Žinote, yra tokia graži Dido daina “I still got sand in my shoes” – tokia nostalgiška truputį, bet ir labai teigiama apie smėliuotus batus, kuriuos parsivežam iš atostogų. Turbūt visi žinot tą jausmą? Aš po trumpų atostogų taip pat radau batuose smėlio ir, turiu prisipažinti, kad pirmą kartą per atostogas (net ne per atostogas), o iš viso pirmą kartą gyvenimę bėgau… savanoriškai (t.y., ne per fizinio lavinimo pamoką)… anksti ryte paplūdimiu krosą!!!

Žinau, neįtikėtina. Aš net pati save nustebinau. Ne tik save, bet ir visus, bėgusius tą dieną. Aišku, jie turbūt galvojo, kad aš esu patyrusi bėgikė, ha ha ha… Tiesą sakant, buvau aplenkta ir vyresnių, ir jaunesnių, ir dauguma netgi sveikinosi žvaliais balsais.

Aš vis dar negaliu patikėti šiuo šokiruojančiu poelgiu. Nors prieš savaitę įvyko ir tik vieną kartą, bet vis negaliu pamiršti. Ir dar kai tą smėlį išpurčiau iš sportbačių, nusprendžiau netylėti ir apie sportbačius  pakalbėti.

Taigi, prisiminkime neseniai įvykusius pokalbius ir komentarus feisbuke, kai minėjom Dieną be dietų: “Amžinas moterų klausimas: ką čia suvalgius, kad sulieknėjus” arba “Geriausia dieta – valgyti nuogam prieš veidrodį”, arba “Laikausi iš karto trijų dietų, nes nuo dviejų nepavalgau”  arba “Ateina moteriškė į bažnyčią ir meldžiasi: “Dieve dieve, jei negali padaryti, kad aš suplonėčiau, tai padaryk, kad mano draugės sustorėtų”, ha ha ha 😀 Atrodo, šitie komentarai susilaukė daugiausiai ovacijų. Buvo paminėtos įvairios veiksmingos dietos –  pradedant kopūstais, baigiant grikiais, daktaro Dukano dieta, kitos. Bet atrodo, kad be visų pajuokavimų ir aktualijos pakedenimų, vienas pagrindinis šio choro balsas buvo: valgyti mažiau, su saiku, protingai ir tvarkingai,  ir judėti daugiau.

Žinot, aš esu patenkinta savo išvaizda ir nepuoselėju nereikalingų vilčių atrodyti kaip Gisele Bündchen. Visų pirma, jinai už mane dvigubai aukštesnė.

Bet, nežinau, kaip jūs,  aš vis dar neprarandu vilties kada nors būti tikrai sporto fane – žaisti tenisą, rytais bėgioti krosą ir vaikščioti, ir lankyti body combat treniruotes. Prisiekiu, esu daug kartų bandžiusi pavirsti į sportišką tetą, kuri, šviesdama baltais kedais ir vizgindama uodegą, praskrieja parku, bet deja deja.. Kiekvieną kartą Bet gal dabar, vieną kartą nubėgus per atostogas, norėčiau pabrėžti – tą KROSĄ (na, sakykime, tai buvo kokie 3- 4 km pusiau ristelės, pusiau bėgimo) viskas bus kitaip? Išbėgau su sutuoktiniu, kuris sakė – aš su tavim tai tikrai nebėgsiu! Atseit trukdysiu jam. Bet sakau, – gal mes bent galime iš viešbučio kartu išeiti??? Pradėti tą krosą? Kad Taigi, toliau leiskite man šnekėti. Dabar vis garsiau girdžiu (arba pati atsirenku tai, ką noriu girdėti), kad visai nebūtina lieti devynių prakaitų kilnojant štangą ir pakanka tik pertvarkyti keletą kasdieninių įpročių: kaip pvz., niekada nesinaudoti liftu (aha aha, pritariamai linkčioja gyvenantys ir dirbantys devintam aukšte), kaip įmanoma daugiau vaikščioti peščiomis ir pan. Taigi aš, nors ir nepavirstu į prisiekusią sportininkę, bet vaikščioti mėgstu ir dabar vos ne kiekvieną dieną vaikščioju apie 45 -50 minutes plius dar kokios keturios valandos ant kojų virtuvėje. Tai tikrai nepasakyčiau, kad dabar jau esu visa plona ir grakšti, bet jokių papildomų ratų neprisiauginau, kepdama kruasanus ir kiekvieną dieną valgydama įvairiausius patiekalus, kurių sudėtyje yra tonos sviesto (klasikinė virtuvė, ne kitaip).

Taip jau atsitiko, kad gavau dovanų atseit stebuklingus batus – Reebok EasyTone jie vadinasi, su super ypatingu padu. Ar pastebėjot, kad dabar yra tikra tokių batų invazija? Vieni su didesniu, kiti su mažesniu padu, vieni gerina laikyseną, kiti degina kalorijas ir taip toliau. Aš skeptiškai į tuos batus visus žiūrėjau. Pro sviestuotus pirštus, galima pasakyti šitaip. Bet ką jūs sau manot? Dabar aš su tais savo Reebok batais vaikštau kas dieną. Ir turiu pasakyti, kad jie stabiliai ir garantuotai gadina mano visą vasarinį įvaizdį, nes kai jau ruošiuosi į mokyklą ir renkuosi, kuo gi čia pasidabinus, dažniausiai (iš tikro, tai visada) renkuosi kokius džinsus ar kelnes, kad galėčiau eiti su tais savo juodais sportbačiais ir negąsdinčiau žmonių (net kaip ten bebūtų, gal kiti ir gerai atrodo, bet aš tai sau atrodau juokingai su suknele ir tais sportbačiais). Nors mano tai yra visai nekrentantys į akis, paprasti, juodi.

Kai pirmą kartą išėjau į trasą su jais, tai pradžioj jausmas toks, kad lipu kokiu laiptus imituojančiu treniruokliu. Ir pirmą dieną po pasivaikščiojimų, nežinau, ar nuo papildomo krūvio, kurį sako, tie batai duoda tavo kojom, ar šiaip, nes buvo sunki diena, griuvau miegot ir aš, vos tik vaikai užmigo…
Aš vis sakydavau Tomui, kad man reikia nusipirkti gerus sportbačius ir tada jau pasidarysiu sportininkė, į ką jis atsakydavo – tu gal pirma pradėk sportuot, pvz., bėgiot, tada ir nuspirksi. Bet kadangi tuos batus gavau dovanų ir va, ar matote – ne tik vaikštau, bet ir pirmą gyvenime krosą sugebėjau nubėgti. Skandalinga.

Beje, Bronė irgi didelė ėjimo sportininkė pasidarė ir organizuoja, girdėjau, Bronės Ėjikių Klubą (BĖK). Tai jei pamatysite kažkur aplink Vilnių sparčiai bevaikštančių moterų būrelį, žinokite, – ten Bronė su draugėm sportuoja.

Komentarai
  1. Ha ha, geras straipsniukas 🙂 Pabegioti ir as megstu, karts nuo karto krosiuka palei upe nubegu, nors mokyklos laikas tai kuno kulturos vengdavau kaip velnio 😉 griztu raudona kaip burokelis, bet uztai savijauta gera. Aisku, vis prisiekineju, kad eisiu pageioti ir kita diena, bet vis atsiranda (arba prigalvoju) visokiausiu priezasciu tam krosiukui isvengti 🙂 Bet as uztai su dviraciu kiekviena diena i darba po 7 mylias pirmyn ir 7 mylias atgal minu ir vargo nematau ir labai tuom didziuojuosi:) Jokiu nemaloniai kvepianciu zmoniu, stumdymosi, laipiojimu ant pirstu galiuku, ciaudejimo uz nugaros prigrustame traukinyje.
    O tie sportbaciai skamba idomiai, reiks pasidometi tais kur kalorijas degina 🙂 As gal tik kitokia spalva paziuresiu, kad prie sukneles tiktu 😀 😀 😀

  2. Aktuali tema, aktuali…:-)) Su didziausiu pavydu ziuriu i visas sportininkes, bet is manes sprotininke nelabai kokia… Arba tiksliau, jokia:-)) Pasportuoju pagal jogos diskus karta kita ir visuomet galvoju,kad vat dabar… du kartus per savaite be jokiu kalbu darysiu:-)) Viskas vyksta be kalbu – tik as nedarau:-) Visa rudens,ziemos,pavsario sezona – pralankiau sokiu pamokas karta per savaite ir aerobika. Bet,kai mano liaskos pasidare didesnes nei buvo, pamaniau,kad geriau jau as nesportuosiu:-) Ir,kaip ir tu,Beata, „svaigstu”,kad pradesiu begioti i parka ir jogintis ten, kai grazius treningus nusipirksiu, gerus sportbacius ir t.t. :-))) Vilti po truputi jau baigiu prarasti,kad tokia diena ateis. O gal treningu graziu nebegamina?:-))

  3. Sveika sugrizus!! nieko negirdejau apie tuos stebuklilngus batus; paskaiciau va bloga, dabar bus proga patyrineti, kokie ten batai; as begioju kasdien; pries einant i darba – 2 km; vakare po darbo – 4 km; ziema vasara; kai jau visiskai blogas oras, begu viduje, bet siaip tai net ir lyjant ar sningant begu; begiojimas man kaip terapija; tai MANO laikas, kai galima pagalvoti apie dalykus, niekieno netrukdomai; dar galima daryti kvepavimo pratimus, atpalaiduoti veido raumenis, …., nusiraminti nuo visokiu stresu,….,ir t.t.; begales teigiamu begimo poveikiu; kartais begu su savo desimtmeciu sunum Jonu, bet dazniausiai viena;

  4. Kaip tik atsirado sitie batai as ir galvojau, kad gal visai ir nieko dalykas, pakol atsitiktinai zurnale neperskaiciau mokslinio straipsnio, kad tai tik marketinginis triukas. Beata, siulau paskaityti si idomu straipsni su tyrimo rezultatais apie siuos batus. http://www.acefitness.org/getfit/studies/toningshoes072010.pdf
    Gale straipsnio patarimai kurie tikrai padetu numesti svorio vaiksciojant 🙂 Ziurint is pozityvios puses, sie batai veikia kaip motyvatorius verciantis zmones daugiau judeti 🙂

  5. Apie kažkokius panašius batus skaičiau ir labai užsinorėjau, nes jais vaikštant sutvirtėja kojų raumenys, užpakaliukas, sveika nugarai… Visas mano sportas bėgiojimas paskui nenuoramą mažiuką ir aplink puodus 🙂 Tai ir galvoju, kad būtų naudinga bėgiot tuos batus apsiavus 🙂 Kaip gerai, kad pasidalinai mintimis apie tuos batus 🙂 Dabar nebesvaigsiu, o dovanų užsisakysiu 🙂

  6. Nu man tai visad viskas prasideda nuo inventoriaus… Todel ir buna atsifutbolinimai vyrui, kodel nezaidziu teniso su juo, nes neturiu tokio sijono kaip Sarapova pavyzdziui. Pradzioj nupirko jis man rakete ir sportbacius. Dar pora pamoku su trenere. Tiek ir tetruko viskas – pora kartu gal nuejau… O po to kazkaip uzsimete …. Geda visiska kai pagalvoji. Bet as nepasiduosiu savo bevalems erezijoms ir tikrai sieksiu tokios figuros, kai gali užsideti aptempta maike ir pasilenkus pilvas nenutysta… Man nedaug truksta, kokiu 5 kg minus, nes tas pilvas bjaurybe po gimdymo liko. Tai zinokit dar toks dalykas su ta Reebok gerybe. Nezinau kaip Europoj bet JAV dar reklamuoja maike ir sortus specialius, kurie kaip ir tie kedai labai palengvina siekti to issvajoto rezultato. Dabar galvoju, jei tureciau tokia amunicija tikrai kazko pasiekciau…

  7. ojjjj nerealu :))) aš iki šiol menu savo vienintelį šiais metais (ok, pusmetį) nuėjimą į sporto klubą (ką jau kalbėti apie bėgiojimą), kuris vyko kažkada seniai žiemą, bet turiu pripažinti, kad irgi į reikalą rimtai žiūrėjau – nusipirkau aprangą (nes turėjau tik vasaros sezonui, o tuomet buvo gūdi žiema). Bet labiausiai norėčiau pastebėti, kad atostogaujant va dabar Portugalijoj, o po to nusidavus dar į vieną Viduržiemio jūros salą, supratau, kad tokios iniciatyvos, kaip „BĖK”, yra labai populiarios ir sektinos. Kaip to įrodymą, dedu nuorodą į vaizdelį, kurį nufotografavau Portugalijos pajūry (žr. nuorodą „svetainėje”). Šios moteriškės su savo liaudiškai sijonais (kurių pagal vietines tradicijas turi būti kažkeliolika) ir įspiriamom šlepetėm marširavo pirmyn atgal. Na, buvo ir sportiškiau apsirengusių, bet tikrai ne daug lėčiau už šias ponias, besivaikščiojančių… 🙂

  8. …Aš irgi iš tų visiškai nesportuojančių…ir net nesigraužiančių dėl to..Visada sakiau, kad sportuosiu, jei jau sporto klubą šalią namų pastatys, nors dirbu irgi visai šalia sporto klubo…Figūra man leidžia nesportuot, nes irgi esu aukšta, o valgymas jau toks dalykas, kad per karščius pvz visai beveik nevalgau, nes sukaistu jau valgydama…Sportbačių nė jokių neturiu..Bet sportuot matyt, būtų gerai pradėt nė vien dėl figūros…..dėl disciplinos, dėl valios ugdymo, ištvermės..dėl pagarbos sau, kad nesu jau tokia ištižusi sporto prasme, nes, garbės žodis, nė tų kelių km nenubėgčiau visa neapsipylus graužiančiu prakaitu, nepamėlus ir neuždusus. Bet..aš visada lipu laiptais į 4 aukštą, ir daug vaikštau pėsčia..ir greit. Ėjimas taip pat gerai mintis surikiuoja ir galvą šviesesne padaro…kas čia dar…o kaip kojos su tais batais per karščius?..Lietuvoj jau antra savaitė visus kamuoja karštis virš 30 C+, negaliu net pagavot apie uždarus batus, vien tik dirželinėn avalynėn akys krypsta…

  9. Mokykloje ir man kuno kulturos pamokos buvo kancia,greiciau begdavau ne aplink stadiona,bet is pamokos.Lietuvoj sporto klubas buvo prabanga,o atvaziavus i Anglija,kazkaip kainos pasirode prieinamos ir uzsidegiau as tuo sportu.Buvau single,draugu dar neturejau,o ka dar veikt?Lankydavausi 5-6 kartus i sav. po 2val,dviraciu,stepo,sambos,zumbos,kikbokso,body balance klases,isbandziau viska.Po 6men gryzus i Lietuva nieks manes nepazino.Paskui sutikau vyra,sukurem seima ir kazkaip tiem sportam nebelieka laiko.Dabar auginant 2m.sunu ir 4men.dvynius nebepavyksta netgi 1000 rekomenduojamu zingsniu padaryt ir pasivaiksciojimai musu labai leti.Paprakaituoti pavyksta tik virtuveje prie puodu.Laukiu nesulaukiu kada mazieji paaugs ir gales su teciu futbola parke zaist,kol as aplinkui begiosiu ir sokdyne sokinesiu.Va ir dabar snieglente kampe stovi ir taip liudnai ziuri,sako ,tau butinai reik tuos 10kg,kitaip sulauzysi mane…

  10. Batai -tikrai super! Gaila, kad aš negaliu bėgioti, nes po pirmų žingsnių niksteliu iš karto abi kojas – ir tiek to malonumo 🙁 o kokį kilogramą nusimesti irgi ne pro šalį būtų… Tačiau visai neseniai per vokišką TV rodė tokią visai neprastą laidą apie vokiečių tautos judėjimo įpročius ir atliktą eksperimentą apie efektyviausius kalorijų deginimo būdus. Pasirodo, jog prieš gerą dvidešimtmetį „išrastas” Nordic walking kalorijų sudegina gerokai daugiau nei bėgiojimas, nes tuo pačiu metu dirba žymiai daugiau raumenų grupių. Taigi, jei atrodo, kad lakstyti reikia valios geležinės, gal būtų maloniau vaikščioti? 😀

  11. Dėl bėgiojimo dar prisiminiau, kodėl mano vyras nebebėgioja, nors prisiekęs bėgikas buvo – ogi ne taip jau sveika bėgiot daug – labai didelė apkrova kelių sanariams ir stuburui, o ypač keliams, darėsi tyrimus UK ir tenykčiai daktarai savo kolegai pasiūlė pasportavimo rūšį keist labiau tausojančia… Šiuo metu jo kelių sanarių būklė jau nebeleidžia bėgiot ilgamylių krosų, bet užtat dviračiu važinėja daug daug..Kaip ir bėgime čia treniruojamos beveik visos raumenų grupės ir pan, taigi manau, kad pasivažinėt yra visai smagu ir gal net naudingiau…

  12. Sveiki. Na as ir neperseniausiai isigijau siuos sportbatukus. Kazkaip kai vaikstau nesijaucia jokiu pasunkinimu, ale kai nuejau i aerobika ir padariau keleta pratimu kojoms, tai vos isejau is sales treniruotes pabaigoj, kojos tirtejo 🙂 Na paziuresim kaip toliau, gal tikrai reebok daro stebuklus 🙂
    Na o kalbant apie sporta, tai ir as buvau menka sportininke…Jei pradedavau eiti i sporto kluba, tai uztekdavo poros kartu ir daugiau neprisiversdavau niekaip… Kol nepamaciau saves veidrodyje po gimdymo… Tada pradejau lankyti kalanetika(tokia gimnastikos rūšis, siejanti baletą ir rytų jogą, na kitaip tariant istvermes ir jegos isbandymai), o po puse metu pradejau lankyt aerobika. Kazkaip prasisportavau, igavau jegos bei istvermes, nebepadustu po 15minuciu ir ziuriu, kad man laabai patinka sportuot…Jei tik kokia savaite praleidziu treniruote, iskart dingsta nuotaika, baisusis tinginys apima… Labai didziuojuos savim, kad sugebejau uzsispirti ir nugaleti tingini…bei numesti 18kg!

Rašyti komentarą