Mielieji, vėl tas metas – dosnumo metas ir vėl kviečiu jus prisijungti prie mano ir „Maisto banko“ iniciatyvos „Kviečiu į svečius“. Kada paskutinį kartą kvietetės svečių? Dabar yra tas laikas, kai kviečiu jus tai padaryti, parodykite savo dosnumą ir gerai praleiskite laiką su savo draugais ar artimaisiais… Šiais metais „Kviečiu į svečius“ yra tikra labdaringa iniciatyva, neturime jokių komercinių rėmėjų, neskatinsime jūsų jokiom dovanom, nes didžiausia dovana yra ta, kurią pasidovanosite sau, nes, kaip sakė Dalai Lama praėjusį penktadienį ( aš šią dalį net užsirašiau), rūpinimasis kitais yra geriausias būdas pasirūpinti savimi. Taigi kviečiu – dalyvaukite dėl savęs ir dėl kitų gerovės. Pagalvojau, kad asmeninė padėka yra geriausias dalykas, todėl aktyviausiems dalyviams padėkosiu asmeniškai ir pakviesiu padėkos vakarienei. O dabar trumpai apie viską..

„Kviečiu į svečius“ – labai paprasta, jauki ir naminė labdaringa iniciatyva: jūs pagaminate tai, ką mėgstate, pasikviečiate į svečius žmones, kuriuos mylite, o šie savo dėkingumą jums išreiškia litais. Tie litai pasibaigus vaišėms iškeliauja į „Maisto banko“ sąskaitą ir yra panaudojami skurstantiems žmonėms pamaitinti. Tikrai nereikia pergyventi, kad nesurinksite per labdaringas vaišes tūkstančių – kiekvienas jūsų surinktas litas „Maisto banko“ rankose pavirs 16 Lt parama maistu nepasiturintiems.

Žinau, kad daugelis lietuvių nejaukiai jaučiasi – kaip čia prašysi pinigų iš pas tave į svečius atėjusių draugų ir artimųjų.  O jūs tiesiog pastatykite kokį indą, šalia užrašykite „Ačiū, kad padedate „Maisto bankui“ ir viskas – kas kiek norės, tiek tyliai ir paaukos.

Šiais metais nusprendžiau, kad laikas ir jums parodyti, kaip veikia „Maisto bankas“ ir kaip jo veikla padeda pamaitinti skurstančius Lietuvoje

Na aš pasirinkau skambią frazę, bet man šita moteris tokia ir yra. Ji nieko nežinojo apie mane, aš nieko nežinojau apie ją, bet mes susitikome labdaros valgykloje „Ekklesia“ ir po dešimties minučių pokalbio (tiksliau, ji pasakojo, o aš klausiau) mane sujaudino iki ašarų. Larisos atsidavimas savo žmonėms man pasirodė tolygus stebuklui, tarsi matyčiau tikrą Dievo meilės apraišką viename žmoguje. Tiek kuklumo, atsidavimo ir tylaus, atkaklaus darbo, pagarbos ir meilės žmonėms, kurie ateina iš gatvės, tikrąja ta žodžio prasme – iš patvorių, kurie nieko neturi, kurie yra įstumti aplinkybių į visišką pakraštį.

„Man labai svarbu, kad čia būtų tvarkinga, kad būtų švaru, be galo svarbu, kad žmonės jaustųsi žmonėmis, kad jaustų pagarbą“, – keletą kartų pabrėžė Larisa, pasakodama, kas padėjo suremontuoti sienas, kas padėjo nusipirkti stalus, o „Maisto bankas“ maistą duoda. Neįtikėtina, kaip pasikeitė konkrečių žmonių gyvenimai…

Tai kas yra ta „Ekklesia“? Dabar tai jau yra dvi labdaros valgyklos, kurios net ne valgyklos, o beveik kaip paramos centras, nes moterys, kurios ten dirba, ten ir gyvena. „Ekklesia“ paramos ir labdaros centro įkūrėja – Larisa, ji jau du dešimtmečius dirba kitų labui.

Pažiūrėkite trumpą reportažą apie šią valgyklą:

„Aš dabar esu laimingesnė, gyvenu prasmingesnį gyvenimą, nei kai gyvenau Vokietijoje (vyras buvo karininkas Rytų Vokietijoje). Turėjau viską: daiktus ir patogų gyvenimą. Dabar esu laimingesnė, nes padedu kitiems, o tai yra geriausia, ką gali padaryti, man tai yra tikrasis džiaugsmas“, – pasakoja Larisa.

Jos istorija ilga ir įdomi, pati kažkada buvo užklupta tokių aplinkybių Vokietijoje, kai reikėjo prašyti pagalbos ir ištiesti ranką. Paskui viskas susitvarkė, ji grįžo gyventi į Lietuvą, atsitiktinai susipažino su vokiečių šeima, kurios vyras buvo kilęs iš Klaipėdos srities. Atvykęs ir pamatęs Klaipėdą tuo metu nusprendė padėti rūbais, daiktais sunkiai gyvenantiems. Taip ir prasidėjo Larisos tarpininkavimas. Per jos rankas perėjo tūkstančiai tonų daiktų. Dabar ji rūpinasi būtent tomis dviem valgyklomis, kur šilto maisto gauna tie, kurie gyvena skurde, kurie turi nieko, yra išsigandę ir nustumti.

„Ekklesia“ bendradarbiauja su „Maisto banku“, kuris tiekia produktus, kurie pavirsta šiltais pietumis. O prie šios veiklos galite ir jūs prisidėti, ir aš labai labai kviečius. Visada sakau ir kartoju: kas, jei ne Tu, kada, jei ne dabar?

Tai, ką mes, išlepinti miestiečiai, išleidžiam kavai, iš tiesų gali pamaitinti šimtus žmonių. Tai ar neverta kavos pradėti gerti namie? O gal geriau padarykite kavos ir pyrago rytmetį savo darbovietėje? O gal suneštinius pietus rugsėjo 27 d. ir visi tiesiog įdėkite į bendrą aukų dėžutę tiek, kiek būtumėte išleidę pietums mieste??? Tai būtų milžiniška parama – vos kelios dešimtys tokių iniciatyvų ir, galima sakyti, kad artėjančią žiemą dėl jūsų gerumo valgys visa labdaros valgykla. Kiekvienas jūsų surinktas litas pavirs 16 litų „Maisto banke“. Manau, labai gera matematika…

Larisa yra puikus pavyzdys, kaip vienas žmogus gali pakeisti daugelio gyvenimus, kiekvienas galime būti ta jėga, kuri į gerą pusę suka kitų gyvenimus. Negalvokite, ai, ką čia man prisidėti, kam čia reikia, ką aš čia galiu pakeisti…

Be the change you want to see in the world – leiskite man pabaigti garsiaisiais Gandžio žodžiais, kuriuos aš vis sau primenu, jei ant ko nors užpykstu arba nusvyra rankos. Štai čia galite paskaityti mano reportažą, kaip praėjusiais metais gaminau ir kviečiau į svečius pas save, lofte, o šiemet aktyviausią iniciatyvos dalyvį aš asmeniškai pasikviesiu į svečius ir iš širdies jam padėkosiu.

Taigi, mielieji mano, pirmyn – registruojamės ir dalyvaujam „Kviečiu į svečius“, remiam „Maisto banką“. Viskas yra ir bus gerai.

Beje, šiais metais kviesti į svečius bus patogu ir naudojantis „Facebook“. Užsukę į „Beatos virtuvės“ Facebook paskyrą, galėsite pasikviesti draugus į savo rengiamas vaišes arba pasirinkti, pas ką nueiti į svečius.