombard st. Ant kai kurių staliukų buvo padėtos Angela Hartnet (kai kas ją vadina žymiausia moterim šefe Anglijoje) knygos. Aš iš karto pagalvojau, kad kadangi jos knyga nauja, tai ji skirta visai tai pressai. Bet kaip vėliau išsiaiškinome, ot ir ne…

Vakaras prasideda vyruko užšokimu ant baro, kuris pristato kas ir kaip, kodėl ir koks ypatingas nuostabus vakaras. Paskui pakviečiama Angela Hartnet, kuri sako, kad sudėtingiausia buvo suderinti visų užimtas dienotvarkes ir visas vienam savaitgaliui surinkti į Londoną. Trys dienas vyko tos ypatingos vakarienės, ir kaip jau minėjau, skirtingą vakarą skirtinga pora gamino. Mes išsirinkom pirmadienį, viena to vakaro šefė buvo Clare Smith – vienintelė moteris UK, vadovaujanti trijų žvaigždučių restoranui, jai yra ne daugiau nei 30 metų… (Ji vadovauja vienam iš Gordon Ramsey restoranų)Va taip va! Žodžiu, jauna, talentinga, visi žiūri į ją nulenkę galvas. Kita šefė labai simpatiška ir smulkutė Helena Rizzo iš Mani, restorano Sao Paulo. Taigi kolektyvas stiprus. Abiejų patiekalai truputį skyrėsi, bet vienas kitą papildė. Iš tiesų, Helenos meniu buvo netgi labai klasikinis, neskaitant vieno kito braziliško ingrediento ir pavadinimo. Clare patiekalas buvo antru numeriu atėjęs Risotto su laukiniu česnaku, morelėmis (morel grybai, kaip lietuviškai vadinasi???) ir veršiuko sweetbreads. (trumpai drūtai sweetbread yra gyvūno liauka, kuri yra ypač pastaruoju metu labai populiarus mandras dalykas)  Sweetbreads, laukinis česnakas ir morelės labai – populiarūs delikatesiniai ingredientai, būdingi aukštesnės pakopos restoranams. Ir šis patiekalas mums labai patiko. Nes šiaip viso vakaro metu vyno buvo gerokai daugiau nei maisto… Clare taip pat gamino ir desertą Lemonade parfait with bergamot, honey and sheeps milk yoghurt sorbet – Raminta alpėjo nuo šito deserto, nes iš tiesų jis buvo išskirtinai aromatingas: citrinų, bergamočių ir medaus aromatas, kaip koks svajonių sodas… Taip kvepėjo lėkštė…

Kvapnusis desertas

Dabar trumpai apie Helenos lėkštes. Pirmas „kursas“-patiekalas buvo Waldorfo salotos su obuolių žele, saliero šerbetu, gorgonzolos emulsija ir karamelizuotais riešutais. Akivaizdi improvizacija klasikinių  Waldorfo salotų tema. Iš tiesų visi ingredientai būdingi šiam nemirtingam deriniui buvo lėkštėje: mėlynasis sūris, riešutai, obuoliai ir salieras. Obuolių želė be abejonės demonstravo šefės meistriškumą ir nebaimę panaudoti senus gerus klasikinius metodus, kaip skaidrinimas, nes želė buvo itin skaidri, o tai yra labai sudėtinga su obuoliais pasiekti. Salierų šerbetas saldus ir salieriškai gaivus, taigi visas patiekalas tikrai gaiviai nuteikiantis ir tikrai skirtas coliukei… Su mikro salotomis iš tiesų viskas sėkmingai tilptų į didelį gerą šaukštą… Bet čia ne priekaištas.

Kitas Helenos patiekalas buvo fish moqueca with aracacha terrine. Moqueca yra tradicinis braziliškas žuvies ar jūros gėrybių troškinys su daržovėmis ir kokoso pienu, taigi interpretacija šita tema atrodė šitaip: žuvies filė, tupinti ant kvadračiuko terrine, tada atėjo greitai berniukai ir įpylė labai kvapnaus sultinio-padažo, kuris aplinkui gražiai apibėgo. Dabar apie arracacha… Kas čia per dalykas??? Tai prieš šefei išeinant papasakoti apie patiekalą, mes spėliojom, kad tai greičiausiai šakniavaisis, nes skonis švelnus, salsvas ir šiek tiek primena lyg truputi morka, lyg bulve. Aracacha kaip paaiškina vėliau man googlas yra šakniavaisis kažkas tarp morkos ir saliero labai mėgstamas ir vartojamas Brazilijoje.


Su geru humoru buvo ir Helenos „prieš–desertas“, kitaip tariant, atrodo kaip kiaušinis. Iš tiesų, tai trynių ledai su kokoso putomis ir kepinto kokoso gabaliukais…

Vakaras buvo puikus, vynas nuostabus ir jo man buvo per daug.

Na, o kaip vakaras baigėsi, jau skaitėte. Aš savo knygų kolekciją papildžiau nauja knyga ir dar su parašu, labai džiaugiuosi.

Moterys yra jėga.

Gražaus savaitgalio visiems

 

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (13)
Komentarai
  1. Milda parašė:

    Vakar ziurejau galutine Mastechef UK 2012 serija. Ir aplamai megstu as ta Masterchef. Tai kazkurioje laidoje dalyviai gamino maista Clare Smith virtuveje, jei as nemaisau….. Labai simpatiska moteriskute is laidos pasirode.

  2. PATARIMAS DĖL KALBINIŲ KAZUSŲ parašė:

    Miela Beata, kai nežinau koks augalas, gyvūnas arba organas vadinasi lietuviškai, rašau tą žodį ta kalba, kuria jį žinau ir ieškau lotyniško pavadinimo. Tada lotyniškąjį gūglinu LT gūgle. Jei nepakanka vien lotyniško pavad., priirašau, kad tai pvz., augalas. Taigi, taip ir išsiaiškiname, jog morchella arba morel yra seniai LT žinomas ir naudojamas briedžiukas. Sweetbread – užkrūčio liauka arba čiobrialiaukė, svarbi imuninei sistemai. Nors sweetbread gali būti ir kitos liaukos (pvz., kasa, seilių liaukos). Minėtoji Arracacia xanthorriza greičiausiai neturi atitikmens lietuvių kalba, esu ją valgiusi DK, bet neradau ir daniškos info. Man asmeniškai nelabai patiko. Bulvė ne bulvė… 🙂 Anyway, tikiuosi Jums pravers žinoti kaip kas vadinasi lietuviškai. Sėkmės, Kristina

    • Beata Nicholson parašė:

      Kristina jūs nuostabi, ačiū jums labai, ypač dėl to briedžiuko :)))

      • Algita parašė:

        arracacha
        gelsvašaknė morkuolė statusas T sritis vardynas apibrėžtis Salierinių šeimos daržovinis, krakmolinis augalas (Arracacia xanthorrhiza), kilęs iš Pietų Amerikos. atitikmenys: lot. Arracacia esculenta; Arracacia xanthorrhiza; Conium arracacha angl. arracacha; Peruvian-carrot; Peruvian-parsnip; white-carrot vok. Arrakatscha pranc. pomme de terre célery isp. apio port. batata baroa; mandioquinha salsa šaltinis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2005 m. gegužės 11 d. rekomendacija Nr. R-9 (l-6) „Dėl augalų, iš kurių gaunamas krakmolas, lietuviškų pavadinimų“ (Inf. pran., 2005, Nr. 39); Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. sausio 23 d. rekomendacija Nr. R-1 (l-10) „Dėl daržovių lietuviškų pavadinimų“ (Inf. pran., 2006, Nr. 7)

  3. Guste parašė:

    O knyga gera, gundytis?

  4. Zivile parašė:

    Laba diena,

    ar galima būtų gauti koki nors Jusu kontakta, noretume pakviesti prisijungti prie socialinio projekto igyvendinimo.

    Dekoju!

  5. Genija parašė:

    Taip, taip, MasterChef gamino ta pati deserta. Tik vienas skirtumas – tuille is medaus buvo graziai susuktas i spirale. Panasiai kaip daro mirties kilpas motociklai. O i vidu ikistas tas parfait su serbetu ant virsaus.

    Seniai itariau, kad morel yra briedziukai-bobausiai. Pilna ju cia, Belgijoj. Kiek pamenu is labai seniai, LT iki manes atejo gandai, kad jie truputi nuodingi. na, pavalges nenumirsi, bet mazo vaiko skrandzio jais prikist nereiketu. nezinau, kiek tiesos.

    Ex, teks laukt naujo MasterChef sezono. Bent jau Beatos blogas praskaidrins laukima.

    • Chm parašė:

      Briedžiukai nenuodingi, o bobausiai taip. Bet bobausius pavirus 2-3 kartus nuodai lieka nuovire, o išdžiovinus – per 2 mėn. išgaruoja.

  6. Mindaugas parašė:

    Miela, Beata,

    gal tamstelė žino, kur Lietuvoje būtų galima įsigyti tų briedžiukų, tai vis prancūzų knygas vis praverčiu su tais receptais, o taip nesinori.. 🙂 Kaip tik Londone varčiau šią knygą, bet nusipirkau „Fabulous baker brothers“ ir visai nesigailiu 🙂 Tikiu, jog po šio vakario, tik dar labiau norisi gaminti -> mėgautis -> džiaugtis -> gyventi!:)

  7. Briedžiukai parašė:

    Briedžiukai ir bobausiai – skirtingi grybai. Abi rūšys auga pavasarį, bet bobausiai yra mažiukai ir išties nuodingi, todėl gaminant juos reikia 2x virti. Briedžiukai didesni, primena kiauros juodos pailgos kempinės gabalą and aukšto kotelio ir yra tikrai delikatesas JK – Harrods už kilogramą šviežių bene šimto svarų prašė. Randami jie gali būti ant primulčiuotos žemės (visų business park gerbūvis – ten mano vyras jų rado). O Lietuvoje reiktų vietinių senbuvių klausti.
    Ramune

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.