Laiškai Kalėdų Seniui

Patys žinome, kas su elnių ir elfų pagalba netrukus išnešios viską pro kaminus ar duris, barzdos neišsimurzindamas ir durų netrankydamas… Taigi jeigu jūsų vaikai dar neparašė laiškų Kalėdų seniui, aš greit dalinuosi savo mėgstamiausiomis dovanomis vaikams. Na tokiomis, kurios man patinka, kurias jau išbandėm ar dar ketinu įgyti, kad tas, kuris vaikšto durų netrankydamas, ir toliau liktų labiausiai laukiamu metų stebuklu…

Kartais norisi neapčiuopiamų dovanų. Tokių, kur daug jausmų ir atsiminimų įdėta. Man tokios dovanos pačios brangiausios. Praėjusiais metais kartu su vaikais dalyvavom „Happeak” kalėdinėje fotosesijoje, kurią rengė Fotopastelė. Net ir dabar, prabėgus metams, man tos nuotraukos tokios gražios… O vaikai tokie truputį mažesni ir labiau padykę atrodo… Norėčiau turėti laiko kiekvienais metais surengti smagią kalėdinę fotosesiją. Tas nuotraukas vėliau ne tik įsirėminčiau, bet ir iš jų artimiesiems ir draugams pagaminčiau šiltų, asmeniškų šventinių atvirukų. Turiu pasakyti, kad ne kiekvienam pavyksta nufotografuoti vaikus, o Fotopastelės komanda labai jaukiai dirba – apgalvoja, atsineša, sudėlioja, sutvarko, pamerkia ir dar vandeniu pakrapija, kad būtų viskas gražu ir malonu. Girdėjau, kad šiais metais Fotopastelė pas save studijoje pasistatys milžinišką kalėdinę eglę, kurios paunksmėj rengs šiltas jaukias šeimų, vaikų fotosesijas.

Kaip žinia, ir knygynai man nesvetimi, mėgstu juose pasibūti… Visada atidžiai apžiūriu kulinarines beigi vaikiškas knygas. Jau esu ne kartą rašiusi, kokios knygos man patinka ir kokios yra mėgstamos mano vaikų. Ir štai dar viena knyga, kurią iš karto griebiau nuo lentynos – tai šventinė knygelė „Linksmų Kalėdų, Juodi“. Mes jau turime tokią anglišką, tad negalėjau nepasidžiaugti, kad pagaliau ir lietuviškai ši knyga pasirodė. Daug linksmų piešinių, juokinga suprantama istorija, būtent tai, ko reikia prieš miegą kiekvieną gruodžio vakarą, belaukiant to Didžiojo vaikų stebuklo – Kalėdų senio. Šią knygą išleido simpatiškoji leidykla „Nieko Rimto“, kuri savo arsenale turi ir kitas mano vaikų mėgstamas knygas (kaip Pupulė). Dar iš turne po knygynus į Londoną vaikams parvežiau knygelę „Kalėdų istorija“ (apie mažą suomių berniuką, kuris tampa visame pasaulyje mylimu Kalėdų seneliu!) ir kalėdinių giesmelių rinkinį „Kalėdų varpeliai“ (pagalvojau, gal tai galėtų tapti pradžia kalėdiniams vaikų koncertams namuose, ar jūs rengiate tokius pas save?)

Jei nuotraukos ir knygos jūsų vaikui neaktualu, bent jau mums labai sėkminga kalėdine investicija tapo vaikiškas paspirtukas. Jis buvo įgytas, kai tik Izabelei sukako dveji. Dabar tikrai neperdedu ir nepagražinu, bet Londone visos mamos su vaikais turi tuos Micro paspirtukus. Gal todėl, kad vaikams su paspirtuku įveikti didelius atstumus visada lengviau. Jei jau visai krizė, tai vaikas ant paspirtuko, o mama tempia. Esu net mačiusi mamas su tokias diržais savo dvimečius ant paspirtukų tempiančias iš paskos… Tiesa, kai Izabelei buvo dveji tai šis brendas dar nebuvo toks išlavėjęs ir turėjo tik dvi spalvas (savaime aišku, kokias). Dabar spalvų, dydžių, modelių – visa vaivorykštė. Paspirtukai šitie buvo ir yra neatskiriama mano vaikų gyvenimo dalis, juos net lagamine į LT esame vežęsi… Aišku, kai lauke sniego kalnai, per daug nepavažinėsi, bet net ir namuose jie malonūs – tokie tylūs, nieko negadinantys jų ratukai. Jurgis išmoko juo skrieti dar nė dvejų nesulaukęs, o dabar mačiau jie turi išvis nerealų dalyką – paspirtuką su sėdyne!

Visada džiaugiuosi mažais verslais ir gražiomis idėjomis. „Spalvotos raidės“ yra būtent toks mažas ir džiugus kolektyvas, kurie mums padėjo ir gražų „Beatos virtuvės” užrašą išpjovė (ateityje su Brone ir „Spalvotomis raidėmis” ir daugiau naujienų pristatysim), o jų kuriamoms raidėms lygių, manau, tikrai nėra. Pakabinamos, pastatomos, išpieštos, išraitytos, tiesą sakant, man tai pati gražiausia vaiko kambario interjero detalė. Taip, jos nepigios, bet amžinos… Aišku, pasisekė tėveliams, kurių vaikų vardas yra Ula arba Onė, arba Tadas, o va Izabelėms, Kristoforams ir Gabjotoms reikės raidelių daugiau… Bet pradžiai gali pakakti ir vienos didelės pirmos vardo raidės, kuri žymės vaiko kambario duris ar papuoš stalą. Net jei ir neplanuojate nieko panašaus įsigyti, užsukite į Spalvotų raidžių svetainę, ten taip smagu pačiam pasirinkti savo vardo šriftą, spalvą ir ornamentą, kad nejučia pasijunti vos ne genialiu menininku.

Na ir dabar, atleiskite, bet prieš tą šventinę naktį galbūt galima būtų ne tik šventišką pasaką paskaityti, bet ir sausainių laukiamiausiam pasaulio seneliui iškepti. O kokie gi kepimai be prijuostės??? Šiais metais dar nekalbėjau apie atnaujintą „Beatos virtuvės” vaikiškų prijuosčių kolekciją. Manau,  kad geriausia, kai laiką leidžiame su vaikais darydami tai, kas jiems, o ne mums yra įdomu… O visiems vaikams tikrai patinka miltų debesys, cukruoti pirščiukai ir ūžiantys plakikliai… Prijuostės padovanojimas – tai lyg mūsų pasižadėjimas jiems, kad tikrai įtrauksime mažuosius į šią veiklą (nesvarbu, kad po to antra tiek valysime). Taigi mažosioms panelėms garbiniuotos, nėriniuotos, truputį  princesiškos prijuostės BonBonkė ir Radastėlė, o mažiesiems ponuliams – prijuostė „Grūdelis“.

Tai tiek tų minčių beruošiant laiškus Kalėdų seneliams…

(Tik dabar pastebėjau, kad visas šias dovanas galima įsigyti alkūnėmis neskinant kelio į prekybos centrus…  Malonaus švenčių laukimo!)