O sūrį lietuviškas varškini, tu taika.
Tikrai, na tas mūsų sūris, aišku, mums kaip pagalvė, neatsiejama nuo gero, patogaus gyvenimo. Jis su medum, agurkais ir jūros druska, su juoda duona yra klasika. Bet leiskite papasakoti apie pastarųjų dienų nuolat kartojamą atradimą: keptas varškės sūris su prieskoniais, tinka bet kokioms salotoms pagardinti ir paįvairinti, ir šiaip kaip pietūs ar užkandis.
Kaip daroma? Paprastai: sumaišot prieskonių mišinį su druska, labai gerai sūrį jame ištrinat, apvoliojat…Tada į keptuvę su trupučiu aliejaus, arba visai be jo, ir kepat, kad paruduotų ir visas tas gėris į vidų įsisiurbtų. Ištraukiat ir trenkiat ant lėkštės.
Prašom prie stalo.
O aš bandau grįžti į miesto gyvenimą po atostogų.
Skanaus, mielieji.
o skaniausia (jeigu yra galimybe) viskas tas pats + ivairiausiu skaniu zoleliu i folija ir ant griliaus ar tiesiai ant zariju. Nemeluosiu, galiu visa suri vienu prisedimu suvalgyti
Man skaniausias, kai minksta sviesta sumaisai su ispaustu cesnaku, druska ir tuo misiniu gerai visa suri itrini, palaikai per nakti pasimarinuot , o kita diena kepti orkaiteje iki parudavimo. Kai atsala, gaunasi tokia skani “skurele“, kai pjaustai, mmmmm…
Bandau jau dabar pat pavakariams kaip tik 🙂