Dabar yra tikras kalėdinių filmų žiūrėjimo sezonas.  Praėjusiais metais kino ekranuose, o šiais jau DVD išleistas, tiksliau, iTunes. Mes kažkaip jau baigėm DVD erą, viskas pasiekiama per iTunes. Mygtuką paspaudi – ir filmas ekrane. Tai šį savaitgalį buvo nuskintas „Arthur Christmas“. Juokingas ir tiesiai į taikinį – galų gale normaliai ir pagrįstai paaiškinta, kaip tas Senis visur spėja. Vienodai tinkamai subalansuotas ir suaugusiems, ir vaikams. Kalėdinėms simfonijoms širdyje pažadinti dar tinka visokios šventinės melodijos, kurių oi tikrai netrūksta dabar visur aplinkui. Aišku, kultinė „Velnias, man patinka Kalėdos“… (beje, įsivaizduokite, Marijonas bus ir mano laidoje). O praėjusiais metais aš nusipirkau tokį saldžiai subalansuotą Michael Buble albumą „Christmas“… Pernai prieš Kalėdas tas albumas su gerbiamo Buble veidu buvo iškabinėtas ant sienų, stogų ir autobuso šonų. Aš, aišku, įsigijau – ai, galvoju, kalėdinei nuotaikai bus. Tada dar turėjau magnetolą, kuri CD groja… Dabar, deja, minėta magnetola, pirkta už maždaug penkis litus vaikams, nebeveikia ir Buble sau laimingai paliktas Lietuvoje pas giminę… Ir ką jūs sau galvojate? Albumas puikus. Puikus ta prasme, kad vaikinas turi talentą – savo balsą – ir jį panaudoja komerciškai, nebando išlaužti kažko naujo, nes, kaip žinia, su kalėdiniais hitais taip paprastai neprasisuksi. Yra keletas esminių, nepajudinamų, ir tik kartą per dešimt, o gal net dvidešimt metų, koks nors naujas įsispraudžia… Ir tai praktiškai neįmanoma, nes per Kalėdas tradicijos visada ima viršų, ir visi nori daryti tai ką, darė pastaruosius n metų, ir klausyti tų pačių dainų, kitaip tariant –  senbuvių ten klubas… (Pvz., Wham „Last Christmas“ arba Bill Crosby „White Christmas“. Arba Marijono „Velnias, man patinka Kalėdos“). Dėmesio! Jei galvojote, kad ta Marijono daina yra kelių metų amžiaus (čia aš taip galvojau), tai galvokite iš naujo – Marijono kalėdiniam himnui tuoj bus dvidešimt… Taip taip, skaičiavom.

Nuotrauka iš TV3 Facebook, Mykolas Bubliauskas pasiruošęs šventėm

Grįžkime prie Maiklo Bublė (gal pavadinkime jį lietuviškai – Mykolas Bubliauskas…). Baisingai žavus vyras, net su visom savo atlėpusiom ausim… Įrodymas – atlėpusios ausys visai ne kliūtis niekam.  Kanadietis, dėl pastaruosius penkerius metus jį ištikusios sėkmės nepaprastai populiarus, na ir, neslėpkime, turtingas. Turi net savo ledo ritulio komandą… Na nebūtų jis iš Kanados. Jei būtų iš Lietuvos, turėtų kitokią komandą… Kai pradėjau vardinti čia dabar, tai atrodys, kad aš esu prisiekusi jo fanė, budinti su plakatu prie arenos galinių durų… Ne, tiesiog malonus bičas, kurio melodijos ausies nedrasko. Kitaip tariant, jis pats ir jo dainos vienodai tinka ir mamai, ir dukrai. Hmm… ir tetai, ir močiutei, ir paauglei kaimynei, ir tėčiui, ir dėdei visai tiks… „All around pleaser“, kaip sakant, kaip kokie vaniliniai ledai arba pieniškas šokoladas – patinka visiems. Aš keletą interviu su juo mačiau, klausiau, tai žinau… Beje jis ilgai draugavo su anglų aktore Emily Blunt, bet paskui jie išsiskyrė ir dabar jo žmona yra tokia nesvietiškai graži argentiniečių modelis Luisana Lopilato. Žodžiu, tikrai tokia princesiškai graži, bet gražiai, tyrai graži, o ne dirbtinai (oi, galėčiau vardinti ir vardinti, bet susilaikysiu). Ta jo žmona yra tokia graži, kad jis kažkuriam interviu pajuokavo, kad kai žmonės juos kartu pamato, tai galvoja: „Aha, tas vaikinas turbūt labai turtingas, kad turi tokią žmoną“… Cha cha cha cha juokinga? Juokinga dėl to, kad jis tikrai labai turtingas, ir pernelyg rimtai į save nežiūri, vis save pakritikuoja, kad pilvas jam užaugo ar panašiai.

Oi, bet tai kad įsivažiavau apie Mykolą Bubliauską, tai neužtvenksi… Ir tas kalėdinių dainų albumas, nors ir be jokių ten originalių, bet tiesiai į Kalėdų taikinį… Mykolas tame albume sudainavo savo elegantiškų baltų marškinių žavesio ir žvaigždėtų vasaros naktų pilnu balsu, perdainavo daugelį kalėdinių hitų (tiesa, „Wham“ nelietė, bet negalėjo atsilaikyti prieš Mariah Carey „All I want for Christams is you‘)… Čia veikiau tos dainos, kurios yra „White Christmas“, „Santa Claus is coming to town“), ir viskas – bac, bestseleris… Neseniai sužinojau, kad šiais metais TV3 rodys jo koncertą tų kalėdinių melodijų… Ir ne bet kada rodys, o tą naktį, kai ateina JISSSSS ir gyvuliai kai kalbasi tvartuose, ir kai reikia bėgti klausyti, iš kur šunys loja, tai iš ten atlėks jaunikaitis (arba kur sirenos gaudžia, arba signalizacijos, jei mieste gyvenate). Tą naktį tą naktį TV3 rodys tą koncertą… Šakės, kaip faina.

Matote, tik kelis sakinius norėjau pasakyt – kokį filmą žiūrėjau savaitgalį, o va kuo pasibaigė…Tai dabar norėčiau užbaigti viską pyragu. Taip taip, pyragu. Ir dar paminėti vakar dienos įrašą apie karštą vyną. Tikiuos, jis buvo naudingas, o mano kaimynas Ewan ėmė ir pastebėjo, kad staiga jo puslapyje žymiai padaugėjo lankytojų iš visai jam neįprastos vietos Europoje. Taigi jis dėl to labai apsidžiaugė ir pajuokavo, kad galų gale atėjo jo šlovės valanda. Va štai, matot, kiek džiaugsmo žmogui suteikėt apsilankę. Tai apie tą karštą vyną kalbėjom šeštadienį vykusioje bažnyčios Kalėdų mugėje, aš ne tik iškepiau du šimtus imbierinių sausainių (joks čia ne žygdarbis, trys valandos ir yra), bet aš nebūčiau aš, jei nebandyčiau į minimumą laiko sugrūsti maksimumą dalykų. Visi buvo paraginti atsinešti pyragų. Galvoju, na ką, turiu ir aš atsinešti. Tai panaudojau seną gerą patikimą spintelės pyrago metodą ir sunaudojau pavargusius vaisius: bananus ir truputį apsiraukšlėjusius obuolius. Pyragas pavyko – per penkias minutes sumaišyti ir per 55 iškepti. Bananai ir obuoliai – labai viskas gerai, plius prieskoniai šventiniai ir štai jau galima vadinti taip: prieskoningas karamelinis obuolių ir bananų pyragas su citrininiu glaistu…

Pyragas. Prisiminiau, kad reikia nufotografuoti, kai liko du paskutiniai gabaliukai