8241
Beatos virtuvė

Lapės Patarėjos palinkėjimas

(10)

Dabar – tikrų tikriausias sūrio sezonas. Sūrio lenta – žavingiausia vakaro ponia. Lapė šį rašinėlį parašė prieš porą savaičių. Šis rašinėlis ypatingas. Kvaksėjau, kai skaičiau, ir lingavau, ojė – Lapė, kaip visada, mano mintis skaito… Bravo, Lape…

Kažkurią iš tų baisių dienų, kai praktiškai taip ir neprašvito, išgrūdau lėlę į lauką, pasidariau kavos ir supratau, kad visiškai nenoriu nei tvarkytis, nei, kaip ketinau, eiti į sporto klubą, tačiau nepatingėjau nukulniuoti į garažą ir parvilkti dėžę su kalėdinėmis dekoracijomis. Balkoną pradėjau puošti tingiai (lipdyti Kalėdų žaisliukus, kai kieme dar žaliuoja žolė, sutikite, ne mažiau keistas jausmas, kaip, pvz., turėti jaunesnę pamotę – čia aš ne apie save, ha ha), o baigiau džiugiai belsdama kaimynei į duris su raginimu nešti savo lėlę į balkoną, nes ten „laukia stebuklas“.

Čia įžanga į Beatos pasiūlytą temą – apie nusimatančius Kalėdinius apsirijimus, juk jau jaučiate Kalėdų dvasią? Beata, pati užsisukusi turuose po knygynus, jau kuris laikas atakuoja su prašymais parašyti, juolab kad pradžia jau padaryta. Ot taip va, galvoju, kai tik tema apie apsirijimus – iš karto ir prašo manęs pasisakyti, o ne kokios kūdenos draugės… Viskas, nuo rytojaus dieta, juolab kad ir Adventas.

Kas teisybė, tas ne melas – skaniai pavalgyti man viena geriausių pramogų, o Kalėdos daugeliui iš mūsų tarp visų kitų malonumų žada ir paros trukmės sėdėjimą prie lėkščių (mes tada šeimoje sakom: „Šiandien valgėm tik vieną kartą – nuo ryto iki vakaro“). Po Kalėdinio maratono į darbą visi dar kelias dienas nešasi šventinių patiekalų likučius, dalinasi receptais, valgo ir dejuoja, kiek priaugo. Žodžiu, jūs šitą programą su vienokiom ar kitokiom variacijom žinote.

Galiu pasidalinti vienu atradimu, apie kurį tikrai girdėjote, tik ne visi gal išbandėte – jei jau kertate nuodėmingą kumpį su baravykais grietinėlėje ir bulvių garnyru, tiesiog mėgaukitės juo iš širdies. Kai pagalvoju, aš didžiąją gyvenimo dalį esu praleidusi galvodama apie dietas, būdama ant dietos, nutrūkusi nuo dietos, skaičiuodama kalorijas, vengdama visokių skanėstų, o rezultatas tai kaip čia pasakius… (ačiū visiems pažįstamiems, dabar pagalvojusiems: „taigi tu nestora!“). Todėl kai laukiausi, pagalvojau – dabar yra tikrai vienintelis metas, kai galiu valgyti viską, ką noriu, nesukdama sau galvos, ir, patikėkite, per 9 mėnesius sukirtau tokį kiekių bandelių, kiek nesu suvalgiusi iki tol per visą gyvenimą. Mano skaičiavimais, turėjau priaugti kokius 100 kg, bet taip neatsitiko, ir tam turiu vienintelį paaiškinimą – kirtau viską be jokios sąžinės graužaties ir su dideliu pasimėgavimu. Šios teorijos praktinę dalį sėkmingai tęsiu ir dabar, ir esu įsitikinusi – jei nors sekundę pagalvosi, jog gal šito kugelio ar eklero nereikėtų valgyti, jis iš karto atguls jums ant pilvo penkiagubu savo svoriu. Prisiminkite tai, kai rydami seilę atsidursite prie lūžtančio nuo viliojančių gėrybių stalo.

Mano giminė, kai dalino saiką, aiškiai stovėjo eilėje prie apetito, todėl daugel metų ta patiekalų gausa ir vėliau laukiantis priverstinis jų naikinimas mane baisiai erzino (brrr, nekenčiu valgyti tai, ką reikia suvalgyti, nes suges, o ne tai, ką tądien nori valgyti) ir ne kartą buvo konfliktų su mama priežastis. Mama kiekvienais metais, per visas Kalėdas, per visas Velykas, trumpiau tariant, per visas šventes, jaučia pareigą nors keletą kartų sudejuoti, kad „kažkaip nieko čia tokio nėra, pilnas stalas, o nėra ką valgyti“, o aš išmokau – labai rimtai – priminti sau ir kitiems, jog maistas – skanus ir nelabai, sotus arba lengvas, tirštas, sultingas, mėsingas, įmantrus arba paprastas, pigus ir bedieviškai brangus, gaivus ir rūgštokas, aitrus ir kartokas, skystas, saldus ir be druskos, prėskas ir deginantis, lipnus, kvapnus, garuojantis — yra Dievo dovana, kuria turėtume džiaugtis ir už kurią turėtume dėkoti ne tik per Kalėdas, bet ir kiekvieną mielą dieną. Prisiminkite tai, kai norėsis supeikti šitą Dievo dovaną, nes neįtiko jūsų skonio receptoriams, skrandžiui, figūrai ar piniginei.

Bet ypatingai norisi atkreipti dėmesį į dar vieną šventinio stalo aspektą – kuklus ir perdėm saikingas ar gausiai nuklotas neįveikiamu kiekiu patiekalų – pasidžiaukite tuo, kad yra ką ant jo padėti ir – svarbiausia – yra kam prie jo susėsti. Prisiminkite tai, kai atsivertę Beatos knygą plušėsite virtuvėje, norėdami palepinti artimuosius.

Visiems puikios šventinės nuotaikos.

Print Friendly
Dalinkis:
Komentarai (10)
Komentarai
  1. aleja parašė:

    Koks lengvas nepakeliamos buities sunkumas. Lape patareja lengvu pirsto brukstelejimu tarsi prisiliete prie svarbiu dalyku, kaip saikas, dejavimas ir tokiu paprastu dalyku kaip eglutes pauosimas anksti. Geru artejanciu svenciu ir puikios nuotaikos beplusant prie 12 “ kukliu“ patiekalu. Visgi lietuviski paprociai yra besociai, jiems ir kaledu isvakarese turi buti daug patiekalu ir dar dvi kaledu dienas nukrautas stalas.

  2. Marija parašė:

    man tik kilo klausimas, o kas yra „lėlė“? vaikas/leliukas?:)

  3. Ieva parašė:

    Lape, jus pataikete tiesiai i desimtuka! Tai toks Straipsnis is Didziosios Raides! As net atsispausdinau:) Aciu labai! Laukiu r kitu Jusu parasymu! Graziu svenciu!

  4. Jūratė parašė:

    Oi, koks smagus straipsniukas! 🙂
    Su šventėmis visus. 😉

  5. Regina parašė:

    Nuostabus straipsnis! As skaitydama irgi pamasciau, kad neprosali atsispausdinti ir mamai (ir visiems prie kuciu stalo) paskaityti, nes pataikyta tiesiai i desimtuka!!! 🙂 graziau apibudinti kuciu ir palinketi megautis ir dziaugtis tuo ka turi – na jau net nezinau, kas begaletu! Aciu Lapei! 🙂 I jai smagios sventes! 🙂

  6. Mintys parašė:

    Smagus straipsnelis:))

    Beata, norejau jusu paklausti,
    atsitiktinai narsydama internete del receptu knygu, radau viename puslapyje parduodama knyga, kuri vadinasi Beatos receptai: paprastai ir greitai, esu uzkietejusi jusu gerbeja ir buvau nusistaciusi, kad jus parasete dvi knygas ir kalendorius, dabar jau du kalendorius ir dvi knygas:) Argi taip klystu ir turite net tris knygas??Kodel ta knyga tada taip neisreklamuota, o gal cia as atsilikau… nustebau labai todel nors cia visai ne i tema tas paklausimas, bet nesusivaldziau aptikusi:)

    • Beata Nicholson parašė:

      o kur jus radote ta knyga parduodama? ji negali ir neturi buti pardavinejama, ji buvo vieno bendradarbiavimo su buitiniu prietaisu gamintojais rezultatas, labai grazi ir gera knygele, bet joje tik 15 receptu…ir jos pardavineti neturetu, nes ji buvo kaip dovana….

      • Mintys parašė:

        Knyga radau supermama.lt puslapyje tarp paneliu irasu, kur jos pardavineja knygas, pardavinejo mergina, paskui knyga greitai buvo nupirkta, bet buvo skelbiama kaip „nauja“ Beatos knyga. Irasas lapkricio menesio. Todel apakau, galvoju kur jus viska ir suspejat:)) Aciu uz informacija, dbr jau vel jauciuosi rami turedama dvi knygas :))

  7. […] jų aš galiu pasirašyti. Savo taikų ir draugingą požiūrį į maistą aš trumpai išdėsčiau įraše apie Kalėdas, todėl, kaip minėjau, labai laukiu lietuviškai pasirodančio „Intuityvaus valgymo“. Beje, kad […]

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.