8241
Beatos virtuvė

Lapė apie saiką

(31)

Aš visą savaitę buvau Lietuvoje, bet taip buvau, kad kompiuterį mačiau tik iš toli, o telefonas naudojamas tik būtiniausiems skambučiams. Visą savaitę žliaugė prakaitas kūrybinės grupės skruostais ir mano rankovės buvo paraitotos iki alkūnių filmuojant naują laidą, kuri jau nuo rudens TV3,  apie įspūdžius iš Vilniaus ir filmavimo aikštelės vėliau, o dabar kaip visada blogą nuo „dirvonavimo“ gelbėja ir  mano mintis skaito bei teisybę byloja Lapė, aktualia tema apie šventinį valgymą, maisto pirkimą atostogoms ir saiką….(Nuotraukoje besaikis tortas kurį kepiau Izabelės gimtadieniui) …

Savaitei prie jūros einant į pabaigą, pusseserė iškilmingai atidarė šaldytuvą ir sako: „Dėmesio, visiems rodau, jau pasimatė plikos lentynų grotelės“, ir visi palaimingai atsiduso – atrodo, laimėsime tą maisto naikinimo kovą. Iš tiesų, ar pamenate, jog planuojant maisto pirkimą atostogoms, ilgam savaitgaliui ar šiaip draugų giminių susibūrimui, baimintumėtės, kad jo bus per daug? Kad tik nebūtų per mažai, negi po to ieškosi vidurmiško parduotuvės, nors mano patirtis rodo, kad, kaip beplanuotum, pritrūksta tik gėrimų, o maistą tenka iškišinėti išvažiuojantiems: „pasiimkit pomidorus, vakare pasipjaustysit“, „paimkit kas šašlą, negi dabar mesi“, „kas nori sūrelių?“, ir t.t., ir pan.

Kažkas yra su tuo saiko jausmu, kad jis stebuklingai dingsta, kai kalba užeina apie pramogas, neišvengiamai susijusias su maisto vartojimu dideliais kiekiais. Juokingiausia, kad visi, po sočių pietų dūsavę, kaip vėl prisiėdė ir kaip nuo rytojaus dieta, po valandos kitos ir vėl suka ratus link virtuvės, ir pietų likučiai išgaruoja lyg nebuvę, o į pirtį susirengusiai kompanijai šalia arbūzo ir mineralinio staiga baisiai prisireikia mėsytės su duona ir agurkais.

Sakykit ką norit, bet man, pavyzdžiui, iki šiol daug (ir gero!) maisto yra vienas pavykusios šventės rodiklių. Aišku, pateikti svečiams po braškę šokolade ir taurę puikaus šampano yra be galo elegantiška, ir žinoma, kad svarbiausia dėmesys ir bendravimas, bet leiskit paklausti, kur pirmiausia pasuka tos kompanijos, kai  baigiasi braškės su šampanu? Į artimiausią restoraną, jei jau naktis –  į „Amatininkus“ arba „Čili picą“ Didžiojoje g. O jei šampano buvo labai daug ir jau nebe vėlu, o anksti, pakeliui namo užsukama į „McDrive“, ha ha ha, štai jums ir elegancija.

Na, o saikingumo ir elegancijos viršūnė yra, kai – dabar pasakoju tikrą atvejį – iš vestuvių ketvirtą ryto grįžę namo svečiai puolė užsisakinėti picos, nes buvo girti ir išbadėję. Girti, leiskite apginsiu, ne tik dėl palėbavimo, bet ir dėl to, ką vadintume saikingu ir elegantišku vakaro meniu.

Jei man tenka atsidurti panašioje situacijoje, visada savęs klausiu, ar čia saikas, ar taupumas? Ir niekada nerandu atsakymo. Kaip neradau atsakymo ir gavusi kvietimą į vestuvių ceremoniją, kur draugė kvietė pasidžiaugti kartu, po ceremonijos – pasivaikščioti gėrintis senamiesčiu ir išgerti po taurę šampano. Pritrenkė prierašas „už save mokame patys“, tikriausiai dėl to, kad kažkaip sunkiai įsivaizduoju vestuves, kur visi po ceremonijos šventoriuje klega, sveikinasi, fotografuojasi, vaišinasi ir klausia „kur čia susimokėti?“.

Žodžiu, kiekvienas saiką supranta savaip. Kaip ir tie du pijokai iš anekdoto, kur pokalbis prie parduotuvės maždaug toks: „imam du“, „ne, vieną, dviejų per daug“.  Tada įėję į parduotuvę sako: „keturis butelius alaus ir vieną šokoladuką“.  O koks jūsiškis saiko matas?

Print Friendly, PDF & Email
Dalinkis:
Komentarai (31)
Komentarai
  1. Receptukas parašė:

    O kur receptukas sito besaikio Isabeles tortulio?

  2. saikas parašė:

    reikia imti tiek, kad nereiktu antra kart begti 🙂

  3. Saikas dingsta, kai maistas skanus parašė:

    Saikas tikrai dingsta, kai ant stalo visokiausių grožybių ir skanybių prikrauta, atrodo tik po nedaug, bet visko taip norisi paragauti, mes irgi šį savaitgalį turėjome neblogą balių, tai ir vėžių ir sraigių ir slyvų tortas ir jogurtinis tortas, o tada vėl norisi kažko sūraus, tai dar šonkauliuką sugraušiu.. Ir dar ledų ant viršaus.. Tai ką ir bekalbėti apie saiką, tiesiog nesitvardai :))

  4. Onute parašė:

    Lape, jus tiesiai i desimtuka del tos braskytes mados, kuri bando pateisinti kukluma ir taip nevykusiai apnuogina net ne taupuma, o skupuma!

    Nes, kaip zinome, skaniai pamaitint nereiskia isleist kruva pinigu, o veikiau siek tiek isleist ir idet siek tiek pastangu… kurios bent jau man yra tikras malonumas!

  5. Lina parašė:

    Ooo,situo klausimu as esu visiska „konservatore“. Jei jau balius, ar kokia svente – maisto turi buti uztektinai ir skanaus. Geriau lai lieka,nei kad neuzteks. Turiu prisipazinti,kad pakvietimus i visokio plauko pasisedejimus daznai vertinus per prizme „ar bus ko skanaus pavalgyti“:-))) Nors prie viso to,valgau labai saikingai:-) Nesuprantu ir nelabai suprasti noriu,kai rengiami iskilmingi pasisedejimai su „niekuo“ ant stalo. Bet kazkodel,kai nesti dovanas – nesakoma,kad nieko nereikia. Maistas,sveciu priemimas,kazko mandresnio ruosimas – mano galva,yra pagarba sveciui. Kai siuloma kiekvienam moketis uz save – tai turi buti pasakoma,kad ir dovanu nereikia, ir jokiu vokeliu. Tiesiog susiburiame „pasigrozeti senamiesciu“ ar siaip smagiai laika praleisti.
    Nors ir nesu uz krastutinumus, ir negalvoju,kad jei kepto parsiuko ant stalo nera – blogai:-) Kompanijoje esu „tas sveikas protas“,kuris sako – nereikia tiek edalo. Bet,kai kvieti svecius, dereti nepamirsti,kad jie ruosiasi,puosiasi ir tikrai laiko pavalgyti,neturi. Tad „marinti“ juos „badu“ yra tikras barbarizmas. Nereikia apsiemtineti,kad su pyrageliu ir taure gerimo,sotus busi:-))

  6. Niciete parašė:

    pritariu lapei, mes visgi esam lietuviai, todel nereiktu apsimesti, kad nemegstam pavalgyti ir kad braskes su sampanu mums uztenka :))) o ypac vyram 🙂
    o jei jau kalbet apie elegantiska vaisinima, tai ko gero nieks nepriestaraus, kad prancuzai elegantiski zmones , pati gyvenu prancuzijoje jau pora metu ir stebiuosi kaip prancuzai megsta daug ir skaniai pavalgyt, tiek restorane tiek uzsukus i svecius butinai busi pavaisintas pietumis ar vakariene is triju daliu ( uzkandis , pagrindinis patiekalas ir desertas), tai kodel mes lietuviai turime vaidint, kad apskritai nevalgome?! as suprantu kas nenori gali nevalgyti, bet tas kas organizuoja svente turi butinai numatyti, kad tarp sveciu gali but ir tokiu, kurie vistik valgo 🙂

  7. Edita parašė:

    prieš porą savaičių teko dalyvauti vestuvėse, kurios prasidėjo 7 vakaro, o baigėsi 9,30, nes ta gausi 15-os vieno kąsnio sumustinukų lekštutė ir kovingai sumedžiotos 2 taurės šampano baigėsi per 10 minučių. O žmonių dalyvavo apie šimtą. Ir vis neišeina savęs įtikinti, kad tai yra normalu. Ar aš klystu? Ir kokia suma, jūsų nuomone, turėtų dovanojama jaunavedžiams, jei iš anksto žinoma, kad situacija bus tokia?

  8. Vita parašė:

    Prisiminiau savo kolegės pasakojimą apie seeeniai vykusias lietuviškas vestuves, kuriose būtent ir trūko normalaus (daug) maisto ant stalo. Jos mama neištvėrusi paklausė: „Ar čia vestuvės, ar kuilio laidotuvės?? “ (negarsiai aišku, mandagiai tarp savų). Šiaip manau, kad geriau dalintis maistą išsiskirstant, nei kai jo trūksta….

  9. ji parašė:

    Aš už daug maisto ne tik per šventes, bet ir per bet kokį susibūrimą. Turi būti daug mišrainių, gėrimų ir kažkas saldaus ar bent jau čipsų ir alaus, bet kad tikrai visiems užtektų. Nesu apsirijėlė, bet man labai nejauku, kai pasikviečiama į svečius ir ant stalo tik arbatos puodelis ir 3 saldainiai didelėje saldaininėje, kurie patys už save kalba, kad nevalia jų liesti 🙂
    Nemanau kad švenčiant gimtadienį darbe reiktų kolegoms patiekti po karbonadą, bet nedideli sumuštinukai ir mišrainė nepamaišys 🙂 O vestuvės tai išvis neįsivaizduojamos be kalnų maisto ir įdedamų lauktuvių po baliaus 🙂
    Maisto šventėje turi būti visada daugiau negu reikia, nes kai yra daug, niekas nesikuklina ir valgo kiek norisi, nesigėdija, nes tikrai visiems liks.

  10. femme parašė:

    Na ir apsiriję čia visos, net juokinga skaityt 🙂 Žinoma, lietuvių juk ir būdas toks – svarbu gerai pilvą prikišt, koks čia dar kitaip bendravimas gali būt??? Pati gan dažnai irgi per daug pridarau, bet stengiuosi atprast ir vadovautis posakiu „ne pavalgyt susirinkom“. Ypač dažnai tas užkliūva, kai atvažiuoja svečių iš užsienio, pvz. skandinavai, tai nuolat juokiasi, kad jau ko mums ir trūksta, tai tikrai ne maisto :))) Sako, kad pas mus labai įdomi maisto kultūra, kaip niekur kitur…

    • Joliee parašė:

      Jūs buvot Prancūzijoje? Italijoje? Turbūt tik restoranuose… Kai esi pas žmogų svečiuose, tiek privaišina, kad net pilvą išnešti sunku, o atsisakyti iš mandagumo leidžiama tik sūrio, arba, jei nevalgai mėsos, ir jos… Apie Graikiją iš viso patyliu… Beje, tie patys skandinavai (Danija irgi tam priskiriama, ar ne?) per studentų vakarėlius maisto irgi kalnus priperka, tik bėda, jo neišsidalija, kaip mes, o tiesiog išmeta, nors jis ten brangus…

      • Niciete parašė:

        va va as irgi Jolie pritariu,nesuperantu is kur tokios zinios, kad lietuviai kazkokie besociai maisto atzvilgiu, o kiti rodos is vis nevalgo. valgo dar ir kaip. ir net tuose paciuose restoranuose pvz prancuzijoje biskuti kreivai pasiziuri kai uzsisakai „tik“pagrindini patiekala ir deserta, o uzkandi praleidi…beja porcijos irgi nevaikiskos, daznai uzsenieciai dalinas perpus…:)
        bet nepaisant visu kitu saliu, as tai dar nesuprantu vieno dalyko, kodel blogas dalykas but svetingam?! na ir tebunie stebisi tie uzsenieciai maisto gausa, argi cia blogai, negi geriau jei uzsenieciai vieni kitiems pasakotu, kad lietuvoj is vis niekas nieko nevalgo ir kitiems neduoda:)

  11. Gaby parašė:

    Gal ir nekas, bet kartais pagalvoju, kad jeigu, gavęs pakvietimą ir atėjęs į gimtadienį, gauni tik arbatos ir vaisių, tai kažkas netvarkoj. Netgi paprastam pasisėdėjimui reikia kažko tvirtesnio, nes tikrai nelinksma su tuštėjančiu ir gurgiančiu skrandžiu. Ir šiaip kažkaip malonu žinoti, kad šeiminkas stengėsi, galvojo, rūpinosi.
    Ir dar klaikiai užknisa, kai patiekia mažutėlį maisto kiekį ir pradeda burti „man tai bus per daug“, „aš vakarais nevalgau“, „kaip aš prisivalgiau“ ir turbūt tikisi, kad kiti svečiai užgiedos tą pačią giesmelę. Nors saikas irgi gerai.

    • Asta parašė:

      O man būna atvirkščiai, kai atvažiuoja vaikų sveikint anyta – to nevalgo, ano nevalgo – svorį meta, išgert negali – vaistus geria, kavos negers – jau per vėlu. Vienintelė paguoda – uošvis, jis ir valgyt gali ir išgert 🙂
      O geriausiai buvo per pirmąjį vaiko gimtadienį – anyta pareiškė, kad nieko nesiruoščiau, nes visi laikosi dietos (jinai, jos dukra, jos žentas) ir jie nieko nevalgys. Bet kadangi svečių buvo daugiau visgi vaišes suruošiau. Ir pamanykit, atvažiavus, dieta kažkur išgaravo 🙂
      Pasirodo visi valgyt gali! Taigi jei gimtadienis, tai gimtadienis – valgyt nori visi 😀

  12. Diana parašė:

    Gal galima sito torto receptuka kur nuotraukoj?

  13. astu parašė:

    Visos prikomentavot apie tai, kaip reikia daug maisto. Bet kaip sekasi pačioms paruošti gimtadieniui, susibėgimui kalnus maisto, kad jo dar liktų? Ką ruošiat, kad galiausiai nebūtų, kad po laiko praleidimo virtuvėje norisi viską prakeikti ir tiesiog eiti miegoti?

  14. Beata Nicholson parašė:

    Lapė Išmanioji visada tiksliai apibūdina dalykus, pritariu, kad kartais lietuviškuose baliuose ir šiaip lietuviškame vaišingume sunku surasti tą vidurio kelią, nes paprastai ant nieko netaupoma ir gaminama kaip galima daugiau įvairesnių patiekalų, tai tikrai nėra blogai, bet neretai toje gausybėje ir įvairovėje pati šeimininkė pasimeta. aš ir apie save tą patį galiu pasakyti, nes dažniau reikia save tramdyti nei skatinti…..bet tiesiog šiuo Lapės pasisakymu atkreipkime dėmesį į persivalgymo ir maisto eikvojimo problemą, kuri neretai yra dažnas svečias….Dosniai vaišinti, bet nieko neišmesti …Ačiū už nuomones

  15. Nauja skaitytoja parašė:

    Skaiciau Beatos rasini ir kikenau. Absoliuciai sutinku su jusu mintimis ir su visais komentatoriais, kurie sako, kad maisto baliuje turi buti daug ir ivairaus. Nieko nera liudniau, kai nuejes pas seseri i svecius (gimtadieniui ar po ilgo nesimatymo) gauni gabaleli kugelio, tokio susmegusio ir valgai savo atsinesta pyrageli, o paskiau visa vakara geri arbatele. Mano manymu, tai sysktumas, na ir nepagarba sveciui, nes del jo seimininkai nesistenge. Maistas – tai ir socialinis reiskinys,kaip ir saikingas alkoholio gerimas – padeda atsipalaiduoti, bendrauti, gerai jaustis. Todel nereikia veidmainiauti ir sakyt,kad „oi, atejom ne pavalgyt, o pabendraut“. Juk sie du dalykai: bendravimas ir skanaus maisto valgymas nepriestaruja viens kitam, ar ne?

  16. Radasta parašė:

    Valgios moterys čia renkasi :). Aš iš tos rūšies, kur valgo, kad gyventų. Kai pasisvečiavimo pirma valanda eina kraunant ant stalo lėkštes, o kalba apie tai ką valgysit/ nevalgysit, o gal ano išgersit, o dar to turim.. visad pergalvoju ką įdomesnio galėjau nuveikti vietoj šitos „šventės“.

    Nustebau, kad taupumas tarsi padėtas į gėdingų įpročių lentynėlę (aš ten dėčiau skūpumą ir gobšumą ;). Negi svetingumas tai visų atsargų sumaitinimas svečiams?

  17. Gaby parašė:

    Kaip visada, kalbam apie aukso viduriuko radimą. Jeigu tiesiog užbėgai pas draugę, tai arbata ir gal dar koks saldainis ar braškė visai suprantama ir priimtina. Bet jeigu gavai pakvietimą, šventei ruošeisi, tai šeimininkas irgi turėtų tai įvertinti. Kaip įvertinti ir tai, kokie svečiai susirinks, kur, iš kur, kuriam laikui, ko tau pačiam, kaip svečiui, norėtųsi, ir kartu, kaip viso to nepadauginti. Tai tikrai nelengva ir tam reikia noro, laiko ir pastangų. Bet jeigu to skirti nenori, tai…

  18. aleja parašė:

    Na senieji lietuviai, tai kaip ir viskas aisku, jie turi ne tik nukrauti bet ir pries kazka pasirodyti arba su kaimyno buvusiu baliu palenktyniauti, va kaip as galiu. Mane visdar stebina kad karsta patiekala gauni kazkur apie 7 val vakaro ir dar viena karsta apie 12 nakties, nu nors is klumpiu virsk. Po tokiu gausiu vaisiu reiktu visus darzu raveti pristatyti 12 nakties.

  19. Silvija A. parašė:

    nepykit nevalgiosios, bet tos valgiosios yra teisios, kai eini į svečius pas tokius nesusipratėlius, kurie patys kviečia ir sako, kad bus balius, o ne kokteilių vakarėlis, tai ir tikiesi, kad bus bent padoriai užkąsti, nes dovanų tikrai neši gerbdamas šeimininkus, o kai toks šeimininkas tikisi dovanų ir sugeba kaip kažkas minėjo didelėj vazoj tik 3 neliečiamus saldainius padėti, o pas tave atėję susšlamščia viską, nors sako, kad aš valgau saikingai, bet va šita užkandėlė ar kas baisiai skani. tai as jau atsiprašau, man kaip šeimininkei būtų gėda, jei aš pasikviesčiau svečių o jie po kelių valandų lėktų į artimiausią kebabinę ar piceriją, nes pilvai maršus groja…
    jie nenori vaišinti žmonių, tai nėra ko ir kviesti, arba taip ir sakai, kad kviečiu taurei vyno ar kitokio gėrimo, o ne į balių 🙂

  20. amerikoj parašė:

    Sveikos 🙂 as gyvenu USA. su ivairiais zmonemis cia esu susidurus,ir svetingais, ir nelabai … karta pas pazystamus ejom,amerikos zydus, nusinesem kazka patys (tusciom rankom niekad neinam), tai jie tik vandens pasiule, ir net musu atnestu saldainiu neatidare.. hmm.. Amerikiete drauge tik tuo vaisina, ka pagamina tuo metu, nesvarbu, kad porcijos mazos, ir pavalgius dar jauties alkanas, daugiau nieko nepasiulys… kai tuo tarpu drauge lietuve nubegs ir dar ka nors is saldytuvo atnes 🙂

  21. Galbūt ne į temą parašė:

    Oi, padėkit susigaudyti su tuo „Golden syrup“. Ar tai tas pat kaip mūsų dirbtinis medus? Beata, jūs, neabejoju, esat ragavusi jo. Ar redaguojant vertimus galima būtų rašyti tiesiog dirbtinis medus? Ačiuks

  22. […] pati užsisukusi turuose po knygynus, jau kuris laikas atakuoja su prašymais parašyti, juolab kad pradžia jau padaryta. Ot taip va, galvoju, kai tik tema apie apsirijimus – iš karto ir prašo manęs pasisakyti, o ne […]

  23. Nix parašė:

    Nors ir senoka diskusija, bet nesusilaikiau..
    Ziuriu, daugumai stetingumas vis dar asocijuojasi su maisto kalnais, ir neva jei sveciu neperseri, tai rodai jiems nepagarba.
    Manau, toks poziuris gan artimai susijes su kitom problemom, kaip pvz., tautieciu pomegiu uzsisakyti latte kava po zuvies patiekalo, netureti nustatyto laiko valgymams ir i restorana uzgriuti papietaut 16.00.
    Yra daugybe skirtingu socialiniu progu su skirtingais maisto ‘protokolais’. Kai kvietiesi svecius i vakareli (‘tusa’) – turetu visi susiprasti, kad bus daug gurksnojama ir mazai valgoma (daugiausia uzkandziai). Pergeres nori kebabo? Tavo bedos. Jei kvietiesi draugus i vakariene – vadinasi skirsi tam laiko ir pastangu ir paruosi normalu maista (is kiek patiekalu – seimininkes reikalas). Jei kvietiesi pvz draugaites filmo paziureti – velgi nekepsi karbonadu.. Nebent yra toks planas ir apie tai is anksto pranesta.
    Lietuviai is tiesu turi keista maisto kultura – chaotiska, be jokiu taisykliu ir desniu.. Gyvenu Belgijoje, ir mano sveciai is LT pastoviai piktinasi kodel visi restoranai cia uzdaryti nuo 15.00 iki 19.00. O todel, kad iki 15val visi pietus turi buti pavalge, o vakariene – nuo 19. Ir vietiniam niekada jokiu klausimu nekyla.
    Del prancuzu ir italu edrumo namie ir restoranuose – irgi nereikia perdeti. Su jais viskas vyksta pagal auksciau aprasytus susiejimu tipus.
    O del restoranu – priklauso, i koki restorana ir ko eini. Jei siaip casual vakariene su draugais penktadienio vakara – ima visi po 1 patiekala ir tiek ziniu. Jei progine vakariene geram restorane – tada aisku, apero, entree ir tt.
    Zodziu, saikas yra tada kai nepritruksta, bet ir nereikia ismesti, nes padarai taip, kad maisto kiekis ir pobudis priklausytu nuo situacijos. O kaip pamatuoti, pvz, saslyku kieki isvykai i sodyba? Jei karsta – zmones valgo maziau, jei salta – daugiau. O geria visada vienodai daug 😉

Palikite komentarą

Taip pat skaitykite:


Mūsų draugai:
Visos teisės priklauso Beatai Nicholson. | Pagaminta beLEDO.