Mano reportažas – dienoraštis iš Lietuvos

Tekstą pradėjau rašyti vakar prieš išskrisdama iš Vilniaus.

Dabar rašau ir sėdžiu oro uoste. Greitai greitai. Nuo Vilniaus oro uosto gavau šokoladą, patenkinta esu, bet šokoladą pataupysiu… Jaučiu, kad nuo to lėkimo ir neturėjimo laiko susikoncentruoti į savo lėkštę ir save, virš džinsų sagos kažkas kaupiasi. Nežinau, ar tikrai yra žmonių, kurie gali nevalgyti ir pamiršti apie tai… Aš irgi galiu, bet daugiau negaliu negu galiu, jei aš noriu valgyti, tai privalau pavalgyti. Šiandien su sese dalyvavome LRT radijo laidoje „Litas prie lito“, transliacija bus, man rodos, rytoj tos laidos. Tai ji sakė, kad šventiniu laikotarpiu labai pakyla virškinimą skatinančių vaistų prekyba… Ir iš tiesų, išlaidaujam maistui, paskui vėl leidžiam pinigus, kad tą maistą suvirškintume.  Bet manau, po truputį išaugame iš to. Sakiau jau ne kartą, kad šis blog‘as yra ir mano dienoraštis, tai jį kaip dienoraštį ir panaudosiu dabar. Taigi, mano dienos Vilniuje:

Šeštadienis: lėktuvas – Vilnius , namai/virtuvė/loftas, pasiimti sausainių ir mašinos tada Ozo prekybos centras, susitikimas su skaitytojais „Vagos“ knygyne. Ten nusipirkau ir Laimos Lavastės naują knygą, skaitysiu, kas per rūšis yra tie Lietuviai. Suprantu, kad knyga labai populiari, nes knygos.lt jos jau neturėjo. Puiku. Po susitikimo greitai greitai vėl namai/loftas/virtuvė, ten mėtų arbata ir pasipuošimas „Išsipildymo akcijai“, ėjome su Domu ir Arūnu, iš Chocolate Naive. Domas labai gražiai naujai apsikirpęs… Renginys stebimas iš taip arti, jis visada yra fantastiškas. Sužinojau, kad yra hot hot vaikinai, cha cha cha – tai tokie gražuoliai iš „X faktoriaus“, su jais nusifotografavau…

Tie vaikai, kurių istorijos buvo rodomos, yra ypatingi, ir labiausiai ypatingos yra jų mamos. Nes mačiau tik du tėčius ir tik truputį… Mamoms tenka visas jungas vaiko ligos ir negalios…Tos mamos stiprios savo vaikais, ir per vaikus suranda savo stiprybę. „Išsipildymo akcija“ jau dešimtoji ir rezultatai – daugiau nei du milijonai litų. Ašarų nereikia, bet daug kas jas braukė.

Sekmadienį atsikėliau septintą ryto ir su savo vairuojama mažiausią mašiną  išvykau Kauno link… Hmmmmm… Visą laiką važiavau lėtai ir baugiai, o prie Grigiškių priėmiau, manau, labai svarbų sprendimą: apsisukti ir važiuot atgal. Nes mano vidinis balsas ne tai kad šnibždėjo, jis trepsėjo kojomis ir paskui griuvo ant grindų, ir toliau rėkė, kad turiu apsisukti. Atsiprašau tų, kurie laukė…

Apie orą šiaip smagu pasiskųsti, bet jis nebuvo toks jau labai blogas. Laukinis, bet žavus… Nors supratau, kad mano, tiksliau, mano tėčio, Yaris, yra nerimtas reikalas… Ir pastebėjau, kad dauguma vairuoja Subaru… Įdomu, kodėl???

Dar spėjau taip pat sekmadieni apsilankyti Daiktų turguje Kalėdiniame, į kurį sugužėjo visi Vilniaus hipsteriai, na bent jau taip sako, o iš tiesų tai ten buvo tiesiog rojus gerom kalėdinėm dovanom įsigyti ir   pavojus piniginei. Tiek daug tikrai gražių daiktų ir visi ypatingi ir LIetuvoje pagaminti su gerom idėjom ir formom….Domas šokoladu prekiavo, čia jis šalia prie Mormozel iš kurios aš nusipirkau keletą malonių dovanų (levandų kvapo oro gaiviklį Bronei). Ten sutikau ir Mummymoon, kurios sugebėjo tą lėlę kurią pagamino šeštadienio laidoje paversti į visą svarbų reikalą- dovaną, lėlė įgijo vardą: Pupa ir labai gražų maišelį su savo vardu.

Štai taip, idėjos gimtas ir vystosi. Taip pat įsigijau Lietuvoje skrudintos ir maišytos kavos, tiksliau pupelių ir jau maltos….Crooked nose ir coffe stories kava oi…kadangi nešiojau rankinėj pusę dienos, tai visą laiką kvepėjau kaip aukščiausios kokybės kavinė….Nemeluoju. Dar dar be Lamų slėnio kuriuos ten sutikau dar įsigijau ir svajonių daiktą, ir svarbiausia pigiau, nes paskutinė dieną tai nuolaida buvo pritaikoma. Iš Tadam merginų turiu eglutę skarotą medinę, kuri padabinda Vilniuje tą pačia dieną buvo pastatyta…žinau, kad ji mane džiugins dar ilgai. Negalėjau pirkti tikros, nes tikrą turiu Londone….

Sekmadienio vakaras jau gerokai anksčiau buvo skirtas tradiciniam reikalui.. Gaminau silkės tortą, kepiau bulvytes, dariau visokias užkandas, nes vakare laukiau savo geriausių draugų iš žurfako – žurnalistikos instituto. Suskaičiavome, kad susitikimas jau šešioliktas… Taip jau susiklostė, kad visada susitinkame pas mane.. Na, daugiausiai pas mane, keletą kartų esame nukrypę ir pabuvoję kitur… Draugė Rita reziumavo, kad maisto buvo daugiau nei gėrimų… Cha cha… Suaugom, bet prie stalo nesėdėjom, o valgėm dviejų rūšių silkės tortą… Abiejų receptai bus paviešinti.

Sako, kad šeimos, kurios turi tradicijų, pvz., pusryčiauti visada kartu arba penktadienį eiti į baseiną ir t. t. yra darnesnės, tai mes esame visai podarnė šeima, galime vieni kitų nematyti metus, bet paskui, kai susitinkame, tai vėliau penkiasdešimt emailų vieni kitiems parašome, kaip buvo gera pasimatyti…

Pirmadienis: visokie buitiniai ir kasdieniai reikalai, pvz., manikiūras, pedikiūras, po jo kažkaip iš karto pasijutau gražesnė, nors kojų, tai tuose druskuotose batuose niekas nemato…(gal turite kokių patarimų kaip išgelbėti batus?? nes jie dabar tu tokia druskos pluta rėmeliu pasipuošę, o atvažiavau tai su naujais….) Tuomet – šventiniai malonūs pietūs „Time“ restorane su draugėm – kolegėm – giminaitėm… Restoranas iš tos pačios „kaip užsieny“ serijos. Linkiu, kad eitų toli ir, manau, tikrai eis…

Po pietų dar spėjau į RC nuvažiuoti. Ten man visada labai smagu, Simas sako, kad aš kalbu labai ilgais sakinais ir be taškų… Negali būt…Tada trumpai nusifilmavau naujai dienai, aplankiau krikšto dukrą ir jos mamą (savo draugę), tada kirpykla (aštuntą vakare) po to vėl trumpai vieni draugai.

Antradienis: darbai, reikalai, kalėdinis karavanas. Po jo – radijo laida, dar interviu apie sviestą, tada daiktus sumečiau į lagaminą, ir į oro uostą. (Iš Lt atsivežiau: sviesto, ikrų, aguonų ir grikių , na gerai gerai ir saldainių ….)

Privalau pasakyti, kad mano kursiokas Mantas prirekomendavo naujų gerų, maloniai kvepiančių taxi, (Vilnius veža, ir JazzEkspress ir dar vieną Smart Taxi,  bet juo neteko važiuoti)  ir tikrai mašinos naujos, kvepiančios, groja ne Ruskoje Radijo, o Opus3…bet net ir visi Vilniaus taxi kviečiami man vakar negalėjo pasiūlyti nieko, tai išgelbėjo draugas Martynas…Važiuojant į oro uostą pustė ir kaip ten sako? oras maišės su žeme…Martynas judėjo lėtai, bet užtikrintai, bet va pilietis už mūsų labai piktai važiavo ir pypsėjo, paskui per tuos sniegus aplenkė ir dar papypsėjo…..Štai koks mandagus.

Oi va štai tiek visko buvo…Aš rytoj apie silkės tortus ir kitus šventinius pasiūlymus parašysiu..