8241
Beatos virtuvė

Mano metai – 2012 topai

(10)

Metams ritantis į pabaigą, aš jau atsisveikinau su senu kalendoriumi, naujasis kabo jau du mėnesius ir laukia savo eilės… O „Mano knygoje“ planus kitiems metams užsirašiau iš karto, kai tik ją gavau… Nekantrumas ir spirgėjimas, kaip šoninė karštoje keptuvėje, yra dažnai ryškiai išlendantis mano charakterio bruožas… Bet turiu pasakyti, kad ir šito blog‘o pradžia kažkada buvo tik užrašas prie uždavinių sau: pradėti rašyti blog‘ą… Tikrai tikrai, ir tai buvo prieš penkis metus, dar iki tol pusmetį apie tai galvojau ir ruošiausi…

Šiais metais daugiausia dėmesio, darbo, rožinių spalvų buvo skirta mano naujai kepinių knygai

Aišku, dabar visi sudarinėja didžiuosius topus: kas ir kaip, bet manau, kad ne tik man viešai (šio blog‘o pagalba), bet ir visiems kartais labai verta atsisukti atgal. Oi ne ne, aš tikrai nesu iš tų, kuri atsisuka ir sėdi, su žiūronais žiūri į tai, kas buvo. Atvirkščiai – aš iš tų, kurie nieko neatsimenu, na beveik nieko… Tai paskui sako draugės (šiuo atveju Rita): „Ai, ką čia, Beatke, tu gi vis tiek nieko neatsimeni…“ Ir tada, kad jau pradeda pasakoti visokias spanguoliuoti verčiančias istorijas… Bet mane pačią kaip teigiama terapija veikia apžvalga to, kas buvo. Štai ir dabar mano metų topams surikiuoti perbėgau per praėjusių metų įrašus, kurių buvo nemažai.

Viso gero, skarotoji, pasimatysime kitais metais, aš tikrai tavęs nepamiršiu… Tikiuosi, kad vaikai dar kitais metais tikės seniu… Nes jau šiais metais pradėjo mėtyti visokius įtarimo šešėlius…

Mano didysis metų darbas.

Šitie metai tai buvo kaip kokios greito orientavimosi varžybos, kur vieną užduotį keitė kita. Vis tik didžiausias dalykas, kuriam skyriau išimtinai kiekvieną praėjusių metų pradžios dieną, buvo mano kepinių knyga. Ji gyveno su manimi, kėlėsi ir gulėsi, kol galų gale buvo pabaigta: nufotografuota, apkaišyta ir išleista į gyvenimą žmones maloninti ir jiems tarnauti.

Šiais metais aš kartais jaučiausi va taip, kaip skrydyje… Čia akimirka iš TV3 naujo sezono klipo filmavimo… Taigi, kaip matote, šiais metais teko paskraidyt ne tik lėktuvais…

Mane prieš metus kartais apimdavo lengvi panikos momentai: kaip kaip kaip aš viską spėsiu??? Tiek tiek tiek daug užsimojau aprėpti… Tokiom akimirkom aš: a) pagulėdavau ant žemės; b) padarydavau konstruktyvų sąrašą, kas ir kaip. Mano darbo kambario sienos buvo nukabinėtos knygos skyrių išklotinėmis ir pabaigtų patiekalų sąrašais. Ir iš vis – gyvenau pyragų pasaulyje… Bet padariau, taigi ir jums linkiu padaryti savo asmeninį didįjį metų projektą, ir geriausia, kad užsirašytumėte sau tą užduotį aiškiai ir matomoje vietoje… Nes pažadas tik sau mintyse – neveikia.

Mano knyga, vienas iš mano šių metų džiugesnių dalykų, jau tuoj tuoj pradėsiu ją pildyti

Pasaulio metų įvykis ir metų žmogus – be abejonės yra Olimpinės žaidynės Londone. Ne tik sėkmingiausios Lietuvai, bet kartu ir mano įdukrintai tėvynei Didžiajai Britanijai. Nežinau, kaip jūs, bet aš verkiau ir per atidarymą, ir per uždarymą, nes olimpiniai idealai yra mano idealai, ir Olimpinės žaidynės yra mane (nesijuokite, žinau, kad aš nesu anei sportiška, anei ką) labiausiai jaudinantis žmonijos įvykis, nes per jas pasaulis yra vienas… Ir dirbti Olimpinėse žaidynėse buvo mano svajonės išsipildymas (kai baiginėjau Žurnalistikos institutą, mano diplominio darbo tema buvo „Olimpinių žaidynių transliacija Lietuvos televizijoje“).

Olimpinėse žaidynėse buvau ir kaip žiūrovė, nes Tomas pasirūpino bilietais, vedėmės ir vaikus…

Apie Olimpiadą rašiau daug ir dažnai, sutikau fantastiškų žmonių. Galiu sakyti, kad džiaugiuosi buvusi tos istorijos dalimi. Susipažinau su Rūta Meilutyte, ją kalbinau net keletą kartų. Be abejonės, ji yra Lietuvos METŲ žmogus, niekas kitas. Ačiū Rūtai, kuri atvyko ir į labdaros pokylį Londone. Žodžiu, Olimpiniai metai visomis prasmėmis.

Su Rūta ir jos medaliu (šių žaidynių medaliai buvo patys didžiausi istorijoje)

Kelionės

Šie metai man buvo kaip reta intensyvūs, net nedrįstu skaičiuoti, kiek kartų buvau Lietuvoje, bet ne tik… Reziumuojant ir apvalinant, galėčiau pasakyti, kad Lietuvoje buvau mažiausiai dvylika kartų, taip pat buvau Islandijoje, Švedijoje (pirmą kartą aplankiau skandinavišką Europos pusę, taip pat Taline pusdienį, jau metams bėgant į pabaigą.

Prie Kapitolijaus nusifotografuoti privaloma, segway (lietuviškai riedis) turnė po miestą buvo fantastiškas, tik aš apsirengiau kaip vasarą spalio pabaigoje, todėl taip sušalau, kad galvojau, nukris man galva nuo šalčio… Oi, kaip man patiko šita mūsų kelionė

Buvau Paryžiuje valgyti tortų ir bandelių. Taip pat savaitgalis Pietų Prancūzijoje, iš kurios taip pat dar turiu nepublikuotų rašinių… Taip pat buvau dvejose labai tolimose kelionėse, viena – JAV, rašiau apie tai nemažai ir dar tiek ten tų įspūdžių pririnkau, kad rašinėlių dar galėsiu parašyti, tikiuosi, bent kelis. Taigi, oro uostas – mano stotelė, o projekcija kitiems metams – keliausiu mažiau… Kai viską išvardinau, atrodo, lyg būčiau kokia gastroliuojanti artistė… Bet iš tiesų, kelionės ir aplinkos pakeitimas yra pats geriausias išsivėdinimas, čia kaip kambarį gerai išvėdinti… Bet galima juk nukeliauti ir į kokį gretimą miestą? Pavyzdžiui, kaip aš per turnė atradau Klaipėdą

Projektai, scenos, paramos ir šokoladas

Pavasarį pirmą kartą sėdėjau scenoje ir buvau – na gerai gerai – ne aktorė, bet bent jau raiškiojo skaitymo artistė:)) Dokumentinė drama „Septyni“ – netikėtas, įdomus ir mane praturtinęs ne tik pažintimi su iškiliomis moterimis, bet ir leidęs nors truputį prisiliesti ir praplėsti savo žinias apie moterų teises bei padėtį visame pasaulyje…

 

Kitas dalykas, apie kurį jums buvo kalbėta ir ausys išūžtos, yra jau antrus metus vykęs „Kviečiu į svečius“… Džiaugiuosi, kad jis buvo dvigubai sėkmingesnis, nei praėjusiais metais. Šio projekto esmė – ne tik surinkti lėšų „Maisto bankui“, bet ir suburti žmones dalintis, būti kartu. Aš visada manau, kad dalinimesi ir bendruomeniškume yra ne tik sėkmė, bet ir ramybė. Tikiuosi, kad kitais metais padarysim dar daugiau ir dar geriau. Taip pat šiais metais džiaugiuos, kad galėjau prisidėti prie Almos Adamkienės fondo jau trylika metų vykstančio Kalėdų karavano. Ir, aišku, Kalėdinis labdaros pokylis Londone bei surinktos lėšos „Tiltas Trust“. Taigi, taip jau buvo, kad vieną projektą keitė kiti, ir visi jie rudenį – žiemą. Taip pat negaliu nepaminėti ir mūsų su „Chocolate Naive“ bendro rezultato – karšto šokolado, nuo kurio dalis lėšų atiteko „Išsipildymo akcijai“. Jubiliejinė TV3 „Išsipildymo akcija“ buvo kaip reta sėkminga ir surinkta daugiau nei du milijonai litų, kiek litų skyrė mūsų šokoladas, vyrai dar skaičiuoja, bet būtinai pranešiu…

Šeima

Vakar susitikau su draugėm, su kuriom draugaujam nuo tų laikų, kai turėjom tik pilvą ir nei vieno vaiko… Vaikai visi mūsų gimė per keletą dienų vienas nuo kito… Dabar yra pats geriausias laikas, kai jau išėjus iš baby stage ir su vaikais gali daryti daug smagių dalykų, ir dalintis patirtimis, ir mokytis, o ne tik žiūrėti, kad neišgriūtų ir nunusiverstų, kad būtų pavalgę ir t. t. t. t. t. t. Dabar mes galime daryti daug daug gerų dalykų kartu. Ir iš viso, mes norime visi daugiau laiko praleisti kartu, nes laikas bėga greitai ir tada jau oiii kaip iš dainos… „Kaip greitai užaugo vaikai aukšti kaip liepos“… Taip?? Tai va… Turime daug gerų planų kitiems metams šeimos kokybiško buvimo kartu labui, bet apie tai dar bus labai daug progų pakalbėti… Šie metai vaikams buvo dantų klibėjimo ir byrėjimo metai. Pradėjo Izabelė, kuri pakeitė net keturis dantis, o metų pabaigoje dantimis atidarinėdamas kažką apatinius gerokai išjudino ir Jurgis. Ką gi, lauksime penktojo gimtadienio… Seneliu kol kas tiki. Aš taip pat šiais metais tapau dar kartą krikšto mama, ir turiu dar vieną gražuolę fainuolę krikšto dukrą, ar jūs jaučiate, kokia aš laiminga moteris??

 

Krikšto dukra… Ir visoms dukterims valio…

Maistas, restoranai ir geriausi patiekalai

Šiais metais taip pat nufilmuota 17 laidų, iš kurių paskutinė pasirodė dar šeštadienį. Kitais metais tikiuosi, kad bus dar laidų, bet dabar tai jau viskas, esu išsėmusi aruodą…

Baltijos jūra ir dangus dramatišku namų stiliumi

Galvojau galvojau galvojau, kas galėtų būti mano metų patiekalas, toks pats pačiausias, ir žinote – išsirinkti praktiškai neįmanoma… Bet galbūt grikių pyragas??? Aš taip juo džiaugiausi, kai jį išradau ir fotografavom knygai, ir kiekvieną kartą kai pasigaminu – negaliu atsidžiaugti. Ir iš viso, grikiai yra jėga… O šiaip, jei bandyčiau čia dabar apžvelgti visus patiekalus, tai būtų sviestas sviestuotas – jūs, mano mielieji, skaitot, matot, gaminat ir pranešat. Taigi čia jau kiekvienas išsirinkite. 🙂

Apie restoranus: nemažai jų aplankyta, vieni aprašyti, kiti laukia eilės, kai kurių iš viso neminėsiu… Bet manau, kad Lietuvoje geriausio metų restorano vardo – ne tik mano knygose, bet ir visų nuomone – nusipelno Lauro lapas. Taip yra dėl daugelio priežasčių, bet pirmiausia todėl, kad perkėlė viską į naują erą. O aš tikiuosi, kad gerų restoranų tik daugės, o baisių aksominiu veliūru aptrauktų medinių sofų „restoranų“ su penkiolikos lapų meniu, tragiškai prasmirdusių riebalais ir blogu skoniu, mažės. Mažiau yra daugiau. Iš mano užsienietiškos restoranų patirties įsimintiniausias būtų Dill. Taigi va taip su lauro lapu ir krapu baigiu šitą skiltelę…

Ir šiaip labai daug prirašiau… per daug. Metai buvo puikūs, tegul kiti būna tokie puikūs. Nenoriu sakyt, kad tegul kiti būna dar geresni, nes kada tada ta pabaiga? Kaip tada matuojamas metų gerumas? Vertinti ir džiaugtis reikia tuo, ką turi.

Ir ačiū jums, mano gerbiami skaitytojai, noriu kad kitais metais šitas mano blogas, kuris išsiplės ir paaugs, ir naujus rūbus įsigis, būtų gero jausmo, gero skaitymo, naujų idėjų ir poilsio vieta. Ačiū.

 

Visus ateinančius metus jauskitės kaip paplūdimyje

P.S. Dabar tai jau tikrai visai pabaiga… bet dar galvojau, galvojau ir sugalvojau, kad privalomai, turėčiau pagirti visas savo moteris skaitytojas. Aš, aišku, vertinu lygias galimybes ir t.t., bet manau, kad vis tiek dauguma jūsų, skaitančių ir rašančių, esate moterys, tad aš manau, kad 2013-ieji bus moterų galybės metai… Ir visoms linkiu atrasti savo galybę. O pabaigai… turiu paminėti tris moteris, kurios man labai įstrigo šiais metais. Visos, aišku, mano draugės, bet negi dabar pradėsiu čia po vieną, tada bus susipykimas :)) ha ha ha ha

Metų močiutė: Rūtos Meilutytės močiutė. Aš girdėjau, kaip ji interviu Lietuvos televizijos Gintarei Grikštaitei (aš žiūrėjau interviu montažinėje) sakė: „aš atsikeldavau pusę šešių ryto…“, (tiksliai nežinau, ar toks būtent laikas buvo, labai gailiuosi, kad neužsirašiau tos frazės, bet gal galima būtų ištraukti iš archyvų). Taigi, ji sakė taip: „aš atsikeldavau ryte anksti, ir eidavau pabėgioti, tada jau keldavau vaikus“ (Rūta ir jos du broliai, spėju), „ir pusryčiai, ir vesdavau į mokyklą“. C ‘ MON, moterys, jei jūsų neįkvėpia tokia močiutė, tai net nežinau… Man reikia didelėm raidėm užsirašyt… ha ha, bet čia tik šiaip, kaip sakoma – penas mintims.

Antra moteris, kurios labai daug klausiau šiais metais yra: Emeli Sande. Jos albumas Our Version Of Events yra visas geras, ir aišku, ji nerealiai gerai pasirodė Londono Olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijose.

Na ir pabaigai, juokingiausia ir mieliausia moteris yra Miranda Hart. Todėl, kad niekas niekas manęs taip nepralinksmina kaip Miranda… ir dabar šios komediantės trečias sezonas kaip tik per Kalėdas prasidėjo… Aš kai žiūriu, tai žvengiu springdama, o kai skaitau jos knygą – mekenu… Ha ha ha… Žinau, LT nerodo, bet galite DVD įsigyt.

Gerai. Viskas. Užteks. Dedu tašką. Pasimatysim 2013.

 

 

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (10)
Komentarai
  1. Metu pateikalas parašė:

    Miela Beata, aciu tau uz si nuosirdu ir gyvibinga puslapi! As galiu nuo saves pridurti, kad man tavo blogas tapo Metu blogu, o tu tikrai viena is pirmuju eilese prie Metu moteriskes:) Ne todel, kad tiek daug parasei, o todel, kad su meile ir siluma ir taip paprastai paprastai be jokiu madrybiu su mumis daliniesi. Gal kas nors pasakys, kad tai marketingo strategija. Tebunie, bet kai ideta tiek pastangu ir meiles, kai tai pasiekia kitu sirdis, tai jau didelis darbas. Aciu tau!
    O musu Metu patiekalas – zuvies karis is antros knygos!

    Sekmes ir labai labai laukiu zinai kokios knygos?:) Ogi knygos su receptais vaikams:) Gal irasyk i savo svajoniu ir planu knyga:) Kad butu galima gaminti vaikams ir su vaikais!

    Sekmes!

    Ieva

  2. GretaJanson parašė:

    O kaip skraidyti mokat 🙂 Gal į Londoną ne lėktuvu skreNdat 😀

    • Natali parašė:

      Ir labai norėtųsi, kad šitoje naujoje kulinarijos receptų knygoje vaikams dalyvautų ir gamintų kartu su Tavimi Beata, Tavo vaikai, kaimynų ir draugių vaikai- tai būtų tai ko dar nėra, ko taip trūksta užsiėmimams kartu visai šeimai kuo daugiau laiko pabūti, praleisti smagiai ir naudingai visiems kartu, tai tarsi vadovėlis ir mamoms, ir vaikams jų ateičiai ką gaminti sau, savo šeimai ateityje…

      • Beata Nicholson parašė:

        Ačiū Natali, už palaikymą, tikrai bus tokia knyga, aš jau viską sugalvojau prieš keletą menesių….bet dabar truputi ties kitokiu projektu dirbu, bet ne mažiau svarbiu bent jau man šiuo metu…

  3. Rita parašė:

    Puikia, Beata. Nuostabi apzvaga. Nuo tokiu tasku sudeliojimu ant i ir prasideda prisiminimai. Gal taip ir tu pradesi prisiminti dalykus:) Buckiai, saunuole. Turiningus metus nugyvenai…

  4. Natali parašė:

    Nuostabu, puikūs metai buvo ir Tau Beatuk, ir visai Tavo šeimai- linkiu, kad ir šie būtų tokie pat pilni naujų gerų dargų, įsimintinų kelionių, o svarbiausia- buvimo kartu su vaikais, jie taip greitai užauga, kad paskui belieka tik gailėtis to laiko kai nebuvai su jais kartu visur ir visad kiek tai įmanoma būti kartu jų vaikystės metuose, juk jie, kaip tie paukščia, labai greitai užsiaugina sparnus ir išskrenda iš šilto lizdelio į pasaulio tolius…

  5. Ernesta parašė:

    Sveikinu, Beata, su praėjusiais metais ir noriu padėkoti už puikią knygą, naujų sausainių ir pyragų ir kitų skanumynų receptus (po truputį atrandamus jų klodus), už naujus serialus Downton Abey bei Miranda (naujas ir pats mylimiausias serialas, visą laiką žiūrėdama juokiuosi iki ašarų), televizijos laidas bei puikią nuotaiką, skaitant Jūsų blogą. Visokeriopo pasisekimo 2013 metais 🙂

  6. Raminta parašė:

    Jus is tikruju laiminga moteris! Gal net ne todel, kad tiek daug sekasi nuveikti, bet tikrai todel, kad mokate tuo dziaugtis. Ne kiekviena tiek puikiu dalyku nuveikia ir dar moka su kitais pasidalinti, pasidziaugti. Del tos geros energijos ir geri zmones prie jusu linksta, ir geri ivykiai – energijos tvermes desnis arba „kaip sauksi, taip ir atsilieps“ 🙂 Su vaikais tai toks dalykas – kiek su jais kartu bebutum, vistiek bus beprotiskai gaila tu praejusiu dienu, tu putliu zanduku ir rankyciu, bei dideliu akyciu. Oi, kai pasiziuriu i savo 16meti, aukstas (na gal ne kaip liepa, kaip berzas :)), grazus, mano, bet nebe tas maziutis kukulis.
    Jau turiu jusu kepiniu knyga, per kaledas visa perskaiciau, tokia idomi 🙂 Jau zinau, nuo ko pradesiu kepti – nuo varskiniu sausainiu. Grikiu pyraga jau kepem po laidos, jis puikus. Is viso, visi receptai puikus, mes net varsketukus is pirmos knygos kiekviena karta verdam atsiverte recepta 🙂
    Linkiu jums islikti tokia pat nuosirdzia, miela, energinga ir nesuzvaigzdeti, nes yra del ko. Kartais net issigastu, kai pamatau koki irasa jusu bloge, kad ir apie nuostabiai prabangu viesbuti, kuriame lanketes su draugem. Jau galvoju, na va, suponejo, suzvaigzdejo ir nebebus jau Beatos 🙂 Bet, pasirodo viskas ok, reikia ir tokiose vietose apsilankyt. Zodziu, sekmes sekmes ir meiles! Hug’as ir buckis 🙂

    • Beata Nicholson parašė:

      ha ha ha Raminta, ačiū už tokį išsamų ir įkvepiantį komentarą….Dėl prabangių viešbučių, tai reikia juk ir ten nueiti pažiūrėt kas vyksta:)) o šiaip bloge juk viskas vistiek matosi …..nelabai čia ką paslėpti, jei apie kitus dalykus kalbėtume

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.